Pagalba artimui – laimė ir pačiam

Aigustė Tavoraitė
2018-11-12
Daugiau nei keturiolika metų šizofrenija sergantį 38-erių sūnų Roką (vardas pakeistas – red. past.) prižiūrinti Ona atvira: nepaisant lydėjusių juodžiausių momentų, šiandien ji laiminga, kad atlaiko likimo siųstą išbandymą ir džiaugiasi pagerėjusia sūnaus būkle.
Pagalba artimui – laimė ir pačiam
Neatlygintinai padėdami kitiems vienareikšmiškai praturtiname ir savo vidų.

Vos neatidavė į globos namus
Pasakodama apie sūnaus ligą moteris neslepia, kad ilgus metus teko išgyventi tikrą košmarą. „Kadangi praktiškai visą laiką Rokas nepripažino sergąs, nevartodavo vaistų, ligoninėje jam tekdavo gulėti kiekvienais metais. Tekdavo jį gaudyti su policijos, greitosios medicinos pagalbos darbuotojais, nes be vaistų „išėjęs iš savęs“ galėdavo bet ko prisidirbti, bet kur įkliūti...“ – kalbėjo Ona.
 
Ji pripažįsta prieš dvejus metus buvo net pateikusi prašymą teismui dėl sūnaus globos, tačiau vėliau jį atsiėmusi. „Ir Roko elgesys kiek pasikeitė į gera, ir nuvykę apžiūrėti globos namus pamatėme, kad čia toli gražu ne tokios sąlygos, kokios yra namuose – gyvename nuosavame name, šalia gamtos, sūnus turi savo erdvę“, – sakė pašnekovė.
Šiandien Ona džiaugiasi nepasidavusi šiam iš nevilties užklupusiam impulsui, mat jau metai situacija yra visiškai pasikeitusi. „Rokas pagaliau pripažino ligą, kasdien vartoja vaistus, net pats primena man, kad juos suleisčiau. Tad šie metai – pirmieji, kai sūnui neteko gulėti ligoninėje“, – pasakojo ji.
 

Išgelbėjo aplinkinių parama
Moteris pabrėžia, kad dabar Rokas pats rodo iniciatyvą, nori gydytis, labai nori užimtumo, daug skaito, svajoja dirbti, studijuoti magistrantūroje. „Jis puikus pašnekovas, įdomus žmogus, nueiname kartu ir į miestą, bažnyčią, parodą, jis yra baigęs meno mokyklą. Nežinau, ką be jo daryčiau. Didelė laimė, kad jis atsigauna, – sakė Ona. – Sūnus nuo mažens buvo be galo aktyvus, visur pirmas, tikras „moksliukas“, gerais pažymiais baigė fizikos bakalaurą. Viskas pasikeitė, kai sulaukė dvidešimt ketverių metų amžiaus. Atsirado priešiškumas, nesutarimas su aplinkiniais, pavyzdžiui, nei iš šio, nei iš to spyrė moteriai gatvėje.“
 
Pašnekovė akcentuoja, kad tokių žmonių integravimasis į visuomenę labai priklauso tiek nuo aplinkos sąlygų, tiek nuo artimiausių žmonių paramos. „Praktiškai visi šeimoje jį išgelbėjome, situacija atrodė beviltiška, reikėjo didelės kantrybės. Tikras išsigelbėjimas yra ir specialūs užimtumo centrai. Rokas nuolat juose lankosi, jam būtinas bendravimas, o ten randa su kuo pasikalbėti, pagalbą teikia ir psichologai“, – pasakojo Ona.
 
Savanoriška pagalba daro laimingesnius
Patirties, ką reiškia prižiūrėti artimąjį su psichikos negalia, turinti ir tyrimą apie socialinę pagalbą teikiančių jaunų suaugusiųjų savanorystę atlikusi Mykolo Romerio universiteto lektorė, konsultantė, supervizorė Neringa Kurapkaitienė pastebėjo, kad neatlygintinai padėdami kitiems vienareikšmiškai praturtiname ir savo vidų.
 

„Tyrimai rodo, kad savanoriaujantys žmonės yra įvairiomis prasmėmis laimingesni, palyginti su tais, kurie to nedaro. Sunku atsakyti į klausimą, ar žmonės, kurie renkasi savanoriškai padėti kitiems, savaime yra laimingesni, ar savanorystės dėka žmonės tampa laimingi“, – aiškino Mykolo Romerio universiteto lektorė, konsultantė, supervizorė Neringa Kurapkaitienė.

 
Kalbėdama apie tai, kaip savanoriška pagalba padeda pajusti kitokį gyvenimo skonį, pirmiausia ji įvardijo vienų tyrėjų išskiriamas keturias savanorystės motyvų grupes. „Dvi populiarios ir visiems gerai suprantamos – vertybiniai arba altruistiniai bei žinių arba išmokimo motyvai. Bet yra dar dvi motyvų grupės, kurios man atrodo žymiai svarbesnės ir dažnai išryškėjančios ne iškart. Tai – socialinio prisitaikymo įvairiomis prasmėmis (draugų suradimo, autoritetų paieškos, priklausymo grupei) ir asmeninių problemų sprendimo motyvai.
 
Čia norėčiau pabrėžti įdomų dalyką, kuris išryškėjo atliekant disertacinį tyrimą. Pasirinkdami savanoriauti jauni žmonės patys apsisprendžia ir renkasi daryti tai, ką nori, o ne privalo ar yra kieno nors pareikalaujami. Savanoriaudami jie išsprendžia asmenines, tuo metu aktualias, atrodo, su savanoryste niekaip nesusijusias problemas. Greičiausiai tai nutinka dėl to, kad kai žmonės leidžia sau norėti, asmenybė yra įvairiapusė, tad ir skirtingose asmenybės srityse leidžiasi spręsti tai, kas tuo metu jiems tiesiog aktualu“, – kalbėjo N.Kurapkaitienė.
 
Kai gyvenimas tampa prėskas 
Kalbėdama apie itin pažeidžiamas – žmonių su protine negalia, sergančių psichinėmis ligomis – grupes, pagalbą jiems, pašnekovė atkreipė dėmesį į tai, jog atsidurti tokioje aplinkoje paskatina, gali skambėti paradoksaliai, noras patirti daugiau meilės. „Dauguma žmonių gyvena gana uždaruose ratuose: draugai, kurie supa, tie, su kuriais bendrauju darbe, yra panašūs į juos. Ir tai apibrėžia tam tikrą socialinį, ekonominį bei kitus statusus, kuriuos asmuo turi visuomenėje.

 
Tačiau būna, kad žmonės pajunta, jog jiems nebepakanka gyvenimo, kuris yra daugiau mažiau sutvarkytas, nes jis pasidaro prėskas. Ir taip pasirenkama savanoriška pagalba kitiems, dažniau ieškant ne kokio nors iššūkio, bet norint patirti daugiau meilės. Tam neretai pastūmėja ir sunkūs asmeniniai išgyvenimai. Žmonės ima suvokti, kad jaučiasi mylimi ne tada, kai juos kas nors myli, bet kai patys gali dovanoti meilę. Ir ateina suvokimas, kad būti mylimam, vadinasi, - ieškoti to, ką aš galėčiau mylėti ir tą meilę dalinti ne tik ten, kur yra saugu, bet ir ne visai saugioje aplinkoje, kur tos meilės akivaizdžiai trūksta“, – dėstė N.Kurapkaitienė.
 
Ji atkreipė dėmesį, jog kai žmogaus negalia nėra matoma išoriškai, lengviau pajausti panašumą su juo. „Tokie žmonės yra labiau panašūs į mus, taip pat turinčius problemų, kurių kiti nemato ir apie kurias būna sunku pripažinti kartais net sau pačiam. Sutikdamas kitą žmogų, kuris atrodo labai panašiai, bet kuriam reikia daugiau pagalbos, galiu ją suteikti suvokdamas: jei matydamas kitą aš galiu pakelti jo problemas, greičiausiai šalia manęs irgi yra kitas, kuris gali pakelti ir mano sunkumus“, – pabrėžė lektorė.
 
Patirti savo netobulumą

Pašnekovė pridūrė, kad kai pačiai prieš kurį laiką teko ligoninėje lankyti šizofrenija sergančią sesers dukrą, pajuto vykstant įdomų procesą. „Buvo labai skaudus patyrimas matyti jauną tokia liga sergančią merginą. Tačiau būdama šalia suvokiau, jog ir mano gyvenime buvo tokių momentų, kai galėjo taip nutikti, kad tos mano negalios užimtų didesnę vietą nei galios. Lankydama ją galėjau prisiliesti prie tų savo negalių, kurias turiu viduje, paguosti jas.
 
Taip atsiveria vidinės asmenybės pusės, kurių ir pats žmogus nelabai pažįsta ar nedrįsta prisileisti. Ir per tai tiesiog veriasi kur kas visavertiškesnis gyvenimas. Priimant kitą asmenį su protiniais ir psichiniais sunkumais gali sau leisti būti visoks: netobulas, „nenugludintas“, „nefasadinis“. Esi tikras žmogus su tikromis vidinėmis įvairiomis pusėmis. Tame įvairiapusiškume, netikėtume ir trapume per kitą man atsiveria gyvenimo grožis“, – įžvalgomis dalijosi N.Kurapkaitienė.

 
Komentaras
Psichologas Julius Tilvikas:

- Žmonės yra pripratę gyventi bendruomenėje ir viena tokio gyvenimo apraiškų yra pagalba vieni kitiems. Kai kurie žmonės yra labiau altruistiški, kiti – mažiau, bet tai iš esmės yra užkoduota visų mūsų genuose. Jei leidžiame sau pajausti, ką reiškia ką nors duoti kitam žmogui, dažniausiai neatlygintinai, tą darome neretai net nepastebėdami, kaip nejučia atiduodame net daugiau, nei patys sau galėtume pasilikti.
 
Čia galima įžvelgti keletą psichologinių momentų. Galbūt yra kas nors, ką patyrėme vaikystėje, ir dabar siekiame savotiškai grįžti bei bandyti „kompensuoti“ traumą. Pavyzdžiui, reikėjo rūpintis suaugusiuoju, depresija sergančia mama. Natūralu, kad vaikas to negalėjo visavertiškai padaryti, jis rūpinosi tiek, kiek galėjo. Bet visgi neretai lieka trauma, kad kažkas liko neišspręsta. Tuomet, jeigu nepasirūpiname kitais, dėl to gali persekioti kaltės jausmas. Tačiau suaugęs žmogus stengsis rūpintis kitais tikėdamasis pakeisti vaikystę, o ne tai, kas vyksta čia ir dabar.
 
Kita vertus, padėdami psichologinių problemų turinčiam žmogui kai kuriuos dalykus vertiname per savo prizmę, savo patirtį ir galime pritaikyti sau tai, ką matome kituose. Jeigu esame susidūrę su didesne ar mažesne depresija, galime pakankamai gerai suprasti kitą, kuris tai išgyvena bei lengviau jį priimti, suprasti, padėti. Ir greičiau čia reiktų kalbėti ne apie laimę, bet apie prasmę, kai matome, kad gyvenime darome ką nors prasmingo - tai, kas mūsų pačių gyvenimą daro vertingą. Tai yra žymiai stipresnis, gilesnis laimės pojūtis.


Pagalbos institucijų sąrašą galima rasti:
http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-psichikos-sveikatos-klausimais
 

                       
 

Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.  
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris