„Užraukė“ staiga
Jau dvylika metų cigaretės rankose nelaikanti edukologė, verslininkė Laura Imbrasienė įsitikinusi, jog niekas negali padėti mesti rūkyti, jei pats žmogui nenori to padaryti. „Jei tik jis ieško pagalbos, galvoja, kaip norėtų gyventi ir keistis, tuomet padeda ir patarimai, ir šalia supantys žmonės. Yra begalė žmonių, kurie ne kartą bandė mesti rūkyti, klausė manęs, kaip man pavyko tą padaryti. Aš pasielgiau drastiškai – iškart atsisakiau ne tik tabako, bet ir alkoholio, kavos, nes šie dalykai susiję tarpusavyje. Galbūt tai kažkada ir teikė kokį nors malonumą, bet vėliau tiesiog tapo priklausomybe. Juo labiau blogai jaučiausi, turėjau sveikatos problemų, todėl ramiai atsisėdusi apsvarsčiau, ar tikrai noriu turėti šias bėdas“, – pasakojo ji.
 
Pašnekovė neslėpė, kad dėl tokio drastiško sprendimo pakankamai ilgai kentėjo aplinkiniai. „Taip staiga nusprendus atsisakyti priklausomybės pasidariau pikta, irzli. Neatsitiktinai šios priklausomybės vadinamos ligomis – jos veikia tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą. Todėl norint pakelti emocinius sunkumus turi būti tvirtai apsisprendęs eiti šiuo keliu. Pirmiausia – atsakyti sau į klausimą, ar nori būti sveikesnis. Deja, realybė tokia, kad dažniausiai kol neatsiduriame pas gydytojus ir jie nepasako, kad sveikata pašlijusi ir reikia imtis kokių nors priemonių, patys nelabai susiprantame“, – apgailestavo L.Imbrasienė.
 
Būti pavyzdžiu vaikams
Moteris atvira – nusprendus neberūkyti ne kartą teko ir „paslysti“. „Jutau, kad po metų kitų galiu grįžti į senas vėžes, ypač būnant kompanijoje vėl užsimanyti patraukti dūmą. Todėl supratau, kad mano gyvenime nebeturi likti jokio alkoholio. Jis atpalaiduoja smegenis ir tuomet gali lengvai pasiduoti. Tad jei nerūkau jau kokių dvylika metų, alkoholio nevartoju devynerius. Nors žmonės neretai stebėdavosi tokiu kraštutinumu, kodėl negaliu net vyno taurės išgerti. Tačiau moku linksmintis ir be alkoholio. Tiesa, kavą gerti pradėjau, tačiau vis bandau sau atsakyti, kodėl tą darau, ar nebus tai greičiausiai tik dar vienas nereikalingas įprotis“, – pastebėjo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad ne mažiau svarbu sveikatai žalingų įpročių atsikratyti ir dėl šeimos. „Jei pats rūkai ir vartoji alkoholį, kaip gali būti pavyzdžiu vaikams, sakyti, kad tai daryti nėra gerai? Reikia būti sąžiningam sau ir išgryninti vertybes“, – pabrėžė L.Imbrasienė.
 
Paveikė aplinka
Apie spontanišką sprendimą atsikratyti septyniolika metų lydėjusio įpročio „Lietuvos sveikatai“ yra pasakojęs ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Nors bandymų mesti buvo daug, sėkminga proga tam pasitaikė vienos darbinės kelionės metu. „Atsitiko taip, kad patekau į nerūkančių aplinką ir pabuvau nerūkęs tris dienas. Po to susimąsčiau: jeigu aš neparūkiau tris dienas, vadinasi, galiu nerūkyti dar tris. Tikrai nebuvo sunku“, – kalbėjo jis. Iš komandiruotės anąkart taip ir grįžęs su tomis pačiomis cigaretėmis kišenėje pašnekovas pridūrė, jog visada – netgi dabar – jam cigarečių dūmai visgi kvepia.
 
Keisti elgseną

Specialistai savo ruožtu pastebi, kad spontaniškas apsisprendimas atsikratyti priklausomybės – ne visada sėkmingiausias žingsnis. „Anksčiau negalėjimas mesti rūkyti buvo siejamas vien su valios stoka, rūkymas nelaikytas liga. Tačiau tokių laimingųjų, metančių rūkyti valios pastangomis yra vos penki septyni procentai“, – sakė šeimos gydytoja psichoterapeutė dr. Viktorija Andrejevaitė.

 
Gydytoja pabrėžė, kad tabako rūkymas sukelia psichologinę ir fiziologinę priklausomybę ir jos atsikratyti reikėtų mažais žingsneliais. „Išmokę rūkyti asmenys dažniausiai rūko toliau ne todėl, kad tai teiktų didelį malonumą, o dėl to, kad be nikotino poveikio jie funkcionuoja blogai, tai yra patiria abstinencijos būklę – nerimą, įtampą, dirglumą, sumažėjusį dėmesingumą ir koncentraciją, padidėjusį apetitą, nemigą, galvos skausmą, įkyrų norą užsirūkyti ir kitus simptomus“, – aiškino specialistė.
 
Anot jos, laiko patikrinti būdai norint mesti rūkyti yra elgesio terapija ir specialūs medikamentai. „Daug rūkalių yra įsitikinę, kad jų mintys turėtų būti teigiamai angažuotos ir jog jų nepertvarkius mesti rūkyti neįmanoma. Juk dauguma rūkančiųjų žino, kad rūkyti yra blogai, bet vis tiek tą daro. Vadinasi, vien problemos suvokimas nepadeda, todėl reikia keisti elgesį. Taigi smegenims reikia gauti naujų patirčių. Norintiems mesti rūkyti labai svarbu ne tik vengti paties rūkymo, bet ir rūkymą primenančios aplinkos, norą rūkyti skatinančių stresinių situacijų, kitų rūkančių žmonių, net vietų ir daiktų, tarkime, peleninių ar suolelių, kurie aiškiai primena apie įprotį, su kuriuo žmogus kovoja. Metant rūkyti svarbu į dienotvarkę įtraukti veiklas, kurios suteikia malonumo ir džiaugsmo, apdovanoti save už pastangas neužsirūkyti“, – patarė V.Andrejevaitė.
 
Kada neapsieinama be vaistų
Medikamentinis gydymas skiriamas, kai per dieną yra surūkoma dešimt cigarečių ir daugiau. Vadinasi, jau yra fizinė, ne tik psichologinė priklausomybė. „Tablečių, turinčių veikliosios medžiagos vareniklino, vartojimas yra efektyviausias būdas mesti rūkyti. Šiuos vaistus galima savaitę dvi vartoti dar kartu ir rūkant. Tabletės malšina norą rūkyti, o malonumą, kurį duodavo surūkoma cigaretė, palieka, nes veikiami tie patys receptoriai kaip ir nikotino. Po trijų mėnesių įvyksta pokyčiai žmogaus smegenyse. Toks gydymas pripažintas keturis kartus veiksmingesniu nei kiti preparatai ar būdai. Kiti žmonės renkasi pakaitinę nikotino terapiją, tik labai svarbu parinkti tinkamas dozes, kitaip tai bus neefektyvu“, – kalbėjo gydytoja.
 
Kartu ji pastebėjo, kad ne mažiau svarbu lygiagrečiai gydant priklausomybę tabakui gydyti ir nerimo sutrikimus bei depresiją. „Yra nustatyta, jog nerimo ir depresijos simptomus patiriantys žmonės rūko daugiau ir tampa labiau priklausomi nuo nikotino, todėl jiems yra sunkiau mesti rūkyti, priešingai nei asmenims, kurie rūko, tačiau neturi nuotaikos sutrikimų.
 
Gydyti psichikos problemų ar sutrikimų turintį pacientą ypač reikia kvalifikacijos, žinių, kompetencijų. Iš pradžių paprastai skiriame antidepresantus ir po dviejų savaičių ar mėnesio jiems pradėjus veikti galime prijungti rūkymo nutraukimui skirtus vaistus. Greitasis nikotino efektas pasireiškia tuo, jog suteikia atsipalaidavimo, trumpalaikio malonumo efektą. Tačiau bet dopamino (laimės) molekulių kiekis pakyla tik trumpam, o vėliau krenta. Tad rūkymas situaciją kaip tik pablogina“, – aiškino V.Andrejevaitė.
Ji pridūrė, kad reikėtų nebijoti ieškoti savipagalbos grupės, kurioje žmones jungtų bendras tikslas – neberūkyti. „Kaip Vilniaus visuomenės sveikatos biure vėl vedame nemokamus užsiėmimus norintiems mesti rūkyti (norintiesiems kreiptis nerukau@vvsbt.lt). Svarbiausia nenuleisti rankų, net „paslydus“ toliau bandyti tol, kol pavyks“, – drąsino gydytoja.

---

 
Verta žinoti
Pirmas mėnuo metus rūkyti yra pats sunkiausias. Pagalbos metantiems rūkyti gairės nurodo, kad mesti pasirinkus konkrečią datą bei pasitelkus medikamentines priemones ar psichoterapiją yra lengviau nei mažinti cigarečių kiekį, kol galų gale rūkymo pavyks atsisakyti iš viso.
Metantieji rūkyti turi daug klaidingų minčių, susijusių rūkymu. Pavyzdžiui, kad metę rūkyti būtinai priaugs svorio, kad cigaretė yra geriausia „draugė“, kad nepavyks mesti rūkyti, praras dalį  asmenybės, kad nebūs produktyvus, nesuvaldys minčių, nesugebės atsipalaiduoti, neįveiks streso. Šioms nuostatoms įveikti taikomi specialūs pratimai.
Priklausomiems nuo nikotino žmonėms labai padeda dėmesingumo mokymu grįstos meditacijos (mindfulness). Svarbu įsisąmoninti savo mintis, emocijas ir impulsus veikti, atsiradus stipriam norui užsirūkyti - stabtelėti, padaryti „išminties pauzę“ ir pasirinkti neužsirūkyti.

 
Pagalbos institucijų sąrašą galima rasti:
http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-priklausomybes-ligu-klausimais.
 

                       
 

Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.