Faktas
PSO duomenimis, nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta 3,5 milijonai žmonių, o kiekvieną dieną - apie 10 tūkst.

---

 
Nuvertina rūkymo žalą

„Daugelis nesusimąsto, kodėl jis rūko. Statistika rodo, kad tik apie dvidešimt procentų populiacijos, kuri neturi psichiatrinės diagnozės, rūko. Juk visiškai sveikas, protingas žmogus savęs nežaloja ir nebando racionalizuoti savo elgesio, ieškoti paaiškinimų, argumentų, kodėl jis save žaloja greičiau, negu nerūkydamas ir sveikai gyvendamas. Pagrindinė rūkančiųjų dalis turi tam tikrus psichikos sutrikimus, kurie yra sąlygoti vaikystėje patirtų psichotraumų. Pastarosios trukdo gerai jaustis ir kokybiškai gyventi“, - sako garsus psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna.

 
Rūkantieji, kurie valios pastangomis nesugeba suimti savęs į rankas ir kovoti su priklausomybe, vis dar nedrąsiai praveria psichoterapeuto duris. Anot R.Aleknos, žmonės yra linkę nuvertinti rūkymo daromą žalą organizmui ir mano, kad tai yra nors ir žalingas, bet ne toks pavojingas įprotis. Prieš daug metų skaitydamas mokyklose paskaitas apie priklausomybes R.Alekna nustebo, kad didesnė dalis mokytojų labiau susirūpinę dėl narkotikų vartojimo, o į masišką moksleivių rūkymą numoja ranka.
„Apie 23 procentai rūkalių teigia, kad jie tokiu būdu mažina nerimą. Vadinasi, rūkantiesiems pasireiškia nerimas, daliai – socialinės fobijos, panikos sutrikimai. Rūkymas jiems yra kaip „vaistas“. Žmonės pastebi: kai yra pervargę ir susinervinę, rūko daugiau. Bet kai ateina savaitgalis ir jaučiasi ramūs, nėra stresinių situacijų – arba visai nerūko, arba gerokai mažiau.
Tad visos priklausomybės formos, tarp kurių - ir rūkymas, labai priklauso nuo fiziologinio komforto laipsnio. Jei žmogus yra fiziologinio komforto zonoje, jis neturi didelio potraukio rūkyti“, - sako R.Alekna.
 
Pakaitinė nikotino terapija
Žalingo įpročio padeda atsisakyti ir pakaitinė nikotino terapija: tai yra nikotino pleistrų, kramtomųjų gumų ar panašių priemonių vartojimas. Šio metodo veikimo principas toks, kad pacientas gauna reikiamą nikotino dozę, todėl nejaučiamas jo stygius organizme, nepatiriami fizinės abstinencijos simptomai. Su laiku šių pleistrų teikiamos nikotino dozės turi būti po truputį mažinamos, tačiau ne visiems pavyksta to pasiekti.
„Vieni žmonės meta rūkyti ir dėl to kenčia, kiti atsisakę cigarečių džiaugiasi ir gyvena visavertį gyvenimą. Tad pirmuoju atveju padeda nikotino pleistrai ar tabletės. Vienoje konferencijoje buvo paminėtas faktas, kad skandinavai ženkliai sumažino rūkančiųjų skaičių, nes į prekybą paleido kramtomąjį tabaką: žmogus jį laiko burnoje po liežuviu ir gauna nikotino dozę“, - pasakoja R.Alekna.
 
Metančiuosius rūkyti itin baugina fiziniai abstinencijos simptomai, kurie gali kamuoti iki kelių savaičių. Sunkios abstinencijos atveju, kaip pasakoja specialistai, gali pasireikšti didelė įtampa, nerimas, žmogus negali susikaupti, sukoncentruoti dėmesio, gali sutrikti pulsas, kraujo spaudimas, atsirasti nemiga, išpilti prakaitas. Gali būti būdingas per didelis judrumas arba, priešingai, mieguistumas, kai žmogus jaučiasi tarsi apspangęs. Abstinencijos požymiai gali išmušti žmogų iš įprastinės darbotvarkės nuo penkių dienų iki trijų savaičių.
Medikamentai rekomenduoji retais atvejais, kai abstinencijos metu žmogui pasireiškia itin ūmios psichoemocinės būsenos, sutrinka ir miegas, ir darbingumas. Receptinius vaistus skiria gydytojas ir tais atvejais, kai asmuo yra patyręs galvos traumą arba serga gretutinėmis priklausomybėmis, psichikos ligomis.
 
Atvažiuoja ir kaimynai, ir giminaičiai
Svarbų vaidmenį metant rūkyti užima psichologinis konsultavimas, kai taikydamas įvairias konsultavimo taktikas (pavyzdžiui, motyvacinį interviu) psichologas stiprina metančiojo rūkyti motyvaciją, dirba su klaidingais įsitikinimais apie rūkymą, supažindina su rūkymo priklausomybės kaip lėtinės ligos koncepcija, aptaria galimus rūkymo metimo iššūkius bei būdus.
 

„Rūkymas nėra toks nekaltas reiškinys, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mano praktikoje dažnai išryškėja, jog po intensyviu moterų rūkymu slepiasi nelaimingi santykiai, netektys bei užsitęsęs gedėjimas, vaikų auginimo sunkumai, darbo našta, nemokėjimas išsakyti savo poreikių partneriui, nemokėjimas kitais būdais rasti laiko sau ar, „atsijungti“ nuo slegiančių buities rūpesčių.

Po vyrų rūkymu kur kas dažniau slepiasi didelė atsakomybė, finansinė našta, naktiniai darbai, pervargimas, savęs netausojimas. Kuo sunkiau dirbama, tuo daugiau rūkoma. Kai pasiekiamas toks taškas, kad gyvenime niekas nebeteikia malonumo, rūkymas – taip pat, kreipiamasi dėl metimo rūkyti“, - pasakoja priklausomybių srityje dirbanti psichologė Neringa Bagdonaitė.

 
Psichologė pastebi, jog besikreipiantiems žmonėms itin padeda psichoedukacinis konsultavimas, kai paprastai paaiškinama, kaip neurobiologiniame lygmenyje veikia priklausomybė nikotinui.
„Kai žmogus suvokia, jog įsivaizduojamas atpalaiduojantis ar tonizuojantis nikotino poveikis pasireiškia tik nervų sistemos sužadinimo dėka, tai yra organizme išsiskyrus adrenalinui, įvyksta cheminių medžiagų išsiskyrimas smegenyse, kas trumpam pagerina rūkančiojo nuotaiką, darbingumą, energingumą arba, atvirkščiai, atpalaiduoja. Tai padeda žmogui perprasti rūkymo saviapgaulę ir paskatina imtis pokyčių. Tad, kaip ir minėjau, rūkymas nėra toks nekaltas dalykas. Labai dažnai tai - emocinės būsenos savireguliacijos būdas, ilgainiui tampantis priklausomybe. Visgi kartais rūkymas gali būti tiesiog blogas įprotis“, - sako psichologė.
N.Bagdonaitės praktikoje vis dažnėja atvejų, kai kolegos, kaimynai, giminaičiai susiburia į nedidelę iki šešių žmonių grupelę ir atvyksta mesti rūkyti drauge.
„Pastebiu, jog grupiniuose užsiėmimuose žmonės yra žymiai mažiau linkę atvirauti ir dalijasi rūkymo priklausomybės ypatumais, nei asmeninėmis situacijomis. Metant rūkyti grupėje, teigiamai veikia solidarumo su grupe veiksnys: grupės nariai vienas kitą palaiko ir motyvuoja patiriant įvairius metimo rūkyti sunkumus.

---

 
Patirtis 
Ilgus metus rūkęs ir staiga metęs literatūrologas, rašytojas, Vilniaus universiteto dėstytojas Regimantas Tamošaitis:

- Esu mėginęs mesti rūkyti vartodamas Nicorette preparatus. Dėl jų rūkymas darosi bjaurokas, bet cigaretės vis tiek norisi. Baigėsi tuo, kad mečiau ne cigaretę, bet tuos vaistus ir nuodijausi toliau. Kitą kartą ryžtingai mečiau rūkyti iš karto, be jokių preparatų. Jau antrą dieną pasaulis pradėjo rodytis siaubingas, tiesiog apokaliptinis. Atrodo, kad esu pražuvęs, viskas yra be galo nyku ir absoliučiai beprasmiška, lyg stovėčiau ties mirties slenksčiu. Neištvėręs vėl pradėjau rūkyti ir pasaulis pasitaisė, gyvenimas sugrįžo į savo vėžes. Jaučiausi pralaimėjęs.
 
Tačiau prieš porą metų apsispendžiau galutinai ir ryžtingai. Juk turiu šeimą, žmoną, vaikus. Būtų negerai „nusistagaruoti“ pirma laiko. Mano rūkymo baimes sustiprino atsakomybės jausmas. Ir noras pagyventi sveikai, be baimingų įsiklausymų į dilgčiojančią krūtinę.
Išvažiuosime į kaimą ir tada mesiu, pažadėjau žmonai, kuri, beje, yra labai išmintinga: niekada manęs negraužė, nespaudė, nevertė mesti. Tai ir nebūtų padėję. Taigi kaime rūkymą mečiau iš karto, nes žinojau, kad po truputį mažindamas rūkymą vėliau atsigriebsiu su kaupu. Net norėjau paprašyti žmonos, kad mane kaime užrakintų garaže dviem trim dienos, kol praeis abstinencijos kančios. Tačiau, keista, nereikėjo jokios prievartos. Nustojau rūkyti ir viskas.

Kūnas kažkaip to nikotino nebereikalavo, psichika jo nepamiršo: vis prisimindavau, kad laikas būtų parūkyti. Ir nemalonus suvokimas, kad jau neberūkau. Tada pakentėdavau minutę kitą, kaip vaikas, negavęs saldainio, ir pasimiršdavo.
Dabar fiziškai jaučiuosi daug geriau. Visapusiškai. Juk nuo nikotino dar niekas nepasidarė sveikesnis. Nors yra ir tokių, kurie, rūkę visą gyvenimą, nebegali sustoti, nes organizmas patirtų šoką, kai ką iš draugų ir infarktas ištiko.

---

Pagalbos institucijų sąrašą galima rasti:
http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-priklausomybes-ligu-klausimais.
 

                       
 

Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.