Prieš savaitę Seimo Antikorupcijos komisijoje nagrinėjant e.sveikatos diegimo klausimą netrūko pasisakymų, kad sistema, turėjusi palengvinti ir duomenų perdavimą, ir medikų darbą, iš tikrųjų ne vienam sveikatos apsaugos ministrui tapo rakštimi, žinote, kokioje vietoje.
Tai - ne pirmas kartas, kai ieškoma, kas išvaistė e.sveikatos pinigus ir kodėl ji buksuoja. Tiesa, kaži ar sėkmingas ir paskutinis...
Pristabdė šimtatūkstantines analizes
Per tris etapus, trukusius daugiau nei dešimtmetį, į e.sveikatos kūrimą investuota 40 mln. eurų. Kaip pabrėžia sveikatos apsaugos ministras, dažnai linksniuojamas estų pavyzdys, kurie į e.sveikatos sistemą investavo tik 10 mln. eurų ir šiandien turi veikiančią sistemą, ne toks pigus, kaip gali pasirodyti. Mat tiek investuota į bendros sistemos sukūrimą, o gydymo įstaigos informacinei sistemai įdiegti investavo savo lėšas. Kad būtų dar lengviau įsivaizduoti, kokios kainos yra šioje rinkoje, ministras pateikia danų pavyzdį. Pastarieji atsisako dabar esamos sistemos ir perka naują, kuri atsieis per 200 mln. eurų. Kad tokios sistemos sukūrimas brangus, vargu ar kas drįstų ginčytis.
„Stengiamės labai atsakingai žiūrėti į pinigus, niekur neskubame, vertiname tai, ko reikia. Pristabdėme kai kuriuos pirkimus, kur vėl buvo suplanuota analizuoti, vėl daryti studijas. Tai sukėlė labai daug bangų, labai daug nepasitenkinimų, nes už 400 tūkstančius eurų buvo suplanuota analizuoti, kažką daryti“, – Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje sakė A.Veryga.
Politiko teigimu, dabar įtemptai ieškoma gerų IT specialistų, tačiau jų paslaugos kainuoja brangiai, o ministerija itin daug mokėti negali. Beje, ekspertinę pagalbą siūlo ir Pasaulio sveikatos organizacija. „Per anksti sakyti, kad ji (e.sveikata – aut. past.) neveiksminga ar neveikianti. Trečiojo etapo jau nebenurašinėjame, ieškome, kaip spręsti problemas. Tikrai negalvojame apie naujos kūrimą“, – sakė A.Veryga.
Linksniuojamos tos pačios pavardės
Vis dėlto e.sveikatos kūrimas tampa sveikatos sistemos votimi. Kas kelerius metus vis bandoma ieškoti kaltų ir atsakingų, kodėl ji neveikia. Kas kartą linksniuojamos tos pačios pavardės, tačiau jokių įrodymų, kad tie žmonės kalti, nerandama.
Bet gal apie viską iš pradžių. Anot Seimo Antikorupcijos komisijos vadovo Vitalijaus Gailiaus, Viešųjų pirkimų tarnyba 2006–2007 m. tikrino vykdytus pirkimus ir įpareigojo juos vykdžiusią VšĮ „Sveikatos projektų biuras“, kuriai tuo metu vadovavo Daiva Pentiokinienė, kai kuriuos jų nutraukti. Tuomečio sveikatos apsaugos ministro Rimvydo Turčinsko sudaryta komisija tyrė pirkimus ir prie jų dirbančių asmenų, tarp kurių buvo ir SAM darbuotojų, veiksmus. Kai kuriems tarnautojams tada skirti papeikimai.
„Tiksliai neprisimenu, bet kai pradėjau ministro darbą, Nacionalinės elektroninės sistemos kūrimo darbai jau buvo pradėti. Juos pradėjo, prieš tai buvęs ministras Žilvinas Padaiga. Kiek pamenu, tuo metu kai kurie pirmojo etapo darbai buvo padaryti, kai kurie - ne, todėl reikėjo apsispręsti, tęsti pradėtus darbus ar viską nutraukti. Pasitarus su tuometiniu premjeru (Gediminu Kirkilu - aut. past.) nuspręstą e.sveikatos projektą tęsti. Tyrimo tikrai neinicijavau, bent kiek pamenu. Nors pati istorija sulaukė didelio atgarsio, po to buvo dar visokių dalykų. Tiesa, man užkliuvo vienas faktas.
Tuo metu Haroldas Baubinas dirbo viceministru, Evaldas Dobravolskas buvo ministerijos IT specialistas, Saulius Janonis, kuris anksčiau vadovavo Valstybinei ligonių kasai, ir ministravimą baigęs Žilvinas Padaiga įkūrė firmą, dalyvavusią ministerijos skelbiamuose konkursuose diegiant e.sveikatą. Žinoma, be jų, konkursuose dalyvavo ir dar kelios įmonės. Bet man užkliuvo, kad žmonės, iš principo pradėję diegti e.sveikatą, turėję turbūt daugiausiai informacijos, darbus tęsė ir toliau. Tiesa, nei ministerijoje, nei jai pavaldžiose įstaigose nebedirbo“, - teigė R.Turčinskas.
Istorija, nutylint faktus
Posėdyje V.Gailius ministro teiravosi, ar, jo nuomone, su e.sveikatos projektais, keliančiais nemažai įtarimų dirbę asmenys gali užimti vadovaujamas pareigas vienoje didžiausių ligoninių, tai yra Kauno klinikose. „Tarkim, Daiva Pentiokinienė, kuri minima e.sveikatos istorijoje. Ji gavo net papeikimą kartu su kolega Haroldu Baubinu. Ar jums neatrodo tai keista? Dabar D.Pentiokinienė užima aukštas pareigas vienoje didžiųjų ligoninių. Nemanote, kad tokie asmenys neturėtų užimti tokių pareigų?“, - klausė V.Gailius.
Ministras teigė, pasitikintis klinikų generaliniu direktoriumi prof. Renaldu Jurkevičiumi, kuris priimdamas į darbą atidžiai įvertina kandidatūras.
Savo ruožtu pati D.Pentiokinienė istoriją dėl gauto papeikimo ir po to sekusį korupcijos šleifą sako puikiai prisimenanti. Tiesa, stebisi, kodėl nutylimas faktas, kad po gauto papeikimo moteris kreipėsi į teismą. „Sveikatos apsaugos ministerijoje niekada nedirbau ir nė iš vienos darbovietės nebuvau atleista. Kai gavau papeikimą, dirbau VšĮ „Sveikatos projektų biure“, kuris buvo įsteigtas terminuotam laikotarpiui, kol bus įgyvendintas projektas. Jam pasibaigus, įstaiga uždaryta.
Baigusi darbą, jokių ryšių su įgyvendinama nacionaline e.sveikatos sistema neturėjau. Papeikimas buvo gautas ne už neįgyvendintus projektus, o nuobauda skirta man ir kolegai Haroldui Baubimui. Ją gavusi iš karto kreipiausi į ministrą (Rimvydą Turčinską - aut. past.), nes nebuvo aiškaus tyrimo ir paaiškinimo, už ką man skiriama nuobauda. Valstybės kontrolė tikrino ministerijos, kurioje niekada nedirbau, įgyvendinamus projektus ir buvo pastaba, kad neteisingai pradėtas įgyvendinti projektas. Išvadose teigta, jog pirmiausia turėjo būti parengti ir patvirtinti informacinės sistemos nuostatai ir tik po to ji turėjo būti pradėta diegti.
Paaiškinimas dėl nuobaudos man buvo gana paprastas - tiesiog taip reikia. Su tuo kategoriškai nesutikau, kreipiausi į Darbo ginčų komisiją. Per tą laiką pasikeitė man nuobaudą skyręs ministras, tada kreipiausi į teismą, nes šioje istorijoje buvau niekuo dėta. Teismas praktiškai po pirmo posėdžio man skirtą nuobaudą panaikino, nes ji buvo skirta be pagrindo. Deja, šis faktas ne toks įdomus“, - sako D.Pentiokinienė.
Perdavė Registrų centrui
Dėl e.sveikatos diegimo ne vienas ministras iniciavo įvairius tyrimus. Pasak Gedimino Černiausko ir jis tai darė per savo trumpą, keturių mėnesių, ministro kadenciją, nes ši istorija turėjo daugiau klausimų nei atsakymų. Tiesa, pats G.Černiauskas pripažįsta faktą, jog ne visi e.sveikatos etapai buvo blogi.
Užkliuvo ir ministras
Seimo Antikorupcijos komisija teigia, kad netrukus ateis ir Registrų centro eilė: parlamentarai ketina išklausyti ir šią pusę e.sveikatos diegimo istorijoje.
Posėdyje V.Gailius ministro teiravosi, ar SAM dar dirba žmonių, kurie yra susiję su ankstesniais e.sveikatos projektais. A.Veryga negalėjo atsakyti į šį klausimą. „Bent jau aš nežinau. Aišku, tam tikrais etapais visokiose darbo grupėse dirbusių, matyt, yra, bet jie nebuvo tiesiogiai atsakingi už pačią sistemą“, – sakė jis.
Po šių žodžių V.Gailius pateikė ministrui sąrašą žmonių, kurie, Sodros duomenimis, dirbo UAB „Diavera“. Anksčiau ši įmonė vadinosi „E-sveikata“, joje dirbo ir Ž.Padaiga, ir H.Baubinas. Šiame sąraše, kaip paaiškėjo, yra ir A.Verygos pavardė. Tiesa, jis įdarbintas vos vienai dienai.
Pats ministras teigia tokio fakto nepamenantis ir sako, jog galbūt tai - tiesiog techninė klaida. Įmonei „Diavera“ vadovauja ministro kolegė iš universiteto Eglė Vaižgėlienė, kurios teigimu, įstaiga nuo jos vadovavimo pradžios neturi nieko bendro su e.sveikata ir šiuo metu teikia konsultacijas, veda įvairias paskaitas, o jų darbo laukas yra labiau visuomenės sveikata. Pasak E.Vaižgėlienės, įmonė rengia paskaitas, kurias skaityti kviečia universiteto profesorius, todėl neatmeta fakto, kad ir A.Veryga galėjo skaityti paskaitą. Tiesa, konkrečiai tokio fakto tikino nepamenanti.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: