In­sul­to ri­zi­ką au­gi­na prie­šir­džių vir­pė­ji­mas

Aigustė Tavoraitė
2017-10-26
„In­sul­tas – bjau­ri li­ga. Tik­rai nie­kam ne­pa­ta­riu juo sirg­ti. Ne­ap­si­mo­ka“, – sa­ko prieš pen­ke­rius me­tus in­sul­tą pa­ty­ręs Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės šv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­nio or­kest­ro me­no va­do­vas ir vy­riau­sia­sis di­ri­gen­tas Do­na­tas Kat­kus. 
In­sul­to ri­zi­ką au­gi­na prie­šir­džių vir­pė­ji­mas
„Iki šiol dar vienos rankos vietos nejaučiu. Bet tai buvo nedidelis insultas. Tad ką jau kalbėti apie rimtesnį atvejį“, – sako prieš kelerius metus insultą patyręs Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Donatas Katkus.

Spa­lio 29-oji – Pa­sau­li­nė in­sul­to die­na
 
Su lai­min­ga pa­bai­ga
Pri­si­min­da­mas šį ne­ma­lo­nų įvy­kį ma­est­ro pa­sa­ko­jo, kad tą die­ną su bi­čiu­liais va­ka­rie­nia­vo „Ne­rin­gos“ res­to­ra­ne. „Nu­kri­tus ša­ku­tei pa­si­len­kiau jos pa­kel­ti, bet pa­ju­tau, kad vi­siš­kai ne­val­dau ran­kos. Ban­dy­da­mas juo­kau­ti su drau­gais ne­be­ga­lė­jau net riš­liai sa­ki­nio pa­sa­ky­ti. Ge­rai, kad ap­lin­ki­niai iš­kart su­prato, kas man nu­ti­ko ir tuoj pat iš­kvie­tė grei­tą­ją pa­gal­bą. Ji at­va­žia­vo po de­šim­ties mi­nu­čių, su­lei­do vais­tų ir at­si­ga­vau. Tie­sa, vis tiek bu­vau nu­vež­tas į li­go­ni­nę, ta­čiau jau po sa­vai­tės bu­vau iš­leis­tas“, – kal­bė­jo D.Kat­kus.
 
Ma­est­ro džiau­gė­si, kad in­sul­to pa­sek­mės – ne­žy­mios. „Iki šiol dar vie­nos ran­kos vie­tos ne­jau­čiu. Bet tai bu­vo ne­di­de­lis in­sul­tas. Tad ką jau kal­bė­ti apie rim­tes­nį at­ve­jį“, – pa­brė­žė jis.
To­dėl pa­šne­ko­vas ra­gi­no steng­tis gy­ven­ti svei­kai, ne­bi­jo­ti nu­ei­ti pas šei­mos gy­dy­to­ją, pri­si­žiū­rė­ti, kad krau­jo kre­šu­mas bū­tų nor­mos rė­muo­se. Jei rei­kia, var­to­ti jam su­re­gu­liuo­ti skir­tus vais­tus ir nepamiršti profilaktikos priemonių. Taip pat pro­fe­so­rius pa­ta­rė ne­laks­ty­ti, veng­ti di­de­lio fi­zi­nio krū­vio.
 

Tik­ri­na­si kas dve­jus me­tus
Be to, il­gus me­tus rū­kęs D.Kat­kus ki­tiems pri­myg­ti­nai ne­siū­lo to da­ry­ti. „Ši ma­no be­pro­tys­tė iš­si­sklai­dė jau prieš 30 me­tų. Tik­rai ne­pa­ta­riu rū­kyt. Tie, ku­rie rū­ko yra kvai­lu­mo vir­šū­nė­je – mo­ka di­džiu­lius pi­ni­gus tam, kad ga­lė­tų su­sirg­ti in­sul­tu“, – sa­kė jis.
 
„Kaip pa­si­kei­tė ma­no mi­ty­ba? Vi­so­kie val­gy­mo re­gu­lia­vi­mai  man yra juo­kin­gi. Ne­rei­kia sa­vęs kan­kin­ti, juk jei val­gy­si vien dar­žo­ves, vis tiek anks­čiau ar vė­liau nu­mir­si. Man ge­riau­siai pa­de­da la­ši­niai. At­si­rie­ki ga­ba­liu­ką ir iš kar­to svei­kė­ji. Svar­biau­sia – vis­ko val­gy­ti po tru­pu­tį ir per daug ne­suk­ti dėl to gal­vos“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.
 
Li­gą iš­gy­ve­nęs gar­sus di­ri­gen­tas re­gu­lia­riai lan­ko­si pas gy­dy­to­ją – tik­ri­na­si kas dve­jus me­tus. Ta­čiau pa­brė­žė, kad svar­biau­sia są­ly­ga tvir­tai svei­ka­tai – ge­ras nu­si­tei­ki­mas. „Rei­kia my­lė­ti sa­ve, my­lė­ti ki­tus, sa­vo ar­ti­mus ir vis­kas bus ge­rai“, – įsi­ti­ki­nęs ma­est­ro.
 
Ne­pa­kan­ka dė­me­sio prie­šir­džių vir­pė­ji­mui
Iš krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų in­sul­tas ir ki­ti gal­vos sme­ge­nų krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mai iš­lie­ka an­tra pa­grin­di­ne mir­ties prie­žas­ti­mi . Apie 10–11 tūkst. žmo­nių kiek­vie­nais me­tais pa­ti­ria nau­ją in­sul­tą.
In­sul­tai bū­na he­mo­ra­gi­niai (sme­ge­nys pa­žei­džia­mos krau­jui iš­si­lie­jus į sme­ge­nų au­di­nį) ir iš­emi­niai. Pas­ta­rie­ji in­sul­tai ga­li bū­ti ate­ro­skleroziniai (są­ly­go­ti pa­ki­lu­sio krau­jo spau­di­mo) ir em­bo­li­niai, daž­niau­siai at­si­ran­dan­tys dėl prie­šir­džių vir­pė­ji­mo.
 
„Prie­šir­džių vir­pė­ji­mą iš­gy­dy­ti ir su­grą­žin­ti nor­ma­lų si­nu­si­nį rit­mą rei­kia per pir­mas dvi pa­ras. At­vy­kus vė­liau jau bū­na pa­di­dė­ju­si kre­šu­lių su­si­da­ry­mo šir­dy­je ri­zi­ka“, - sa­ko VUL San­ta­ros kli­ni­kų gy­dy­to­ja kar­dio­lo­gė prof. dr. Ža­ne­ta Pet­ru­lio­nie­nė.

„Prie­šir­džių vir­pė­ji­mas – la­bai daž­nai pa­si­tai­kan­ti li­ga ir yra vie­na daž­niau­sių in­sul­to prie­žas­čių. Ne­re­tai žmo­nės tai pa­mirš­ta, – pa­ste­bė­jo VUL San­ta­ros kli­ni­kų gy­dy­to­ja kar­dio­lo­gė prof. dr. Ža­ne­ta Pet­ru­lio­nie­nė. – Prie­šir­džių vir­pė­ji­mo me­cha­niz­mas nu­le­mia kre­šu­lių su­si­da­ry­mą šir­dies ert­mė­se ir prie­šir­džiuo­se. Šio­se vie­to­se su­si­da­rę trom­bai ga­li su krau­ju nu­ke­liau­ti į gal­vos sme­ge­nis, už­kimš­ti krau­ja­gys­lę ir su­kel­ti in­sul­tą.“
 
Gy­dy­to­ja pa­brė­žė, kad anks­ty­vas prie­šir­džių vir­pė­ji­mo diag­no­za­vi­mas ir grą­ži­ni­mas si­nu­si­nio rit­mo lai­ku yra vie­na svar­biau­sių in­sul­to pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­nių.
„Prie­šir­džių vir­pė­ji­mą iš­gy­dy­ti ir su­grą­žin­ti nor­ma­lų si­nu­si­nį rit­mą rei­kia per pir­mas dvi pa­ras. At­vy­kus vė­liau jau bū­na pa­di­dė­ju­si kre­šu­lių su­si­da­ry­mo šir­dy­je ri­zi­ka. Ir tuo­met be krau­ją skys­ti­nan­čių vais­tų ne­be­ga­li­me grą­žin­ti si­nu­si­nio rit­mo. Di­džiau­sia bė­da, kad dau­gu­ma žmo­nių pa­čios in­sul­to pra­džios ne­jun­ta ir daž­nai at­vyks­ta pa­vė­luo­tai. Tuo­met te­ga­li­me ma­žiau­siai trims sa­vai­tėms skir­ti krau­ją skys­ti­nan­čius vais­tus, ir tik įsi­ti­ki­nus, kad prie­šir­džiuo­se nė­ra trom­bų, grą­žin­ti nor­ma­lų si­nu­si­nį rit­mą“, – aiš­ki­no me­di­kė.
 

Ž.Pet­ru­lio­nie­nės pa­ste­bė­ji­mu, jau įvy­kus in­sul­tui su­dė­tin­ga iš­si­aiš­kin­ti, ar žmo­gus prieš tai tu­rė­jo šir­dies rit­mo su­tri­ki­mų, tam rei­kia spe­cia­laus ty­ri­mo. Jei prie­šir­džių vir­pė­ji­mai kar­to­ja­si, in­sul­to ti­ki­my­bė di­dė­ja ke­lis kar­tus. Ypač ri­zi­ka iš­au­ga su am­žiu­mi.
 
Mi­ty­bos ga­lia
Kal­bė­da­ma apie ki­tus in­sul­to ri­zi­kos veiks­nius pro­fe­so­rė pa­brė­žė, kad vi­soms su krau­jo­ta­kos sis­te­ma su­si­ju­sioms li­goms jie yra ben­dri. Tai – ar­te­ri­nė hi­per­ten­zi­ja, dis­li­pi­de­mi­ja (pa­di­dė­jęs cho­les­te­ro­lio kie­kis), nu­tu­ki­mas, rū­ky­mas, cuk­ri­nis dia­be­tas.
Tai­gi sie­kiant jų veng­ti rei­kė­tų bū­ti pa­kan­ka­mai fi­ziš­kai ak­ty­viems, at­si­sa­ky­ti ža­lin­gų įpro­čių. Ne­abe­jo­ti­nai di­džiu­lę reikš­mę tu­ri mi­ty­ba.
„Tai – pre­ven­ci­nės me­di­ci­nos es­mių es­mė. Nuo to pri­klau­so la­bai daug da­ly­kų, tei­sin­ga ar ne­tei­sin­ga mi­ty­ba da­ro įta­ką la­bai daug li­gų, ypač mi­nė­tie­siems in­sul­to ri­zi­kos veiks­niams kon­tro­liuo­ti“, – sa­kė Ž.Pet­ru­lio­nie­nė.

Ar ži­no­jo­te, kad ...


Ty­ri­nė­da­mi ja­po­nų il­ga­am­žiš­ku­mo bei svei­kos krau­jo­ta­kos pa­slap­tis moks­li­nin­kai įro­dė, kad pus­ry­čiams ka­sdien val­go­mas tra­di­ci­nis pa­tie­ka­las nat­to tu­ri daug šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mai nau­din­gų  sa­vy­bių. Ver­tin­giau­sias nat­to pa­tie­ka­lo, pa­ga­min­to iš spe­cia­liu bū­du fer­men­tuo­tų so­jų pu­pe­lių, kom­po­nen­tas yra na­to­ki­na­zė. Tai - fer­men­tas, ku­rio nau­da ir cen­tri­nei ir pe­ri­fe­ri­nei krau­jo­ta­kai įro­dy­ta moks­li­niais ty­ri­mais:  ne­lei­džia su­si­da­ry­ti trom­bams, ar­do jau su­si­da­riu­sius trom­bus, ge­ri­na krau­jo cir­ku­lia­ci­ją, ma­ži­na krau­jo klam­pu­mą, at­si­ran­dan­tį su am­žiu­mi ir dėl ki­tų ri­zi­kos veiks­nių.  Na­to­ki­na­zės fer­men­tas ne­tu­ri pa­kai­ta­lo dau­ge­lio pa­sau­lio ša­lių gy­ven­to­jų mi­ty­bo­je, taip pat Lie­tu­vo­je.

Mi­ty­bo­je, ku­ri pa­lan­ki krau­jo­ta­kai, ne ma­žiau svar­būs ir an­ti­ok­si­dan­tai, ku­rie neut­ra­li­zuo­ja kenks­min­gą lais­vų­jų ra­di­ka­lų po­vei­kį, ma­ži­na už­de­gi­mus, pa­si­žy­mi re­ge­ne­ra­ci­nė­mis sa­vy­bė­mis. Jų gau­su uo­go­se (vy­nuo­gėse, mė­ly­nėse, avie­tėse, gerv­uo­gėse), prie­sko­niuo­se (roz­ma­ri­nuo­se, pet­ra­žo­lė­se, čiob­re­liuo­se, ba­zi­li­kuo­se). Vie­nas stip­riau­sių an­ti­ok­si­dan­tų – hid­rok­si­ti­ro­zo­lis, iš­gau­na­mas iš aly­vuo­gių vai­siaus eks­trak­tų. 
 
Pa­sak pro­fe­so­rės, fer­men­tas na­to­ki­na­zė ga­li tu­rė­ti tei­gia­mo po­vei­kio krau­ja­gys­lių svei­ka­tai.

 Komentaras:

VUL San­ta­ros kli­ni­kų gy­dy­to­jas neu­ro­lo­gas prof. dr. Da­lius Ja­tu­žis:

- Įstei­gus ūmi­nio in­sul­to gy­dy­mo cen­trus stip­riai pa­ge­rė­jo ūmi­nio in­sul­to gy­dy­mo ga­li­my­bės, iš­au­go mo­der­nių gy­dy­mo me­to­dų – trom­bo­li­zės ir trom­bek­to­mi­jos – tai­ky­mas. Pa­vy­ko ko­ne ke­tu­ris kar­tus pa­di­din­ti trom­bo­li­zuo­ja­mų pa­cien­tų skai­čių, dau­giau nei de­šimt kar­tų – tram­bek­to­mi­jų skai­čių Lie­tu­vo­je. Tai kaip ge­rą­jį pa­vyz­dį pri­sta­to­me už­sie­nio kon­fe­ren­ci­jo­se. Šių me­to­dų pa­gal­ba ga­li­ma at­kimš­ti sme­ge­nų krau­ja­gys­lę, taip žy­miai su­ma­žin­ti sme­ge­nų pa­žei­di­mą ir pa­ge­rin­ti li­go­nių iš­gy­ve­na­mu­mą. De­ja, apie 10 proc. žmo­nių mirš­ta nuo in­sul­to ar jo kom­pli­ka­ci­jų. Ta­čiau tai­kant šiuos me­to­dus tarp iš­gy­ve­nu­sių­ pa­cien­tų iš­ei­tys yra žy­miai ge­res­nės, jie re­čiau in­va­li­di­zuo­ja­mi ir kt. Taip kar­tu su­ma­ži­na­ma naš­ta, ten­kan­ti li­go­niui, šei­mos na­riams ir vi­suo­me­nei. O tai ir yra svar­biau­sias už­da­vi­nys.
No­rint su­ma­žin­ti ser­ga­mu­mą in­sul­tu rei­kia kuo anks­čiau iš­aiš­kin­ti in­sul­to ri­zi­kos veiks­nius ir juos tin­ka­mai gy­dy­ti. Džiu­gu, kad nuo 2015-ųjų iš­au­go dis­li­pi­de­mi­jos  gy­dy­mo ga­li­my­bės, nuo šių me­tų lap­kri­čio bus pra­dė­ti kom­pen­suo­ti nau­jos kar­tos ge­ria­mie­ji an­ti­ko­agu­lian­tai. Tai – veiks­min­giau­sia in­sul­to pri­fi­lak­ti­ka li­go­niams, ku­rie tu­ri prie­šir­džių vir­pė­ji­mą.
Mi­nė­tie­ji in­sul­to ri­zi­kos veiks­niai yra ge­riau kon­tro­liuo­ja­mi, žmo­nės dau­giau ži­no apie jį su­ke­lian­čias prie­žas­tis, pai­so svei­kos gy­ven­se­nos įpro­čių. Ta­čiau sie­kiant ryš­kaus efek­to, vi­sas šias prie­mo­nes rei­kia tai­ky­ti pa­kan­ka­mą lai­ko tar­pą.
Ir, be abe­jo, la­bai svar­bu lai­ku at­pa­žin­ti in­sul­tą ir kuo grei­čiau iš­kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą. Tą da­ry­ti rei­kė­tų, jei stai­ga nu­sil­po vie­na kū­no pu­sė ar ga­lū­nė – pa­ra­ly­ža­vo ran­ką, ko­ją, vie­ną vei­do pu­sę; stai­giai be prie­žas­ties su­tri­ko kal­ba (tiek pats kal­bė­ji­mas, tiek kal­bos su­pra­ti­mas); at­si­ra­do vie­nos kū­no pu­sės ne­jaut­ra, nu­tir­pi­mas; stai­ga su­tri­ko re­ga; at­si­ra­do gal­vos svai­gi­mas, ly­di­mas lyg­sva­ros, ko­or­di­na­ci­jos su­tri­ki­mo. Ne­pa­mirš­ti rei­kė­tų ir stai­ga at­si­ra­du­sio ne­pa­ke­lia­mo gal­vos skaus­mo, tai ga­li bū­ti aneu­riz­mos ply­ši­mo po­žy­mis, he­mo­ra­gi­nio in­sul­to pra­džia. Vis­gi mi­nė­tie­ji simp­to­mai ne­bū­ti­nai tu­ri eiti kar­tu, už­ten­ka vie­no, kad kuo grei­čiau bū­tų kvie­čia­ma pa­gal­ba. 

Verta žinoti:

Žmo­gaus krau­jo­ta­ką su­da­ro dau­giau kaip 100 000 km krau­ja­gys­lių tin­klas, ku­riuo nuo­la­tos cir­ku­liuo­ja krau­jas, mais­ti­nės me­džia­gos, de­guo­nis. Krau­jo­ta­ka ga­li su­trik­ti ir su­si­da­ry­ti trom­bai įvai­raus am­žiaus žmo­nėms. Di­de­le trom­bų su­si­da­ry­mo ri­zi­ka pa­si­žy­mi žmo­nės, ku­rie ma­žiau fi­ziš­kai ak­ty­vūs, daž­nai pa­ti­ria stre­są, rū­ko, ku­riems pa­di­dė­jęs krau­jo­spūdis, cho­les­te­ro­lio ar gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je, bei tu­rin­tys trom­bo­zės ir ki­tų krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mų pa­vel­dė­ji­mo ga­li­my­bę, kt.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris