Ligoninių tinklo optimizavimą perima Seimo Sveikatos reikalų komitetas

Evelina Machova
2018-06-15
Kad gydymo įstaigų tinklui reikia permainų, – faktas. Ankstesnės reformos, panašu, vietoj naudos įnešė daugiau sumaišties. Antradienį Seimas pritarė sveikatos apsaugos ministro siūlymams sudaryti teisines prielaidas gydymo įstaigų tinklui optimizuoti. Tiesa, dalis Seimo narių abejoja šios reformos efektyvumu ir gąsdina dar viena medikų emigracijos banga. Maža to, tikina, jog periferijos gyventojai liks „ant ledo“. Kiti gi klausia, kam tokia skuba?
Ligoninių tinklo optimizavimą perima Seimo Sveikatos reikalų komitetas
Kalbama, kad pagal naująjį gydymo įstaigų planą rajoninėse ligoninės neliks ne tik vaikų, bet ir terapijos skyrių.
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pristatytoms Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisoms, kuriomis siekiama pacientams didinti gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje.
„Seimas jau pradeda svarstyti mūsų pateiktus teisės aktų projektus, kuriais siūloma gerinti pacientams teikiamų gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą, pertvarkant gydymo įstaigų tinklą šalyje! Tai svarbi ir ilgai laukta žinia, nes diskusijos apie galimybes peržiūrėti visą sveikatos priežiūros sistemą nuo pamatų vyksta jau senokai. Deja, rimtesnių pokyčių nebūta keliolika metų, nors to prašo bei jų būtinybę mato ir pati medikų bendruomenė! Jei pavyktų ir Seimas priimtų mūsų siūlomas įstatymų pataisas, pokyčiai prasidėtų jau kitąmet“, - skelbia ministras.


Kas siūloma? 
Sudaryti teisines prielaidas dabartiniam sveikatos priežiūros tinklui optimizuoti.
Nustatyti skaidrų ir efektyvų šių gydymo įstaigų valdymo modelį, finansavimą.
Užtikrinti nepriekaištingą jų vadovų reputaciją.
Įtraukti regionus į sveikatinimo veiklos planavimą, steigiant Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.
Projektais siūloma numatyti, kad gydymo įstaigų steigėjais galėtų būti ir valstybė su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtintų nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.


Valdybos skaidresniam valdymui
Naujomis nuostatomis planuojama įteisinti naują kolegialų valdymo organą - valdybą, kuri būtų privaloma universiteto ar respublikos lygmens įstaigose, nustatyti jos sudarymo tvarką bei kompetenciją ir numatyti, kad už veiklą valdybos nariams atlyginama. Jiems mokamas atlyginimas per mėnesį negalėtų būti didesnis kaip 1/5 įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Taip įstaigos būtų valdomos skaidriau ir efektyviau. Tarp Seimo narių pasigirdo ir siūlymų, kad valdybos turėtų būti ne vietos reikšmės, o kur kas platesnės - apimančios regionus, kad būtų formuojama tikslinga sveikatos politika.

„Idėja formuoti valdybas nebloga, bet, tarkim, šiuo metu esančios stebėtojų tarybos yra labiau formalios ir sudarytos iš valstybės tarnautojų, kurių autoritetas, palyginti su gydymo įstaigų vadovais, reikšmingai silpnesnis. Gal ir atsirastų nauja valdymo forma, tai yra tarpininkas tarp politiko ir vykdomosios valdžios. Bet kaip užtikirnsite, kad į tas valdybas ateis profesionalai, kurie išliks nepriklausomi nuo sveikatos sistemos, kurią jie prižiūrėtų?“ - klausė parlamentaras Mykolas Majauskas.
Ministro teigimu, nepriklausymą nuo sveikatos sistemos bus sudėtinga užtikrinti, mat kiekvienas mūsų turime tam tikrą interesą sveikatos priežiūroje. Bet gi siekti to galima. Kai ateis laikas, juk rasim ir sprendimą.
 
Prioritetas tinklo įstaigomis
Įstatymo pataisose siūloma sukurti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas, kurios turėtų teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip gerinti sveikatinimo veiklas regionuose. Jos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, gydytojų, sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų atstovų, šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Siekiant užtikrinti subalansuotą ir racionalų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimą, didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę, numatoma, kad sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų (TLK) prioriteto tvarka būtų sudaromos su tinkle esančiomis įstaigomis.
 
Kaip pažymėjo ministras, su kitomis įstaigomis sutartys būtų sudaromos tuomet, jei esančios tinkle pagal suplanuotą paslaugų mastą jų negali užtikrinti. Kriterijų reikšmes ir vertinimo tvarką nustatytų Vyriausybė. Pasikeitusi sutarčių su TLK sudarymo tvarka įsigaliotų 2020 m. Pasak sveikatos apsaugos ministro, šiuo metu galimybė valstybei su savivaldybe būti viešųjų įstaigų steigėjomis nenumatyta.
„Intencija depolitizuoti sveikatos įstaigas bei efektyvinti jų valdymą gera. Tačiau ar teisingai suprantu, kad ministerija nustatys, kuri dalis įstaigų turės sutartis? Ar dalis dabar su kasomis sutartis turinčių privačių įstaigų bus išmestos iš to tinklo? Tai būtų nelogiška, nes privačios gydymo įstaigos valstybei mažai kainuoja ir nereikia galvoti nei apie įrangą, nei patalpų atnaujinimą“, - replikavo Seimo narė Aušrinė Armonaitė.

Ministras sakė, ne pirmą kartą girdintis klausimus apie privačias gydymo įstaigas ir ar toks sprendimas nepažeis konkurencijos. „Nesame unikali šalis, kuri nusprendė turėti gydymo įstaigų tinklą. Konstitucija mus įpareigoja teikti tam tikras paslaugas, garantuoti būtinąją sveikatos priežiūrą ir tam mums reikia tinklo, kurį galime išlaikyti. Gali atsitikti taip, kad dėl įvairių priežasčių jis negebės užtikrinti visų paslaugų, tad tikslingai ir pirktume tas, kurių trūksta. O konkurencija ir dabar yra nesąžininga, nes vienos įstaigos gali imti priemokas, kitos ne“, - dėstė ministras.
 
Nepriekaištinga reputacija visai administracijai
Siekiant užtikrinti įstaigų vadovų ir kitų vadovaujamų asmenų nepriekaištingą reputaciją ir aukščiausią kvalifikaciją, siūloma įtvirtinti įstaigų vadovų 5 metų kadenciją bei nustatyti, kad jie pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Išimtis būtų taikoma tik įstaigoms, kuriose dirba iki dešimties sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. Viešo konkurso būdu į pareigas skiriamas įstaigos vadovas, pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, vyriausieji finansininkai į darbą būtų priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. Be to, įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai bei vyriausieji finansininkai privalėtų atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

 
Interviu
Apie tai, ko iš optimizuojamo gydymo įstaigų tinklo tikisi pacientai, L.S. kalbina Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA prezidentą Šarūną Narbutą.

 
Gydymo įstaigų tinklo optimizavimas, ko iš jo tikisi pacientai?
- Dviejų dalykų: kokybės ir saugumo. Žiniasklaidoje pastaruoju metu dažnai girdime, kad galbūt uždarys kai kurias ligonines, galbūt norint gauti pagalbą teks važiuoti kažkur toliau. Galbūt. Bet jei paslauga, tarkim, tam tikra operacija atliekama ligoninėje, kur jų padaroma vos kelios per mėnesį, tokios paslaugos kokybė nėra tokia gera kaip įstaigoje, kur tokių pačių operacijų per tą patį laikotarpį atliekama po kelis šimtus. Vakarų Europoje suteikiamų paslaugų skaičius yra tam tikras kokybės rodiklis. Tikslas - kad operuojantis specialistas ne tik išlaikytų kompetenciją, bet ir galėtų ją kelti. Tas pats taikoma ne tik chirurgijai, bet ir diagnostikai, ypač kalbant apie retų ligų gydymą.


- Bet juk ir dabar retos ligos gydomos didžiosiose ligoninėse.
- Visuomenėje vyrauja įsivaizdavimas, kad retos ligos yra tik genetinės ir gydomos tik universitetinėse ligoninėse. Tačiau jų yra daugiau kaip aštuoni tūkstančiai. Ir tikrai nemaža dalis specialistų turi pacientų, kurie jomis serga. Kyla klausimas, jei gydytojas susiduria tik su vienu ar dviem žmonėmis, sergančiais reta liga, ar tai pacientui geriau? Turbūt daugelis sutiks, kad tokiais atvejais gydymas retų ligų kompetencijos centruose, kur sutelkta multidisciplininė komanda, yra kokybiškesnis.
 
Arba pasitaiko atvejų, kuomet pacientui rajoninėje ligoninėje diagnozuojamas prostatos ar storosios žarnos vėžys. Ligoninė turi chirurgą ir tokį pacientą operuoja. Tačiau, kad būtų suteikta visapusiškai kokybiška paslauga, to neužtenka, nes ligoninė neturi nei radiologo, nei chemoterapeuto. Kita vertus, galbūt to paciento net nereikia operuoti, o aktyviai jį stebėti, dažniau atlikti tyrimus ar taikyti imunoterapiją. Tai - saugesnės paslaugos, labiau atitinkančios mokslo progresą.

Lietuva - ne Kanada arba Rusija, kur dideli geografiniai atstumai, todėl, manau, nepadoru net kalbėti, kad žmogui dėl geresnės paslaugų kokybės yra sudėtinga nuvažiuoti penkiasdešimt ar šimtą kilometrų.


- Bet iš rajonų gyventojų ne kartą girdėjau frazę: „Nelyginkite mūsų su kitomis Europos šalimis - ten ir algos gerokai didesnės, ir pensijos. Man net trys eurai yra labai daug.“ Gal gyvendami didmiesčiuose kartais neįvertiname, jog regionuose žmonių pajamos kitos ir tai, kas mums atrodo nedaug, jiems yra milžiniška suma?
- Na, mes, lietuviai, mėgstame pasiskųsti. Paradoksas, bet tie patys besiskundžiantys pacientais, turintys nedideles pajamas, per mėnesį išleidžia po šimtą eurų įvairiausiems maisto papildams, kurių daugeliu atveju visai nereikia. Galiu pasakyti, kaip susisiekimo problemą sprendžia POLA. Turime įsteigę kortelę, kur galioja įvairios nuolaidos, įskaitant ir nuolaidas susisiekimui. Tarėmės su savivaldybėmis, dalis jau yra sutikusios taikyti aštuoniasdešimt procentų nuolaidas viešajam transportui ne tik miesto, bet ir tarpmiestiniams maršrutams. Tokius klausimus galime išspręsti suvieniję jėgas. Taip, kortelė skirta onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, bet idėją gali kopijuoti ir kitos pacientų organizacijos. Tai išeis į naudą visiems pacientams.

Vadinasi, pritariate, kad mažųjų ligoninių rajonuose reikėtų atsisakyti, o pacientų srautus nukreipti į didžiąsias?
- Kai kalbame apie didžiąsias ligonines, dažnai įsivaizduojame universitetines ir penkias regionines. Bet tų gydymo įstaigų yra kur kas daugiau apskrityse, jos teikia labai geras paslaugas. Dažnai girdime, kad mažosioms ligoninėms nereikėtų leisti teikti daugelio paslaugų, jas koncentruojant respublikinėse ar universitetinėse ligoninėse. Aš su tuo nesutinku. Priešingai, viskas turi būti daroma koordinuotai, todėl tos gydymo įstaigos, kurios šiandien gerai dirba, turi likti. Esu iš Šiaulių ir žinau, kad Radviliškyje, nors ir nedidelėje ligoninėje yra labai geras traumatologijos korpusas, todėl tokia gydymo įstaiga po optimizavimo turi išlikti.
 
Ir pacientai iš gretimų rajonų turėtų būti gydomi čia, o ne tik siunčiami į Šiaulius. Gydymo įstaiga turi visas reikalingas kompetencijas tam tikroms paslaugoms teikti ir jos turi būti išlaikytos. Tačiau turime įstaigų, kur tos kompetencijos yra ribinės, tiesiog vyksta jų palaikymas, tik neaišku kam. Saugome ten darbo vietas, nors gydytojai laiką naudoja nelabai tikslingai. Štai tokius klausimus optimizavimo procesas turėtų paliesti.
Kalbos, kad daugelio paslaugų rajoninėse ligoninėse turėtų nelikti, taip pat turi būti gerai apgalvotos. Tarkim, tokios paslaugos kaip skubi pagalba ar šeimos gydytojai turi būti kuo arčiau pacientų. Tačiau kalbant apie sudėtingas ligas, reikia jų gydymą koncentruoti didesniuose centruose.

- Pacientai girdėdami, kad paslaugos saugios tik didžiosiose ligoninėse, veržiasi į jas, nors to jiems visai nereikia. Ar žmonės domisi, kokioje ligoninėje, kokios paslaugos yra teikiamos?
- Tai dar vienas niuansas – pacientai nori matyti, kaip tos įstaigos atrodo viena kitos atžvilgiu. Ir čia prieiname prie gydymo įstaigų reitingavimo. Pacientas, matydamas, kiek operacijų, tarkim, atliekama vienoje ar kitoje ligoninėje, galėtų pasinaudoti įstatyme numatyta teise rinktis gydymo įstaigą. Tačiau kai tos informacijos neturime, stengiamasi pakliūti tik į universitetines ligonines, nors ten eilės ilgesnės, o paslaugą būtų galima gauti ir arčiau namų.
Žinoma, kol kas nėra kritinės masės pacientų, kurie domėtųsi, kur gydymo paslaugų kokybė geresnė. Bet tai nereiškia, kad nereikia to siekti.
 
- Vis dėlto ar realu sutelkti daugiau paslaugų didesnėse ligoninėse? Juk ir šiandien jos dažnai skundžiasi, jog pacientų srautai per dideli ir todėl žmonės priversti laukti eilėse. 
- Čia yra ir Sveikatos apsaugos ministerijos bei ligonių kasų komunikacijos problema. Juk turime ne tik porą universitetinių ir penkias respublikines ligonines, bet kur kas daugiau. Rajonuose ir regionuose yra skirtingos įstaigos, kurios turi stipriąsias puses. Srautai neturi būti nukreipiami tik į didžiąsias ligonines, jie turi būti skirstomi. Tiesa, nereikia įsivaizduoti, kad viena rajoninė ligoninė gali suteikti visas reikiamas paslaugas. Yra ir dar viena problema, kad universitetinėse ligoninėse teikiamos ir pirminio lygio paslaugos.
 
Tad natūralu, kad čia dirbančiam šeimos gydytojui paprasčiau pacientą konsultacijos pas specialistą siųsti į savo, o ne kitą gydymo įstaigą. Tuomet universitetinės „užsikiša“ nesunkiai sergančiais pacientais, o tie, kam tikrai reikalinga trečio lygio paslauga, priversti laukti eilėse. Mano nuomone, tai, beje, numatyta ir įstatyme, universitetinėse gydymo įstaigose apskritai neturėtų būti pirminio lygio.
Manyčiau, svarbiausia išsiaiškini, koks ir kokių paslaugų poreikis yra regionuose. Kokios paslaugos ten teikiamos, turi matyti ir pacientai, juos tikslingai apie tai būtina informuoti.

 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas:


- Kai kuriuos dalykus tikrai reikia daryti, tačiau tai, kas dabar viskas vyksta, ypač sveikatos sistemoje, netoleruotini dalykai. Viskas daroma slapukaujant: ne tik visuomenė, medikai, bet ir mes, Parlamento, Sveikatos reikalų komiteto nariai, nežinome, kas po tuo slepiasi. Tik girdime, kad kai bus patvirtintas optimizavimo planas, vyks regioninių gydymo įstaigų tinko optimizavimas atsisakant kai kurių skyrių. Kiek bent jau man žinoma, daugumoje rajonų neliks terapijos skyrių. Tai sunkiai suvokiamas sprendimas, atnešiantis didelę žalą visuomenei. Anksčiau vykdant reformas buvo nustatomi aiškūs kriterijai – operacijų, gimdymų skaičius.
 
Jei neatitinki reikalavimų, kitąmet sutarties iš ligonių kasų neturėsi. Buvo aiškūs kriterijai ir medikų bendruomenė galėjo planuoti darbus. Kas vyksta dabar - sunkiai suvokiama demokratinėje valstybėje. Lyg ir tvirtinami bendri dalykai, bet jie atriša ministerijai rankas tvirtinti gydymo įstaigų tinklą. Šis, kiek žinau, atrodys be terapijos, vaikų skyrių rajonuose. Kas bus? Jau dabar akivaizdžiai proteguojamos didžiosios - Kauno ir Santaros – ligoninės. Tą matome iš skirstomų Europos Sąjungos lėšų: didžioji dalis visos paramos eina joms. Tas pats su VIP lėšomis. Tas pats ir su įkainių pakėlimais: daugiausiai jie pakelti būtent šių ligoninių teikiamoms paslaugoms. Ir jos atlyginimus medikams tikrai gali padidinti dvidešimčia procentų.
 
Viskas gerai, bet rajonams ir regionams net ir su padidėjusiais įkainiais neįmanoma tiek pakelti. Baisu net įsivaizduoti, kas gali atsitikti po optimizavimo. Ką daryti senjorams stipriai padidėjus kraujo spaudimui? Juk dabar jie rajonuose ir gydomi terapiniuose skyriuose. Kas juos priims į didelę ligoninę?
Viską reikia daryti atvirkščiai – pirmiausia sustiprinti šeimos gydytojo instituciją, užtikrinti, kad kiekviename rajone būtų gydytojai konsultantai. Galima būtų patvirtinti dešimties specialybių gydytojų sąrašą, kurie dirbtų periferijoje ir juos remtų valstybė. Jei efektyviai veiktų šeimos gydytojai, sistema būtų išbiurokratinta, atsirastų gydytojai konsultantai, stacionarių paslaugų poreikis sumažėtų. Štai tada nepakenkiant žmonėms galima optimizaciją vykdyti, tik ne tokiu mastu, kad neliktų terapijos paslaugų.
 
Tai, koks ruošiamas planas, yra prapultis. Čia ne sveikatos apsaugos ministro požiūris, o žmogaus, neturinčio jokios empatijos jausmo. Rajono ligoninės visos kartu gauna tokį patį finansavimą kaip Kauno klinikos - 140 milijonų. Uždarę rajonines ligonines galime sutaupyti apie trisdešimt milijonų, taigi medikams algas galėtume pakelti penkiolika ar dvidešimt eurų. Reikia pritraukti papildomas lėšas į sveikatos apsaugos sistemą, padaryti ją funkcionalią. Jei bus įgyvendintas numatytas tinklo optimizavimo planas, kils dar viena gydytojų emigracijos banga.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
El.paštas:
Komentaras:

Someljė D.Velička: „Girtuoklystę stabdo kultūra“

2018.07.05
Politikai bei sveikos gyvensenos propaguotojai ploja rankomis: vadinamoji tūkstantmečio karta alkoholinių gėrimų vartoja vis mažiau. Toks požiūris skatina alkoholio neturinčių gėrimų verslą. Būtent gėrimų. Žymus vynų ekspertas, someljė Domininkas Velička taip dabar vadinamiems nealkoholiniams vynams siūlo sugalvoti kitą pavadinimą. Kodėl? Skaityti plačiau

Kur taip sku­ba­ma su svei­ka­tos re­for­ma?

2018.06.25
„Jūs ką? Per pie­tų per­trau­ką ket­vir­ta­die­nį no­ri­te Svei­ka­tos re­for­mą pra­stum­ti?! Ne­juo­kau­kit, čia gi rim­ti da­ly­kai“, - pik­ti­no­si Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rys kon­ser­va­to­rius An­ta­nas Ma­tu­las, va&s... Skaityti plačiau

Jei reformas vykdysim tik buhalteriškai, progreso nebus

2018.06.22
Naujosios Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas sako, kad vykdant reformą, nesvarbu ar ji būtų sveikatos sektoriuje ar kitame, reikia gerai įvertinti pasekmes. Naudingiausia būtų, jei optimizavimą vykdytume ne buldozerio principu, remdamiesi tik buhalteriniais skaičiavimais, o viską ekonomiškai įvertinę. Savo ruožtu Naujosios Akmenės ligoninės medikai iš gydymo įstaigų tinklo optimizavimo nieko ge... Skaityti plačiau

Burnos higienistų dalia – apšokinėti odontologus

2018.06.11
Studijas baigę burnos higienistai susiduria su niūria realybe: darbo rinkoje jie nereikalingi. Tad griebiasi šiaudo - persikvalifikuoja į gydytojo odontologo padėjėjus arba imasi kur kas paprastesnių, su medicina nieko bendro neturinčių darbų. Skaityti plačiau

Garsūs medikai: tėvystė sunkiau nei profesija

2018.06.11
Du garsūs ir daug profesinėje veikloje pasiekę medikai profesorius Pranas Šerpytis ir Antakalnio poliklinikos direktorius Evaldas Navickas, net nesusitarę tvirtina: būti geru tėvu sunkiau nei geru mediku. Nors abiejų šeimose užaugo puikūs vaikai, gydytojai sako, jos tėvystė yra iššūkis ir niekas nemoko, kaip su juo susitvarkyti. Vienintelė knyga – tavo paties gyvenimas. Skaityti plačiau

Katažina: „Per septynerius metus nė karto rimtai nesipykome“

2018.06.01
Dainininkę Katažiną Zvonkuvienę (38 m.) kalbinome Šeimos dieną. Katažina - veikli, jos neriboja keturios namų sienos, nors čia krykštauja mieli, dar nedidukai, jos ir Deivydo Zvonkaus dvynukai. Moteris neatsisako ir iki šiol pamėgtų veiklų: dainavimo, dalyvavimo TV laidose, teisėjavimo muzikiniuose projektuose, tačiau visa tai stengiasi derinti su vaikų auginimu. Skaityti plačiau

Vyriausieji gydytojai atsidūrė tarp girnų

2018.06.01
Gydymo įstaigų darbuotojai gyvena nežinioje - kels jiems atlyginimus ar ne? Kokiu procentu pasipildys medikų kišenės? Darbo užmokestis didės tik gydytojams ir slaugytoms ar kas nors dar nubyrės kitam personalui? „Mes esame atpirkimo ožiai“, - atsidūsta vyr. gydytojai, kiekvienam darbuotojui besistengiantys atriekti pyrago gabalėlį. Skaityti plačiau

Jaunieji medikai sistemą gydys LEAN „vaistais“

2018.06.01
Auga nauja medikų karta, kuri girgždančio sveikatos apsaugos sistemos vežimo vadžias ima į savo rankas. Jie žino, kad ratai gali suktis daug greičiau ne tik tepant vis naujomis investicijomis. Tiesiog reikia pasukti galvas, kaip protingai perskirstyti jau turimus išteklius pagal naujausias vadybos sistemas. Skaityti plačiau

Už duomenų nutekinimą – kosminės baudos

2018.05.21
„Asmens korteles reikės mauti į dėklus arba grūsti kur nors giliai į stalčius“, - svarsto medikai, kurie pacientų ligos istorijas nuo šiol turės saugoti kaip savo akį. Mat nuo gegužės 25-osios įsigalioja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kur reikalavimai griežtėja, prievolių daugėja, o baudos už nusižengimus, neišskiriant ir sveikatos priežiūros įstaigų, – įspūdingo dydžio. Skaityti plačiau

Aistė Raulušaitienė – apie paskutinius slaugytojų kantrybės lašus

2018.05.21
„Turbūt vienas lengviausių būdų - išeiti į gatves ir šaukti: duokite mums lėšų, - sako Lietuvos slaugos specialistų organizacijos viceprezidentė Aistė Raulušaitienė (40 m.). - Reikia ne tik oraus darbo užmokesčio, bet ir palankų darbo krūvių bei sąlygų. O taip pat svarbu, kad priimami teisės aktai, susiję su darbo sąlygomis, būtų įgyvendinti, o neliktų popieriuje.“ Skaityti plačiau

Vydūnas – kaip uždelsto veikimo bomba

2018.05.11
Būdamas nedidelio ūgio ir smulkaus kūno sudėjimo Vydūnas (1868-1953), kurio tikrasis vardas yra Vilhelmas Storosta, sugebėjo pažaboti itin sunkią tais laikais ligą ir, nepaisant niūrių gydytojų prognozių, sulaukė gilios senatvės. Minint 150-ąsias filosofo gimimo metines, 2018-ieji Seimo paskelbti Vydūno metais. Beje, apie šią asmenybę galima surasti ir pikantiškų detalių: jei tikėti sklandančiais mitais... Skaityti plačiau

Vaikų psichiatras: žinių vertinimams trūksta blaivaus požiūrio

2018.05.11
Gyvenimas griūva ne dėl neišlaikytų egzaminų, o dėl padoraus santykio, padoraus bendravimo, sutarimo tarp žmonių trūkumo. Toks patyrusio specialisto pastebėjimas turėtų būti išgirstas daugelio mokytojų ir tėvų, kurių vaikų mokslo rezultatai jau baigiami tikrinti.  Skaityti plačiau

Bėdžio sindromas. Praeitis

2018.05.04
Ir vėl matuojamės Sąjūdžio rūbą. Et, dydis visai ne tas, koks buvo anuomet, kai į Baltijos kelią lėkė visi. Na, tie kas liko namuose, tuo nesigyrė ir nesididžiavo. Skaityti plačiau

Jo­a­na Bi­kul­čie­nė: „Šio­je is­to­ri­jo­je aš - sraig­te­lis“

2018.05.04
„Per vi­sus skan­da­lus, su­si­ju­sius su krau­jo cen­tru, po­li­ti­kai už­si­dir­bi­nė­jo rei­tin­gus. Bet ar nors vie­nas ėmė­si spręs­ti pro­ble­mas? Ne, šiek tiek kos­me­tiš­kai kai ku­rias sri­tis pa­tvar­kė. Bet tik tiek. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis&sh... Skaityti plačiau

Prof. Saulius Vaitkus: „Serga žmogus, o ne atskiros kūno dalys“

2018.04.20
Profesorius Saulius Vaitkus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos Bendrojo sektoriaus vadovas, šiandien didžiausią pagarbą atiduoda ne naujausioms technologijoms, o Žmogui. Galima pripirkti daug aparatūros, bet jeigu nebus kam su ja dirbti, ji - niekam tikusi. Gydytojo kolegas iš užsienio Lietuvoje stebina ne aukštosios technologijos mūsų ligoninėse. Jiems ... Skaityti plačiau

Pavasaris nedžiugina? Padėkite kepenims

2018.04.20
Pavasarį vitaminų atsargos organizme būna išsekusios, sumažėjęs atsparumas įvairioms infekcijoms, nėra energijos, menkiausias fizinis darbas reikalauja kur kas daugiau jėgų. Ypač vargsta sergantieji lėtinėmis ligomis, kurios paūmėja prieš orų kaitą. Tačiau žmogaus kūne yra daug ląstelių, kurios nuolat atsinaujina, o šia savybe pasižyminčios kepenys veikia kaip energijos šaltinis. Kepenys g... Skaityti plačiau

Kai nėštumą aptemdo geležies stoka

2018.04.13
Greitai pavargstate, skauda galvą, kamuoja silpnumas, esate išblyškusi, lūžinėja nagai? Tokie simptomai leidžia įtarti klastingąją anemiją (mažakraujystę). Susidurti su nusilpusio kraujo pavojumi ypač rizikuoja besilaukiančios moterys. Skaityti plačiau

Medikų klaidos – kaip lėktuvų katastrofos

2018.04.13
Tik dvi ligos JAV pareikalauja daugiau žmonių gyvybių nei gydytojų klaidos. Gydymo įstaigoms siūloma viešinti šių mediko darbe neišvengiamų įvykių detales. Vis dėlto didelė dalis JAV ligoninių to nedaro. O skaudi problema išlieka. Skaityti plačiau

Biomedicinos specialistų sėkmės raktas - unikalus LSMU mokymo metodas

2018.04.13
Aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos bio­me­di­ci­nos stu­den­tus ren­gian­tis Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tas (LSMU) iš­lie­ka tarp ša­lies pa­klau­siau­sių aukš­tų­jų mo­kyk­lų. Tai ro­do treč­da­liu iš­au­gęs st... Skaityti plačiau

Genetinį sutrikimą švelnina motinos pastangos

2018.03.30
Daina Kapšaitė, pasaulį išvydusi su Dauno sindromu, nuo pirmų dienų pareikalavo ne tik besąlygiškos tėvų meilės, bet ir daug pastangų išmokyti ją savarankiško gyvenimo. Tačiau mergaitės mama Lina (42 m.) įsitikinusi: „Tai – ne pareiga, o dovana, kurią džiaugiuosi galėdama skirti dukrai. Ką aš gebėsiu padovanoti, tą ji visą gyvenimą nešiosis ir galėsiu... Skaityti plačiau

Kvebeko gydytojai nenori... didesnės algos

2018.03.30
Socialiniuose tinkluose pasidalinus žiniai, jog Kanados Kvebeko provincijos medikai valdžiai siunčia peticiją, kad šiemet jiems nebūtų didinami atlyginimai, mūsų medikai ėmė juokauti, jog šalies premjeras Saulius Skvernelis turėtų rašyti prašymą, gal kanadiečiai norėtų paremti kolegas iš Lietuvos.  Skaityti plačiau

Jonas Šurkus: „Didžiausias žmogaus nuodas – pavydas“

2018.03.16
Kauno klinikų klinikinės toksikologijos gydytoją Joną Šurkų stebina ne medžiagos, sukeliančios apsinuodijimą, bet žmonių neatsakingumas ir neatsargumas. Patyręs gydytojas didžiausiu žmonių nuodu įvardija pavydą ir negatyvios informacijos gausą. Prieš šiuos nuodus bet kuris gydytojas – bejėgis. Skaityti plačiau

Nesprendžiama makšties sausumo problema savaime neišnyks

2018.03.16
Nors su makšties sausumo problema susiduria nemažai įvairaus amžiaus moterų, šios vis dar nelinkusios apie tai kalbėti. „Nemanau, kad Lietuvos moterys labai skirtųsi nuo kitų šalių, tačiau neretai skundą dėl šio varginančio negalavimo reikia išklausti. Vis dėlto dažniausiai negydant makšties sausumo problema savaime nepraeina“, – pastebi Lietuvos akuš... Skaityti plačiau

Vilniuje pagerbti geriausi sveikatos apsaugos sistemos vadovai ir gydytojai (papildyta nuotraukomis)

2018.03.08
Vilniuje viešbutyje „Radisson Blu Lietuva“, penkioliktą kartą nugriaudėjo konkurso „Metų vadovas“ laureatų pagerbimo vakaras. Tarp gausiai susirinkusių svečių buvo Seimo ir Vyriausybės atstovai, miesto merai, medicinos elitas. Šventė šiemet skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Iškilmingame vakare jau tradiciškai išdalintos septynios no... Skaityti plačiau

Ernestas Gaižauskas: „Medicinoje išlieka ne protingiausi, o darbščiausi“

2018.03.08
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ernestas Gaižauskas (32 m.), konkurse „Metų vadovas 2017“ laimėjęs „Kylančios žvaigždės“ nominacijos, trejus metus rūpinasi ne tik pacientų gydymu, bet ir jų komfortu. Įkūrė „Pozityvių idėjų“ asociaciją, nes, kaip pats sako, norėjo padaryti ką nors gero ir prasmingo. Maža to, su koleg... Skaityti plačiau

Epilepsijos priepuolis: skaičiuokite minutes

2018.02.23
Minint Europos epilepsijos dieną specialistai ragina visuomenę griauti mitus apie šią sudėtingą ligą, nuo kurios nėra apsaugotas nė vienas. Kaip reikėtų elgtis, jei atsidūrėte šalia epilepsijos priepuolio ištikto žmogaus? Skaityti plačiau

Jurgis Brėdikis: „Laisvė - nuostabiausias dalykas“

2018.02.23
„Gydytojams, įpratusiems gelbėti kitą, kova už save ilgą laiką atrodė net ir gėdinga. Jei šiandien vis dar būčiau dirbantis gydytojas, prisidėčiau prie medikų sąjūdžio. Nes ilgiau tylėti nebegalima“, - sako akademikas, profesorius Jurgis Brėdikis (88 m.), kasmetiniame konkurse „Metų vadovas“ apdovanotas už gyvenimo nuopelnus. Skaityti plačiau

Ar dosnūs britų pasiūlymai išvilios mūsų šeimos gydytojus

2018.02.12
„Tikrai nereklamuoju emigracijos, bet tiesiog mūsų medikai yra priversti vergauti ir dirbti nežmonišku krūviu už varganą algą, kuri niekada tau neleis gyventi oriai“, – sako pagal „NHS England“ programą jau penkis mėnesius Jungtinėje Karalystėje dirbantis 33-ejų šeimos gydytojas Darius (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – red. past.). Skaityti plačiau

N.Klimas: „Kasdien susidurdamas su mirtimi labiausiai vertinu gyvenimą“

2018.02.12
Gydytojas anesteziologas reanimatologas Nerijus Klimas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Anesteziologijos-intensyvios terapijos skyriaus vedėjas, darbe kiekvieną dieną susiduria su mirtimi, o laisvalaikiu – ieško vėjo iššūkių. Tačiau, anot gydytojo, nei mirties, nei vėjo nugalėti neįmanoma, galima tik prie to prisitaikyti, išgyventi. Skaityti plačiau

Audrius Dulskas: „Tiesiog „lipdai“ save po gabaliuką“

2018.02.12
„Jei vieni pacientai džiaugiasi jaunu gydytoju, kiti teiraujasi, kiek operacijų esu atlikęs, prašo rekomenduoti kitą specialistą. Nors kas savaitę atlieku penkias šešias operacijas, tikrai nebandau įtikinti, kad esu pats geriausias. Dar iki to reikia daug dirbti“, – sako Nacionalinio vėžio instituto chirurgas onkologas doc. dr. Audrius Dulskas (34 m.). Skaityti plačiau

Įsibėgėjant gripo sezonui pravers eteriniai aliejai

2018.01.29
Įsibėgėjus peršalimų bei gripo sezonui sveikesnę aplinką gali padėti sukurti eteriniai aliejai. Daugelis jų turi efektyvių komponentų, kurių savybės leidžia sunaikinti ne tik virusus, bet ir bakterijas ar grybelius. Skaityti plačiau

Raimondas Kuodis: „Turim neadekvačią sistemą su pseudo draudimu“

2018.01.29
„Daug kalbame apie e.sveikatą, bet iš principo ją blogai suprantame. E.sveikata pirmiausia yra ekonominė, o tik po to elektroninė. Tikroji e.sveikata pirmiausia turi būti susijusi su kaštų analize, eilių administravimu ir ištekliais“, – sako  Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis (46 m.). Skaityti plačiau

Aūūū, kur jūs, karo medikai?

2018.01.29
Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), šiuo metu jaučiamas itin didelis sveikatos priežiūros specialistų poreikis. Visais įmanomais būdais stengiamasi juos - nuo šeimos gydytojų iki psichiatrų - prisišaukti į Karo medicinos tarnybą. Ministerija žada kelti ir atlyginimus, tačiau įspėja, kad viskas priklausys nuo šalies ekonominės situacijos bei krašto apsaugos sistemai skiri... Skaityti plačiau

Paramedikai nustumti į šoną - padavėjai uždirba daugiau

2018.01.19
Lagaminus kraunasi ir svetur laimės ieško ne tik jaunieji gydytojai, bet ir paramedikai, kurie jaučiasi neįvertinti bei nustumti į šoną. „Kad galėtum išgyventi iš paramediko atlyginimo, tenka dirbti pusantro etato arba griebtis papildomo darbo. Kai kurie eina uždarbiauti padavėjais. Ką darysi – jie su arbatpinigiais gauna daugiau“, - pasakoja paramedikė Aleksandra i&scaro... Skaityti plačiau

Politikai diskutuoja, gydymo įstaigos... bankrutuoja

2018.01.19
Apie tai, jog mūsų sveikatos apsaugos sistemai reikia kardinalių permainų, pastarąsias savaites negirdėjo turbūt tik tas, kuris nesupranta lietuviškai. Jų reikalauja ir į gatves išėję jaunieji gydytojai, ir Lietuvos medikų sąjūdis. O štai likimo valiai paliktų periferijos gydymo įstaigų vadovai prabyla apie bankrotus ir svarsto, ar ligoninėms išnykus iš žemėlapio pirminiai sve... Skaityti plačiau

Norvegų kalba kenkia sveikatai

2018.01.19
Prašau nemesti šio rašinio, kol bent pirmos dalies neperskaitysite. Nes pirma dalis yra visai ne apie tai, kas yra antroje jo daly. Taigi... Skaityti plačiau

Rezidentas: kartais pas gydytojus pacientai ateina kaip į kirpyklą

2018.01.05
Benediktas Jonuška – Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų chirurgijos skyriaus pirmų metų rezidentas. Tačiau jauno vyro veikla peržengia medicinos ribas. Jis - ir savanoris, ir muzikos didžėjus. Skaityti plačiau

Medikų pensijos - be privilegijų

2018.01.05
„Medikai nėra išskirti ir gauna pensijas kaip ir visi samdomi darbuotojai, priklausomai nuo atlyginimų dydžio ir nuo darbo stažo“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas prof. Romas Lazutka. Dėl indeksavimo kitų metų pradžioje pensijos visiems vidutiniškai didės 21 euru, o dėl perskaičiavimo – sukaupusiems ilgą draudimo stažą apie 9 eurus. Skaityti plačiau

Prof. Eugenijus Lesinskas: „Matai, kaip sistemoje gęsta jauni, protingi žmonės“

2017.12.08
„Šiame darbe pakankamai daug kūrybos - operacijos metu gali pasirinkti kelis kelias kryptis tai pačiai problemai spręsti. Tai kasdien teikia vis naujus iššūkius“, – sako VU ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas prof. dr. Eugenijus Lesinskas. Skaityti plačiau

Darius Jauniškis: „Atlyginimų klausimas - tik problemų aisbergo viršūnė“

2017.12.08
„Mūsų dažnai klausia, kodėl taip skubame, juk su Labanausku (Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas – aut. past.) buvo sutarta, kad atlyginimai nuo liepos didinami penkiolika procentų. Tačiau mes sakome, kad medikams atsibodo laukti. Sistema, kuri nesikeičia dešimtmečiais, privalo tai daryti“, - įsitikinęs naujasis Lietuvos medikų sąjūdžio vadovas Darius Jauniškis... Skaityti plačiau

Kaip pasididinti pensiją?

2017.11.24
Visi tie, kurie vartoja rusiškus, baltarusiškus ir kiniškus vaistus turi problemų. Na, neišsigąskite stipriai: problemų turite ne jūs, o jūsų vaistų tiekėjai. Nes šiandien jau šešiolikta diena, kai įsigaliojo naujoji vaistų įvežimo ne iš Europos Sąjungos valstybių tvarka. Dešimt pakuočių kartą per mėnesį. Ir ne daugiau. Žinoma, jums asmeniškai toki... Skaityti plačiau

Ko reikia sklandesniam nėštumui

2017.11.24
Nors Lietuvoje neišnešiotų kūdikių gimsta vos 5-6 procentai, kiekvieno tokio mažylio atėjimas į pasaulį tampa didžiuliu iššūkiu tiek šeimai, tiek medikams. Kas paskatina priešlaikinį gimdymą ir reikalinga sklandžiam nėštumui užtikrinti, kalbamės su Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Priešlaikinio gimdymo sektoriaus vadove prof. Meile Minka... Skaityti plačiau

Šimtadienis kitaip

2017.11.16
Pa­skelb­tas šim­ta­die­nis iki Lie­tu­vos Vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čio, ku­ris bus mi­ni­mas ki­tų me­tų Va­sa­rio 16 die­ną. Vie­šo­je erd­vė­je mir­ga idė­jos Lie­tu­vai. Šimt­me­čio trau­ki­nys links­mai nu­puš­ka­vo link Rad­vi&s... Skaityti plačiau

Hipokrato priesaika - valdžios botagas priversti gydytojus dirbti daugiau

2017.11.13
Įsivaizduokim situaciją, kad Norvegijos karalius išleidžia įsakymą panaikinti eiles gydymo įstaigoje... „Na skirtumas tas, kad ten manoma, jog gydytojai žino geriau, kaip valdyti eiles. Gydytojas pasako, ko jam reikia, kad jis galėtų atlikti savo darbą“, – sako laikinasis Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkas Norvegijoje gydytoju psichiatru dirbantis Ramūnas Aranauskas. Skaityti plačiau

R.Masiliūnas: „Kas savaitę sulaukiu pasiūlymo išvykti“

2017.11.09
„Galima skųstis per mažais atlyginimais ar neadekvačiu darbo krūviu Lietuvoje. Tačiau gali tai priimti kaip galimybę keisti situaciją. Svarbu dalyvauti pačiam, identifikuoti problemas ir ieškoti sprendimų“, – sako laisvalaikio įvairioms visuomeninėms veikloms negailintis VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas Rytis Masiliūnas (30 m.). Skaityti plačiau

Kas sudės e.sveikatos prasikaltėlių dėlionę?

2017.11.03
Prieš savaitę Seimo Antikorupcijos komisijoje nagrinėjant e.sveikatos diegimo klausimą netrūko pasisakymų, kad sistema, turėjusi palengvinti ir duomenų perdavimą, ir medikų darbą, iš tikrųjų ne vienam sveikatos apsaugos ministrui tapo rakštimi, žinote, kokioje vietoje. Tai - ne pirmas kartas, kai ieškoma, kas išvaistė e.sveikatos pinigus ir kodėl ji buksuoja. Tiesa, kaži ar sė... Skaityti plačiau

Prof. Vytautas Kasiulevičius: „Keista, kad ta perdegusi sistema vis dar gali dirbti“

2017.11.02
Rytoj, penktadienį, Vilniuje Inovatyvios medicinos centre Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, VU profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius kolegas, sveikatos politikus, nevyriausybinių organizacijų atstovus kviečia diskusijos apie tai, kas vyksta sveikatos sistemoje. Medikai sako besijaučiantys kaip nuvaryti arkliai, su kuriais žinome kas daroma, o jauni s... Skaityti plačiau

In­sul­to ri­zi­ką au­gi­na prie­šir­džių vir­pė­ji­mas

2017.10.26
„In­sul­tas – bjau­ri li­ga. Tik­rai nie­kam ne­pa­ta­riu juo sirg­ti. Ne­ap­si­mo­ka“, – sa­ko prieš pen­ke­rius me­tus in­sul­tą pa­ty­ręs Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės šv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­nio or­kest­ro me­no va­do&... Skaityti plačiau

Lsveikata TV


Gydytojas ir pacientas


Saulius Mikalauskas: „Liga darbo valandų nežiūri“

Saulius Mikalauskas: „Liga darbo valandų nežiūri“

„Chirurgui kiekviena diena – savotiškas iššūkis. Kasdien susiduri su daug psichologinių momentų, ...
Ko iš lietuvių gydytojų gali pasimokyti amerikiečiai

Ko iš lietuvių gydytojų gali pasimokyti amerikiečiai

Ponia Joana, gyvenanti Floridoje (JAV), pasakoja dešimtmetį kentusi kojų skausmus dėl iškrypusių abiejų pėdų kauliuk...

Budinti vaistinė


Ką daryti, jei įsigijote vaistą su nekokybišku valsartanu?

Ką daryti, jei įsigijote vaistą su nekokybišku valsartanu?

Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia pacientų, vartojančius vaistus su veikliąją medžiaga valsartanas, dėmesį. Dalis pacientų ...
Kviečia pakeisti nesaugius vaistus

Kviečia pakeisti nesaugius vaistus

Vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“ visus pacientus, įsigijusius galimai nesaugius kraujospūdžiui skirtus vaistus, ...

Sveika šeima


Psichoterapeutė: 11 laimingos poros įpročių

Žiūrite į laimingas poras ir užduodate klausimą: ką tokio jie žino, kas jums dar nesuvokiama? San Franciske gyvenanti ir dirbanti psichoterapeutė Džodi Virgo išskyrė 11 įpročių, kurie laimingą porą skiria nuo nelaimingos. Specialistė tikina, kad šios paprastos taisyklės padės sutvirtinti ryšį ir leis mėgautis san...

Sveikatos horoskopas


Liepos 9-15 d.

Avi­nas
Sa­vai­tės pra­džio­je ven­ki­te da­ly­vau­ti triukš­min­guo­se  ren­gi­niuo­se, nes jū­sų or­ga­niz­mas rei­ka­laus ra­my­bės. Tre­čia­die­nį ga­li kil­ti pro­ble­mų dėl spau­di­mo. Sa­vait­ga­lį pail­sė­ki­te - pa­si­sten­ki­te pa­mirš­ti vi­sas pro­ble­mas.

Fotoreportažas


Svetur


Teismas J&J kūdikių pudros byloje ieškovėms priteisė 4,69 mlrd. JAV dolerių kompensaciją

Didžiausia pasaulyje medicinos prekių gamintoja „Johnson & Johnson“ (J&J) pagal ieškinį, kurį pateikė 22 moterys ir jų šeimos ir kuriame tvirtinama, kad ieškovės dėl naudotos J&J kūdikių pudros susirgo vėžiu, turės sumokėti 4,69 mlrd. JAV dolerių kompensaciją.

Komentarai


Mažas buteliukas ponių rankinuke
Henrikas Vaitiekūnas Mažas buteliukas ponių rankinuke
Ar Lietuva sveiksta? Mintys, gavus valstybės apdovanojimą
Dainius Pūras Ar Lietuva sveiksta? Mintys, gavus valstybės apdovanojimą
Palikime žmonėms galimybę nemokamai gydytis privačiose ligoninėse
Aušrinė Armonaitė Palikime žmonėms galimybę nemokamai gydytis privačiose ligoninėse

Naujas numeris








Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica