Politikai diskutuoja, gydymo įstaigos... bankrutuoja

Evelina Machova
2018-01-19
Apie tai, jog mūsų sveikatos apsaugos sistemai reikia kardinalių permainų, pastarąsias savaites negirdėjo turbūt tik tas, kuris nesupranta lietuviškai. Jų reikalauja ir į gatves išėję jaunieji gydytojai, ir Lietuvos medikų sąjūdis.
O štai likimo valiai paliktų periferijos gydymo įstaigų vadovai prabyla apie bankrotus ir svarsto, ar ligoninėms išnykus iš žemėlapio pirminiai sveikatos priežiūros centrai galės užtikrinti reikiamas paslaugas?
Politikai diskutuoja, gydymo įstaigos... bankrutuoja
Pinigų per mažai
Sveikatos apaugos sistemoje per pastaruosius kelerius metus įgyvendinti keturi restruktūrizavimo etapai. Buvo žadama, kad po jų gydymo įstaigos veiks kaip bitelės, racionaliai naudodamos resursus, pacientams nebeteks kelis mėnesius laukti eilėse...
Nepaisant pastangų, panašu, jog kažkas racionalioje pertvarkoje subyrėjo. Kodėl? Jei tikėtume Valstybinės ligonių kasos skelbiamais duomenimis, nuostolingai dirbančių įstaigų skaičius auga.

„Jau atsibodo bemaž penkiolika metų kalbėti apie tai, kad Europos Sąjungoje nuo BVP bene mažiausiai skiriame sveikatos apsaugai. Pinigų adekvačiam sistemos finansavimui neužtenka“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas ekonomistas Raimondas Kuodis.   


Anot jo, tik padarius sistemą efektyvesnę, galima pinigus „permesti“ algoms didinti. Deja, sveikatos sistemos atveju nelabai yra ką „permesti“. „Turėkime omeny, kad visuomenė sensta, tad sveikatos apsaugai išlaidų reikės vis daugiau. Po dvidešimt trisdešimt metų jai bus optimalu skirti 30 procentų BVP. Tai kolosalūs skaičiai, bet mes niekaip tam nesiruošiame, nesukrapštome net iki EPBO vidurkio. Daug sistemų degradavo dėl neadekvataus finansavimo“, – perspėja R.Kuodis.

Keturių etapų nauda
Sveikatos sistemoje mėgstama sakyti, jog pinigų yra tiek, kiek yra, papildomai jų nepripieši. Be to, dar būtinai priduriama, kad gydymo įstaigų tinklas per platus. Žinoma, akys krypsta į nuostolingai dirbančias rajonines ir regionines ligonines, kurios, kaip žinia, turi ir per daug lovų, ir ten dirbantys medikai „nelabai“... Tokia nuomonė formuojama visuomenėje.
Savo ruožtu Seimo narė ekonomistė Ingrida Šimonytė ne kartą pabrėžė, kad mums gali prireikti ir visų aštuoniolikos restruktūrizavimo etapų, jei įgyvendindami reformas nevertinsime, ar jos pasiekė užbrėžtus tikslus ar ne. Tiesos, tame yra. Tarkim, per pastaruosius keturis etapus atrodo nuveikta daug, bet pikti pacientai toliau laukia eilėse, medikai vis dar negauna padorių atlyginimų, o didelė dalis gydymo įstaigų privertos užsiimti „abra kadabra“, tiksliai nežinodamos, kuria linkme jiems sukti – bankroto, geriatrijos ar slaugos.
Reikia pripažinti, kad pertvarka davė ir naudos. Pavyzdžiui, klasterių tinklas. Gal jis dar neveikia šimtu procentų, nes yra dar ką tobulinti, bet daugelis sutinka, jog mintis gera, o kai kurioms gydymo įtaigoms tai tapo ir pajamas garantuojančiu įrankiu.

„Į pliusą dirba, bent jau pastarųjų devynių mėnesių duomenimis, universitetinės ligoninės, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai. Respublikines šiek tiek traukia klasteriai, o rajoninės ir regioninės liko podukros vietoje - kapstykitės kaip išmanote. Nuoširdžiai sakau, kad jei ir toliau bus nesiimama jokių priemonių, galiu kalbėti tik apie Širvintų ligoninę, bankrutuosim. Kasmet rajoninių ir regioninių gydymo įstaigų būklė prastėja. Vaizdingiausiai tai iliustruoja pastarieji devyni mėnesiai: universitetinės ligoninės turi devynis milijonus pelno, o rajoninės - du milijonus nuostolio“, - sako Širvintų ligoninės vadovas Vidmantas Eigelis.

„Politikai vis kalba, kad reikia ką nors daryti. Gal rajonines uždaryti, juk vis tiek jos praktiškai nedirba. Bet kaip mes galime dirbti, jei iš mūsų atimtos galimybės teikti dalį paslaugų?! Sakoma, pas mus per daug lovų, bet jei taip, kam tada reikia naujo stacionaro Santariškėse. Kodėl vienos iš greta Vilniaus esančios ligoninės nepertvarkius į infekcinę ligoninę?“, - klausia Širvintų ligoninės vadovas Vidmantas Eigelis.


Gigantizmo liga
Vadovo žodžiuose racijos yra. Tarkim, kad ir infekcinės ligoninės Vilniuje pavyzdys. Turbūt jau vargu ar rastume bent vieną, kuris nebūtų girdėjęs socialiniuose tinkluose nuvilnijusios Adomo Bužinsko istorijos apie piktas ligoninės slaugytojas, vieną tualetą viso skyriaus viduriuojantiems pacientams. Dar prieš ketverius metus prezidentė Dalia Grybauskaitė, apsilankiusi Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje Vilniuje, jos situaciją pavadino nusikalstamu aplaidumu. Bet ar kas nuo to laiko pasikeitė?
 
Žadama, kad jau netrukus bus pastatyta nauja ligoninė. Šiuo atveju V.Eigelio siūlymas atrodo patrauklus, nes rajoninės ar regioninės ligoninės, palyginti su minėta sostinės ligonine, galėtų pasiūlyti kur kas patrauklesnes sąlygas pacientams. Bent jau šaukštu barškinti į lovos galą, kad pasikviestum slaugytoją, tikrai nereikėtų.
„Per keturis pertvarkos etapus iš rajoninių ligoninių atėmėme nemažai paslaugų, o dabar priekaištaujama, kad mes neturime pacientų. Be to, reikia nepamiršti, kad rajoninėse ligoninėse dar egzistuoja ir kvotos. Pavyzdžiui, pagal normatyvus apskaičiuota, kad mūsų rajonui reikėtų dviejų paliatyvios slaugos lovų. Bet ligonių kasos pagal sutartį kažkodėl mums apmoka tik keturis šimtus lovadienių. Vadinasi, viena lova funkcionuoja du šimtus dienų. Metų pabaigoje sako: rajonai išlaiko tuščias lovas. Bet jei man moka tik už tokį kiekį? Tas pats ir su priėmimo skyriais.
 
Sako mūsų priėmimo skyrių reikia uždaryti, nes per dieną aptarnaujame tik du pacientus. Realiai jų yra kur kas daugiau, bet ligonių kasos priėmimo skyriui išlaikyti pagal sutartį per mėnesį skiria 900 eurų. Sumą padalinus į trisdešimt dienų, išeina, kad suteikiame tik po dvi konsultacijas, kurios yra apmokamos. O juk lengvų traumų atveju galėtume sumažinti didžiųjų ligoninių krūvį, kad žmonėms nereikėtų laukti po šešias ar aštuonias valandas priėmime. Deja, niekas nesiryžta to net svarstyti“, - sako V.Eigelis.

Reikia stiprinti pirminį lygį
Pastaruoju metu dažnai sakoma, jog priminė sveikatos priežiūra turi būti prioritetinė, ją reikia stiprinti. Kas su tuo nesutiktų?.. Tačiau yra nedidelis bet. Kalbant apie gydymo įstaigų restruktūrizavimą ir akcentuojant, jog rajoninės ligoninės turėtų tapti slaugos ar geriatrijos gydymo įstaigomis, o pirminiai sveikatos priežiūros centrai turi būti ta grandis, kuri sprendžia didžiąją dalį gyventojų sveikatos problemų.
Problema tik ta, kad tie „drambliai“ vargu ar šiandien, ar po metų bus pajėgūs tai padaryti. Mat pagal Valstybinės ligonių kasos pateiktas lenteles matyti, kad ir PSPC - ne pyragai.








Skaičiai
Finansiniai PSPC rodikliai už visus metus

2015 m. iš 144 PSPC su neigiamu finansiniu rezultatu metus baigė 29 įstaigos (20 proc.)
2016 m. iš 144 PSPC su neigiamu finansiniu rezultatu metus baigė 36 įstaigos (25 proc.)
2017 m. – visų metų duomenų dar nėra.
 
Finansiniai PSPC rodikliai už 9 mėn.
2015 m. 9 mėn.  iš 144 PSPC su neigiamu finansiniu rezultatu metus baigė 54 įstaigos (38 proc.)
2016 m. 9 mėn.  iš 144 PSPC su neigiamu finansiniu rezultatu metus baigė 46 įstaigos (32 proc.)
2017 m. 9 mėn.  iš 141 PSPC su neigiamu finansiniu rezultatu metus baigė 56 įstaigos (40 proc.)
 
Prieš metus net kelių rajonų savivaldybės sugalvojo planą, kaip pabandyti sumažinti patiriamus nuostolius ir poliklinikas bei ligoninės nusprendė sujungti. Skaičiavo, jog sumažinus administraciją bus sutaupomos lėšos, galbūt ir efektyviau būtų išnaudojamos gydymo įstaigų patalpos. Tarybos net ir sprendimus priėmė. Bet tam pasipriešino tuometinis Seimas. Konservatorius Antanas Matulas teigė, jog tokiu žingsniu sugriautume du dešimtmečius vykusią reformą. Vis dėlto žvelgiant į skaičius kyla klausimų, ar tikrai tokios reformos siekėte, ponai sveikatos apsaugos politikos formuotojai?..

 
Keturi restruktūrizavimo etapai
Sveikatos apsaugos ministerija nuo 2003 metų vykdo sveikatos priežiūros įstaigų reformą, geriau žinomą kaip restruktūrizacija. Ji buvo atliekama 4 etapais. Kadangi pastaruoju metu labai akcentuojama, jog reikia stiprinti šeimos gydytojų instituciją klausimas ar per tuos ketverius restruktūrizavimo etapus pavyko prie to priartėti. 2003–2017 m. sveikatos sistemos restruktūrizacijos idėja buvo reformuoti sveikatos sistemos ūkį, pavaldumą ir taip sveikatos priežiūros paslaugas priartinti arčiau pacientų.

Pirmasis restruktūrizavimo etapas
Pirmojo restruktūrizavimo etapo vienas pagrindinių tikslų buvo ambulatorinių paslaugų, ypač pirminės sveikatos priežiūros plėtra. Tuo metu Lietuvoje veikė 392 viešosios ir 133 privatūs sveikatos centrai teikiantys šeimos gydytojui priskiriamas paslaugas.
Pirmojo etapo metu buvo sustiprinta šeimos gydytojo institucija, panaikintas bendruomeninis šeimos medicinos planavimo principas, per etapo laikotarpį pirminės priežiūros centrų padidėjo 30 įstaigų.
 
Antrasis restruktūrizavimo etapas
2006–2008 m. laikotarpiu vykusiame etape buvo iškeltas tikslas – plėtojant ir artinant prie gyventojų pirminę sveikatos priežiūra, siekti, kad iki 2008 metų pabaigos ne mažiau kaip 60 procentų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teiktų privačiai dirbantys šeimos gydytojai. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2008 m. veikė tos pačios 392 viešosios įstaigos ir 174 privatūs sveikatos centrai, teikiantys šeimos medicinos paslaugas.

Sveikatos politikos formuotojai, remiantis kitų valstybių pavyzdžiais, buvo nusprendę, kad šeimos gydytojų paslaugas perleisti organizuoti ir vykdyti privačiai dirbantiems šeimos gydytojams, o viešosioms įstaigom koncentruotis į sudėtingesnes medicininiu požiūriu paslaugas.
Buvo planuota šeimos gydytojams, užsiimantiems privačia pirminės asmens sveikatos priežiūros veikla, savivaldybės leistų naudotis patalpomis panaudos principu, suteiktų lengvatų įrangos įsigijimui.
Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos duomenimis, vertinant suteikiamų paslaugų skaičių, 2016 m. privačiai dirbantys gydytojai suteikė šiek tiek daugiau nei 30 proc. pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų, tad antrasis restruktūrizavimo etapas šeimos medicinos nepalietė tiek, kiek buvo planuota.
 
Trečiasis restruktūrizavimo etapas
2009–2012 metų restruktūrizavimo etapas šeimos medicinai taip pat žadėjo daug.
Vienas jo pagrindinių tikslų  – teikti prioritetą šeimos gydytojų teikiamoms paslaugoms, tačiau laikotarpio pabaigoje Lietuvoje veikė 379 viešosios įstaigos bei 196 privatūs sveikatos priežiūros centrai, teikiantys šeimos gydytojo paslaugas.

Taigi, per 3 metus šeimos medicinos centrų skaičius pasikeitė nuo 566 (2008 m.) iki 575 (2012) įstaigų.
Higienos centro duomenimis, privačių pirminės sveikatos priežiūros centrų reikšmingo didėjimo nebuvo. Nuo 2005 m. iki 2016 m. padidėjo nuo 163 iki 206 įstaigų.
Pažymėtina, kad privatūs PSPC yra kur kas mažesni, todėl prisirašiusiųjų skaičius Lietuvoje privačiame sektoriuje siekia kiek daugiau nei 30 proc. Prisirašiusiųjų skaičius atspindi tikrąją rinkos dalį, kadangi šeimos gydytojų finansavimas priklausomo nuo prisirašiusiųjų prie įstaigos gyventojų skaičiaus.
 
Ketvirtasis restruktūrizavimo etapas
Paskutinio etapo metu taip pat buvo laukiama rezultatų, susijusių su šeimos medicina. Šeimos medicina, buvusi viena iš pagrindinių reformos objektų, kuri, kaip siekiama, turi išspręsti apie 80 proc. visų pacientų negalavimų, taip ir liko iš esmės neprioritetizuota bei sukoncentruota stambiose poliklinikose. Kiekvienam pacientui sunegalavus reikalinga kreiptis į šeimos gydytoją, kur neretai susiduriama su eilėmis, gydytojų trūkumu, tačiau veiksmingų šeimos medicinos plėtrą skatinančių sąlygų šeimos medicina vis dar laukia.
Pagal Nacionalinės gydymo įstaigų asociacija vertinimą


Nuomonės
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga:


- Gydymo įstaigų tinklas kai kur yra neefektyvus ir pinigai nukeliauja neefektyviai dažniausiai infrastruktūrai išlaikyti, bet ne paslaugoms pacientams gerinti ar medikų atlyginimams. Vadinasi, turime efektyvinti sistemą, nes pinigų didinimas jos nepataisys.




Europos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis:

- Valstybė turėtų iš Valstybinių asignavimų skirti biudžetinį finansavimą infrastruktūrai išlaikyti, nes dabar didelė dalis gaunamų lėšų nukeliauja infrastruktūrai išlaikyti. Raginu į tai atsižvelgti visam ministrų kabinetui.
 




Finansų ministras Vilius Šapoka:

- Manau, kad turime fokusuotis į visuomenės sveikatos stiprinimą. Nes vertybė yra ne sistema, o žmonės. O pagrindinė sveikatos sistemos problema, ne pinigų trūkumas, o pokyčių ir efektyvumo nebuvimas.





Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Irena Degutienė:

- Esminė problema sveikatos sistemoje, kad nėra finansinės strategijos. Kol nesusitvarkysime su dabar turimais finansais, kad jie būtų leidžiami efektyviai, žinant aiškius tikslus, kokia ji turėtų būti, nei paslaugų prieinamumas gerės, nei medikų algos kils, nei inovacijos mus pasieks greičiau. 

Komentuoti:

Vardas:
El.paštas:
Komentaras:

Ar dosnūs britų pasiūlymai išvilios mūsų šeimos gydytojus

2018.02.12
„Tikrai nereklamuoju emigracijos, bet tiesiog mūsų medikai yra priversti vergauti ir dirbti nežmonišku krūviu už varganą algą, kuri niekada tau neleis gyventi oriai“, – sako pagal „NHS England“ programą jau penkis mėnesius Jungtinėje Karalystėje dirbantis 33-ejų šeimos gydytojas Darius (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – red. past.). Skaityti plačiau

N.Klimas: „Kasdien susidurdamas su mirtimi labiausiai vertinu gyvenimą“

2018.02.12
Gydytojas anesteziologas reanimatologas Nerijus Klimas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Anesteziologijos-intensyvios terapijos skyriaus vedėjas, darbe kiekvieną dieną susiduria su mirtimi, o laisvalaikiu – ieško vėjo iššūkių. Tačiau, anot gydytojo, nei mirties, nei vėjo nugalėti neįmanoma, galima tik prie to prisitaikyti, išgyventi. Skaityti plačiau

Audrius Dulskas: „Tiesiog „lipdai“ save po gabaliuką“

2018.02.12
„Jei vieni pacientai džiaugiasi jaunu gydytoju, kiti teiraujasi, kiek operacijų esu atlikęs, prašo rekomenduoti kitą specialistą. Nors kas savaitę atlieku penkias šešias operacijas, tikrai nebandau įtikinti, kad esu pats geriausias. Dar iki to reikia daug dirbti“, – sako Nacionalinio vėžio instituto chirurgas onkologas doc. dr. Audrius Dulskas (34 m.). Skaityti plačiau

Įsibėgėjant gripo sezonui pravers eteriniai aliejai

2018.01.29
Įsibėgėjus peršalimų bei gripo sezonui sveikesnę aplinką gali padėti sukurti eteriniai aliejai. Daugelis jų turi efektyvių komponentų, kurių savybės leidžia sunaikinti ne tik virusus, bet ir bakterijas ar grybelius. Skaityti plačiau

Raimondas Kuodis: „Turim neadekvačią sistemą su pseudo draudimu“

2018.01.29
„Daug kalbame apie e.sveikatą, bet iš principo ją blogai suprantame. E.sveikata pirmiausia yra ekonominė, o tik po to elektroninė. Tikroji e.sveikata pirmiausia turi būti susijusi su kaštų analize, eilių administravimu ir ištekliais“, – sako  Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis (46 m.). Skaityti plačiau

Aūūū, kur jūs, karo medikai?

2018.01.29
Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), šiuo metu jaučiamas itin didelis sveikatos priežiūros specialistų poreikis. Visais įmanomais būdais stengiamasi juos - nuo šeimos gydytojų iki psichiatrų - prisišaukti į Karo medicinos tarnybą. Ministerija žada kelti ir atlyginimus, tačiau įspėja, kad viskas priklausys nuo šalies ekonominės situacijos bei krašto apsaugos sistemai skiri... Skaityti plačiau

Paramedikai nustumti į šoną - padavėjai uždirba daugiau

2018.01.19
Lagaminus kraunasi ir svetur laimės ieško ne tik jaunieji gydytojai, bet ir paramedikai, kurie jaučiasi neįvertinti bei nustumti į šoną. „Kad galėtum išgyventi iš paramediko atlyginimo, tenka dirbti pusantro etato arba griebtis papildomo darbo. Kai kurie eina uždarbiauti padavėjais. Ką darysi – jie su arbatpinigiais gauna daugiau“, - pasakoja paramedikė Aleksandra i&scaro... Skaityti plačiau

Norvegų kalba kenkia sveikatai

2018.01.19
Prašau nemesti šio rašinio, kol bent pirmos dalies neperskaitysite. Nes pirma dalis yra visai ne apie tai, kas yra antroje jo daly. Taigi... Skaityti plačiau

Rezidentas: kartais pas gydytojus pacientai ateina kaip į kirpyklą

2018.01.05
Benediktas Jonuška – Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų chirurgijos skyriaus pirmų metų rezidentas. Tačiau jauno vyro veikla peržengia medicinos ribas. Jis - ir savanoris, ir muzikos didžėjus. Skaityti plačiau

Medikų pensijos - be privilegijų

2018.01.05
„Medikai nėra išskirti ir gauna pensijas kaip ir visi samdomi darbuotojai, priklausomai nuo atlyginimų dydžio ir nuo darbo stažo“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas prof. Romas Lazutka. Dėl indeksavimo kitų metų pradžioje pensijos visiems vidutiniškai didės 21 euru, o dėl perskaičiavimo – sukaupusiems ilgą draudimo stažą apie 9 eurus. Skaityti plačiau

Prof. Eugenijus Lesinskas: „Matai, kaip sistemoje gęsta jauni, protingi žmonės“

2017.12.08
„Šiame darbe pakankamai daug kūrybos - operacijos metu gali pasirinkti kelis kelias kryptis tai pačiai problemai spręsti. Tai kasdien teikia vis naujus iššūkius“, – sako VU ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas prof. dr. Eugenijus Lesinskas. Skaityti plačiau

Darius Jauniškis: „Atlyginimų klausimas - tik problemų aisbergo viršūnė“

2017.12.08
„Mūsų dažnai klausia, kodėl taip skubame, juk su Labanausku (Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas – aut. past.) buvo sutarta, kad atlyginimai nuo liepos didinami penkiolika procentų. Tačiau mes sakome, kad medikams atsibodo laukti. Sistema, kuri nesikeičia dešimtmečiais, privalo tai daryti“, - įsitikinęs naujasis Lietuvos medikų sąjūdžio vadovas Darius Jauniškis... Skaityti plačiau

Kaip pasididinti pensiją?

2017.11.24
Visi tie, kurie vartoja rusiškus, baltarusiškus ir kiniškus vaistus turi problemų. Na, neišsigąskite stipriai: problemų turite ne jūs, o jūsų vaistų tiekėjai. Nes šiandien jau šešiolikta diena, kai įsigaliojo naujoji vaistų įvežimo ne iš Europos Sąjungos valstybių tvarka. Dešimt pakuočių kartą per mėnesį. Ir ne daugiau. Žinoma, jums asmeniškai toki... Skaityti plačiau

Ko reikia sklandesniam nėštumui

2017.11.24
Nors Lietuvoje neišnešiotų kūdikių gimsta vos 5-6 procentai, kiekvieno tokio mažylio atėjimas į pasaulį tampa didžiuliu iššūkiu tiek šeimai, tiek medikams. Kas paskatina priešlaikinį gimdymą ir reikalinga sklandžiam nėštumui užtikrinti, kalbamės su Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Priešlaikinio gimdymo sektoriaus vadove prof. Meile Minka... Skaityti plačiau

Šimtadienis kitaip

2017.11.16
Pa­skelb­tas šim­ta­die­nis iki Lie­tu­vos Vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čio, ku­ris bus mi­ni­mas ki­tų me­tų Va­sa­rio 16 die­ną. Vie­šo­je erd­vė­je mir­ga idė­jos Lie­tu­vai. Šimt­me­čio trau­ki­nys links­mai nu­puš­ka­vo link Rad­vi&s... Skaityti plačiau

Hipokrato priesaika - valdžios botagas priversti gydytojus dirbti daugiau

2017.11.13
Įsivaizduokim situaciją, kad Norvegijos karalius išleidžia įsakymą panaikinti eiles gydymo įstaigoje... „Na skirtumas tas, kad ten manoma, jog gydytojai žino geriau, kaip valdyti eiles. Gydytojas pasako, ko jam reikia, kad jis galėtų atlikti savo darbą“, – sako laikinasis Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkas Norvegijoje gydytoju psichiatru dirbantis Ramūnas Aranauskas. Skaityti plačiau

R.Masiliūnas: „Kas savaitę sulaukiu pasiūlymo išvykti“

2017.11.09
„Galima skųstis per mažais atlyginimais ar neadekvačiu darbo krūviu Lietuvoje. Tačiau gali tai priimti kaip galimybę keisti situaciją. Svarbu dalyvauti pačiam, identifikuoti problemas ir ieškoti sprendimų“, – sako laisvalaikio įvairioms visuomeninėms veikloms negailintis VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas Rytis Masiliūnas (30 m.). Skaityti plačiau

Kas sudės e.sveikatos prasikaltėlių dėlionę?

2017.11.03
Prieš savaitę Seimo Antikorupcijos komisijoje nagrinėjant e.sveikatos diegimo klausimą netrūko pasisakymų, kad sistema, turėjusi palengvinti ir duomenų perdavimą, ir medikų darbą, iš tikrųjų ne vienam sveikatos apsaugos ministrui tapo rakštimi, žinote, kokioje vietoje. Tai - ne pirmas kartas, kai ieškoma, kas išvaistė e.sveikatos pinigus ir kodėl ji buksuoja. Tiesa, kaži ar sė... Skaityti plačiau

Prof. Vytautas Kasiulevičius: „Keista, kad ta perdegusi sistema vis dar gali dirbti“

2017.11.02
Rytoj, penktadienį, Vilniuje Inovatyvios medicinos centre Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, VU profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius kolegas, sveikatos politikus, nevyriausybinių organizacijų atstovus kviečia diskusijos apie tai, kas vyksta sveikatos sistemoje. Medikai sako besijaučiantys kaip nuvaryti arkliai, su kuriais žinome kas daroma, o jauni s... Skaityti plačiau

In­sul­to ri­zi­ką au­gi­na prie­šir­džių vir­pė­ji­mas

2017.10.26
„In­sul­tas – bjau­ri li­ga. Tik­rai nie­kam ne­pa­ta­riu juo sirg­ti. Ne­ap­si­mo­ka“, – sa­ko prieš pen­ke­rius me­tus in­sul­tą pa­ty­ręs Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės šv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­nio or­kest­ro me­no va­do&... Skaityti plačiau

Gydytojas ir pacientas


Nuo leukemijos išgelbėjo brolio kaulų čiulpai

Nuo leukemijos išgelbėjo brolio kaulų čiulpai

Septynerių Stepą galima laikyti tikru laimės kūdikiu – atsitiktinai diagnozuotas itin retas sindromas leido užbėgti už akių ...
Kaune gimusiems „šimtmečio kūdikiams“ – dovana su istorine verte

Kaune gimusiems „šimtmečio kūdikiams“ – dovana su istorine verte

Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ valstybės atkūrimo šimtmečio proga sveikins net 500 Kaune gimusių &bdqu...

Budinti vaistinė


„Euroapotheca“ leista įsigyti vaistinių tinklą Švedijoje

„Euroapotheca“ leista įsigyti vaistinių tinklą Švedijoje

Nerijaus Numavičiaus valdomos „Vilniaus prekybos“ grupės bendrovei „Euroapotheca“, turinčiai vieną didžiau...
„Camelia“ ir „Benu“ vaistinės investicijoms į atsinaujinimą šiemet skirs milijonus

„Camelia“ ir „Benu“ vaistinės investicijoms į atsinaujinimą šiemet skirs milijonus

Didieji vaistinių tinklai pernai toliau didino įtaką užimdami nuomojamus plotus naujuose prekybos centruose ir gydymo įstaigose. T...

Sveika šeima


Kaip valgydinti susirgusį vaiką

Natūralu, kad vaikui susirgus pasikeičia ir jo įprastas mitybos režimas. Vis dėlto nemaža dalis tėvų, perdėtai rūpindamiesi atžala ir bet kokia kaina besistengdami įsiūlyti maisto gali padaryti ir meškos paslaugą. Tad ką reikėtų žinoti apie vaiko valgydinimą slaugant jį namie?

Sveikatos horoskopas


Vasario 19-25 d.

Avi­nas
Pir­ma­die­nį ne­val­gy­ti ašt­rių pa­tie­ka­lų ir rie­bios mė­sos. Ant­ra­die­nį bus nau­din­gas ma­sa­žas bei mai­ti­na­mo­sios vei­do kau­kės. Ket­vir­ta­die­nį nevar­gin­kite sa­vęs di­de­liu fi­zi­niu krū­viu, re­a­liai ver­tin­ki­te sa­vo jė­gas.
 

Fotoreportažas


Svetur


Juoktis iš savęs naudinga psichikai

Prie tokios išvados priėjo Ispanijos mokslinikai, nagrinėję, kaip skirtingi humoro stiliai veikia psichologinę žmogaus būseną.

Komentarai


Daktare, duokite gyvenimo
Jurga Marcinkevičiūtė Daktare, duokite gyvenimo
Dėl seksualinio priekabiavimo – prabilti drąsiau, reaguoti žaibiškai
Vilija Blinkevičiūtė Dėl seksualinio priekabiavimo – prabilti drąsiau, reaguoti žaibiškai
Apie sugrįžimą į Lietuvą, arba pirmoji iliuzija
Palmira Rudalevičienė Apie sugrįžimą į Lietuvą, arba pirmoji iliuzija

Naujas numeris