Neįgalieji serga dažniau? Mitas!

Deimantė Gruodė
2019-01-17
„Įsivaizduojama, kad negalią turintis žmogus, kuriam nustatytas ribotas darbingumas, negali nieko dirbti. Priešingai, žmogui su psichikos ar kitokia negalia suteikus darbą - jo sergamumas ir atkryčiai mažėja“, - sako Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Henrika Varnienė.
Neįgalieji serga dažniau? Mitas!
„Šalys turi skirtingą istorinę patirtį ir taiko įvairias praktikas, bet pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją visi žmonės gali dirbti, tik klausimas, kiek ir kokio dydžio pagalba jam reikalinga. Darbas turi atitikti ir neįgaliojo gebėjimus, jo norus bei kompetencijas“, - palygina Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Henrika Varnienė.

Pasigenda pagalbos priemonių
„Šalys turi skirtingą istorinę patirtį ir taiko įvairias praktikas, bet pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją visi žmonės gali dirbti, tik klausimas, kiek ir kokio dydžio pagalba jam reikalinga. Darbas turi atitikti ir neįgaliojo gebėjimus, jo norus bei kompetencijas. Visąlaik sakau, kad žmogus „rateliuose“ gali puikiai dirbti administracinį darbą, tvarkyti dokumentus, bet jis negali būti valytojas ar palypėjęs kopėčiomis blizginti langus“, - palygina Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė H.Varnienė.
Pasak jos, itin svarbus darbo parinkimo procesas, kad atliekant darbą negalia jaustųsi kuo mažesnė. Pavyzdžiui, turintiems psichikos negalią itin svarbus lankstus darbo grafikas. Pasak H.Varnienės, jei aplinka parenkama ir pritaikoma tiek, kiek reikia tokiam žmogui, negalia išnyksta.
 
„Nesuprantama, kai darbingumas nustatomas turint nemažą proto negalią ir jis pagal dabartinę sistemą labiau darbingas negu žmogus, sėdintis „rateliuose“. Nors pastarasis gali studijuoti, baigti aukštąjį mokslą ir dirbti. O žmogui su proto negalia, net jei šis moka apsitarnauti, susitvarkyti, gaminti valgį, organizuoti užsiėmimą darbinėje veikloje gali būti sudėtinga. Nors kitos šalys tai puikiai išsprendė. Žmonės dirba parduotuvėse. Jiems priskiriamas valstybės remiamas darbo organizatorius, kuris turi žmonių su proto negalia būrelį ir juos prižiūri“, - pavyzdį pateikia H.Varnienė.
 

L.S. skaičius
43 


– tiek proc. darbdavių nesvarstytų įdarbinti neįgalųjį. Tai pernai parodė Lietuvos verslo konfederacijos narių apklausa. 

  
Sveikieji irgi serga
„Žmonės su negalia nėra kitokie. Jie tokie kaip mes visi. Jei kolektyve darbuotojai susirgs gripu, tikėtina, kad užsikrės ir turintieji negalią bei reikės nedarbingumo pažymėjimo“, - sako H.Varnienė.
Ji pateikė kadaise VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“, kurių tikslinė grupė - psichikos ir protinės negalios žmonės, atliktus skaičiavimus. Šie parodė, kad žmogui suteikus darbą sergamumas psichikos liga ir atkryčiai mažėja.
 
„Skaičiavimai buvo atlikti tam, kad būtų pagrįstas ekonominis naujų paslaugų, pavyzdžiui, asmeninio asistento, kuris yra it neįgaliojo patikėtinis, konsultantas, naudingumas. Vienam žmogui gali prireikti tokių susitikimų kartą per savaitę, bet tai vyksta ne darbe, o kitam - vos karto per mėnesį. Paprastai pradinė paslauga yra intensyvesnė, o po kurio laiko retėja, nes žmogus tampa savimi pasitikintis, stabilus ir jam nebereikia emocinės pagalbos.
Asistentas taip pat gali padėti darbdaviui paaiškindamas, kad psichikos liga nėra baubas, kad tai yra išsprendžiamos problemos. Asistentas irgi turi įgyti kliento pasitikėjimą. Jei pasireiškia sveikatos pablogėjimų, neįgalusis perspėja asistentą, o šis - darbdavį. Tai yra daugiau emocinė pagalba“, - pasakoja H.Varnienė.
 
Juolab kad tokių žmonių grupė – labai didelė. Jei aklųjų ir kurčiųjų suskaičiuojama po šešis tūkstančius, žmonių su psichikos ar proto negalia - daugiau nei dvidešimt tūkstančių.
„Psichikos negalios žmonės yra unikalūs tuo, kad jie dažnai turi net ir ne vieną aukštąjį išsilavinimą, bet dėl nesukurtų pagalbos formų negali įgyvendinti darbų, realizuoti įgyto išsilavinimo ir kompetencijų. O jei žmogus ilgai serga arba guli ligoninėje, suprantama, kad praranda socialinius įgūdžius. Ne tik, kad pamiršta, ko mokėsi aukštojoje mokykloje, bet apskritai dėl ligos, vaistų vartojimo jam sunkiau įsilieti į darbo rinką.
Pavyzdžiui, viešoji įstaiga „Rastis“ teikia pagalbą ir išsilaikant darbo vietoje mažindama darbdavio baimę, jog darbuotojas atkris ar tiesiog neateis į darbą. Bet į darbą neateina ir sveikieji. Todėl, kai sako, jog su neįgaliaisiais daug problemų, tikrai ne daugiau nei su sveikaisiais. Sveikieji irgi serga, vėluoja arba visai nepasirodo darbe, jų vaikai taip pat suserga – tai iš tikrųjų realus gyvenimas“, - sako H.Varnienė.
 
Darbas kaip vaistas
„Darbdaviai baiminasi, kad žmogus su psichikos negalia bus agresyvus, kad gali būti atkryčių ir jis nežinos, ką daryti. Bijo, kad susirgs ir laiku neatvyks į darbą, tad nenori rizikuoti.
Bet kai apie tokius žmones turi daugiau informacijos, mitai sklaidosi. Visiškai nėra pagrįstas faktas, kad dažniau sirgsi turėdamas negalią“, - sako Socialinės įdarbinimo agentūros (SOPA) direktorė Jurgita Kuprytė.

Anot jos, darbas labai svarbus gerai žmogaus savijautai.
 

„Tyrimai rodo, kad tam tikromis ligomis sergantiesiems pagerėja sveikata vien dėlto, kad jie pradeda dirbti. Taip pat savivertei yra didelis postūmis, nes žmogus jaučiasi reikalingas, naudingas, visavertis visuomenės narys. Matome, kad net fiziškai žmonės pasikeičia: išsitiesia, pradeda šypsotis, jų akys žiba. Darbas nėra vien pinigai, yra daug daugiau psichosocialinių aspektų, kurie irgi svarbūs žmogaus kokybiškam gyvenimui“, - sako Socialinės įdarbinimo agentūros (SOPA) direktorė Jurgita Kuprytė.

 
Visgi, kodėl sunkiau tokiems žmonėms įsilieti į darbo rinką? „Rinka kelia itin aukštus reikalavimus net ir paprastiems darbuotojams, reikia mokėti ir komunikuoti, ir savarankiškus sprendimus priimti, būti greitiems bei stipriems fiziškai. Dar yra visas kompleksas reikalavimų, ir jei žmogus bent vieno neatitinka, jį kaip kandidatą atmeta. Dažnai sako: mes priimsime ir neįgaliuosius, jei jie atitiks visus reikalavimus. Rinka keičiasi labai greitai, greičiau negu žmonės sugeba prie jos prisitaikyti“, - sako J.Kuprytė.
Pasak jos, priklausomai nuo negalios, motyvacijos, kvalifikacijos, asmeninių gebėjimų, neįgaliesiems įsidarbinti kartais pavyksta vos per mėnesį. O kartais reikia pavargti ir metus kitus. Esant poreikiui, į pagalbą atskuba organizacinės psichologijos specialistai, kurie palengvina neįgaliesiems kelią darbo paieškose bei teikia emocinę psichologinę pagalbą.
 
Neįgalieji dirba kavinėse
Nyderlanduose seniai nestebina kavinėse ir restoranuose dirbantys neįgalieji. Vienoje jų dirbo ir Timas van Wijkas. Jis buvo neįgaliųjų mentorius – kuruodavo ir prižiūrėdavo jų darbą.

„Nyderlanduose – tiek fizinę, tiek protinę negalią turintys žmonės yra neatsiejama aplinkos dalis. Miesto centre ir visur kitur tu matai juos vaikščiojančius, bendraujančius, besijuokiančius ir dirbančius lygiai taip, kaip ir visi kiti“, - „Lietuvos sveikatai“ yra pasakojęs T.van Wijkas, pirmojo Lietuvoje restorano, kuriame dirba negalią turintys žmonės įkūrėjas.
Kai su žmona nusprendė persikelti į Lietuvą, jam kirbėjo idėja sukurti panašų projektą ir čia. Tačiau kai imdavo žmonėms apie tai pasakoti, šie tik gūžčiodavo pečiais ir klausdavo: „Ar tu rimtai?“ Tad kuriam laikui vyrukas šią mintį atidėjo į šoną, bet vėl prie jos sugrįžo ir sėkmingai realizavo.
 
Šiuo metu restorane dirba šeši įvairias negalias turintys žmonės, juos koordinuoja mentorius ir virtuvės šefas. Darbuotojus surasti, kaip yra pasakojęs, padėjo įdarbinimo agentūra SOPA ir Žmonių su Dauno sindromu asociacija.
Atidarydamas restoraną Timas pasižadėjo, kad prisitaikys prie kiekvieno darbuotojo ir sukurs jam kuo palankesnes sąlygas.
„Jei žmogus turi fiziškai silpnas rankas, iš jo nebus reikalaujama nešioti sunkias lėkštes. Jei sunkiai vaikšto, nenešios padėklų su kava.
Tie žmonės darbe pasitelks kitus talentus – entuziazmą ar gebėjimą puikiai bendrauti su klientais. Kai atrandi, ką neįgalus žmogus gali ir moka daryti, tampa nesvarbu, kad jis ko nors nesugeba“, - yra sakęs T.van Wijkas.

 
Komentaras
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ramunė Šidlauskaitė:

- Kiekvienas žmogus nori būti naudingas, o kai jis gali realizuoti save ir užsidirbti pinigų - džiugu. Neįgalieji talpina skelbimus mūsų puslapyje, skambina, teiraujasi ieškodami darbo. Netgi esame keliems patarpininkavę, nes į mus dažnai kreipiasi įmonių atstovai sakydami: norime įdarbinti neįgaliuosius. Iš tiesų, tokių įmonių daugėja, bet jos paprastai būna didesnės. Yra tokių, kurios sutinka įdarbinti žmogų, kuris dirba namuose. Tokių darbų paklausa nemaža ir ypač aktuali turint fizinę negalią.


Pagalbos institucijų sąrašą galima rasti:
http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-psichikos-sveikatos-klausimais
 

                       
 

Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.  
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris