In­sul­to ri­zi­ką au­gi­na prie­šir­džių vir­pė­ji­mas

Aigustė Tavoraitė
2017-10-26
„In­sul­tas – bjau­ri li­ga. Tik­rai nie­kam ne­pa­ta­riu juo sirg­ti. Ne­ap­si­mo­ka“, – sa­ko prieš pen­ke­rius me­tus in­sul­tą pa­ty­ręs Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės šv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­nio or­kest­ro me­no va­do­vas ir vy­riau­sia­sis di­ri­gen­tas Do­na­tas Kat­kus. 
In­sul­to ri­zi­ką au­gi­na prie­šir­džių vir­pė­ji­mas
„Iki šiol dar vienos rankos vietos nejaučiu. Bet tai buvo nedidelis insultas. Tad ką jau kalbėti apie rimtesnį atvejį“, – sako prieš kelerius metus insultą patyręs Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Donatas Katkus.
Spa­lio 29-oji – Pa­sau­li­nė in­sul­to die­na
 
Su lai­min­ga pa­bai­ga
Pri­si­min­da­mas šį ne­ma­lo­nų įvy­kį ma­est­ro pa­sa­ko­jo, kad tą die­ną su bi­čiu­liais va­ka­rie­nia­vo „Ne­rin­gos“ res­to­ra­ne. „Nu­kri­tus ša­ku­tei pa­si­len­kiau jos pa­kel­ti, bet pa­ju­tau, kad vi­siš­kai ne­val­dau ran­kos. Ban­dy­da­mas juo­kau­ti su drau­gais ne­be­ga­lė­jau net riš­liai sa­ki­nio pa­sa­ky­ti. Ge­rai, kad ap­lin­ki­niai iš­kart su­prato, kas man nu­ti­ko ir tuoj pat iš­kvie­tė grei­tą­ją pa­gal­bą. Ji at­va­žia­vo po de­šim­ties mi­nu­čių, su­lei­do vais­tų ir at­si­ga­vau. Tie­sa, vis tiek bu­vau nu­vež­tas į li­go­ni­nę, ta­čiau jau po sa­vai­tės bu­vau iš­leis­tas“, – kal­bė­jo D.Kat­kus.
 
Ma­est­ro džiau­gė­si, kad in­sul­to pa­sek­mės – ne­žy­mios. „Iki šiol dar vie­nos ran­kos vie­tos ne­jau­čiu. Bet tai bu­vo ne­di­de­lis in­sul­tas. Tad ką jau kal­bė­ti apie rim­tes­nį at­ve­jį“, – pa­brė­žė jis.
To­dėl pa­šne­ko­vas ra­gi­no steng­tis gy­ven­ti svei­kai, ne­bi­jo­ti nu­ei­ti pas šei­mos gy­dy­to­ją, pri­si­žiū­rė­ti, kad krau­jo kre­šu­mas bū­tų nor­mos rė­muo­se. Jei rei­kia, var­to­ti jam su­re­gu­liuo­ti skir­tus vais­tus ir nepamiršti profilaktikos priemonių. Taip pat pro­fe­so­rius pa­ta­rė ne­laks­ty­ti, veng­ti di­de­lio fi­zi­nio krū­vio.
 
Tik­ri­na­si kas dve­jus me­tus
Be to, il­gus me­tus rū­kęs D.Kat­kus ki­tiems pri­myg­ti­nai ne­siū­lo to da­ry­ti. „Ši ma­no be­pro­tys­tė iš­si­sklai­dė jau prieš 30 me­tų. Tik­rai ne­pa­ta­riu rū­kyt. Tie, ku­rie rū­ko yra kvai­lu­mo vir­šū­nė­je – mo­ka di­džiu­lius pi­ni­gus tam, kad ga­lė­tų su­sirg­ti in­sul­tu“, – sa­kė jis.
 
„Kaip pa­si­kei­tė ma­no mi­ty­ba? Vi­so­kie val­gy­mo re­gu­lia­vi­mai  man yra juo­kin­gi. Ne­rei­kia sa­vęs kan­kin­ti, juk jei val­gy­si vien dar­žo­ves, vis tiek anks­čiau ar vė­liau nu­mir­si. Man ge­riau­siai pa­de­da la­ši­niai. At­si­rie­ki ga­ba­liu­ką ir iš kar­to svei­kė­ji. Svar­biau­sia – vis­ko val­gy­ti po tru­pu­tį ir per daug ne­suk­ti dėl to gal­vos“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.
 
Li­gą iš­gy­ve­nęs gar­sus di­ri­gen­tas re­gu­lia­riai lan­ko­si pas gy­dy­to­ją – tik­ri­na­si kas dve­jus me­tus. Ta­čiau pa­brė­žė, kad svar­biau­sia są­ly­ga tvir­tai svei­ka­tai – ge­ras nu­si­tei­ki­mas. „Rei­kia my­lė­ti sa­ve, my­lė­ti ki­tus, sa­vo ar­ti­mus ir vis­kas bus ge­rai“, – įsi­ti­ki­nęs ma­est­ro.
 
Ne­pa­kan­ka dė­me­sio prie­šir­džių vir­pė­ji­mui
Iš krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų in­sul­tas ir ki­ti gal­vos sme­ge­nų krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mai iš­lie­ka an­tra pa­grin­di­ne mir­ties prie­žas­ti­mi . Apie 10–11 tūkst. žmo­nių kiek­vie­nais me­tais pa­ti­ria nau­ją in­sul­tą.
In­sul­tai bū­na he­mo­ra­gi­niai (sme­ge­nys pa­žei­džia­mos krau­jui iš­si­lie­jus į sme­ge­nų au­di­nį) ir iš­emi­niai. Pas­ta­rie­ji in­sul­tai ga­li bū­ti ate­ro­skleroziniai (są­ly­go­ti pa­ki­lu­sio krau­jo spau­di­mo) ir em­bo­li­niai, daž­niau­siai at­si­ran­dan­tys dėl prie­šir­džių vir­pė­ji­mo.
 
„Prie­šir­džių vir­pė­ji­mą iš­gy­dy­ti ir su­grą­žin­ti nor­ma­lų si­nu­si­nį rit­mą rei­kia per pir­mas dvi pa­ras. At­vy­kus vė­liau jau bū­na pa­di­dė­ju­si kre­šu­lių su­si­da­ry­mo šir­dy­je ri­zi­ka“, - sa­ko VUL San­ta­ros kli­ni­kų gy­dy­to­ja kar­dio­lo­gė prof. dr. Ža­ne­ta Pet­ru­lio­nie­nė.

„Prie­šir­džių vir­pė­ji­mas – la­bai daž­nai pa­si­tai­kan­ti li­ga ir yra vie­na daž­niau­sių in­sul­to prie­žas­čių. Ne­re­tai žmo­nės tai pa­mirš­ta, – pa­ste­bė­jo VUL San­ta­ros kli­ni­kų gy­dy­to­ja kar­dio­lo­gė prof. dr. Ža­ne­ta Pet­ru­lio­nie­nė. – Prie­šir­džių vir­pė­ji­mo me­cha­niz­mas nu­le­mia kre­šu­lių su­si­da­ry­mą šir­dies ert­mė­se ir prie­šir­džiuo­se. Šio­se vie­to­se su­si­da­rę trom­bai ga­li su krau­ju nu­ke­liau­ti į gal­vos sme­ge­nis, už­kimš­ti krau­ja­gys­lę ir su­kel­ti in­sul­tą.“
 
Gy­dy­to­ja pa­brė­žė, kad anks­ty­vas prie­šir­džių vir­pė­ji­mo diag­no­za­vi­mas ir grą­ži­ni­mas si­nu­si­nio rit­mo lai­ku yra vie­na svar­biau­sių in­sul­to pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­nių.
„Prie­šir­džių vir­pė­ji­mą iš­gy­dy­ti ir su­grą­žin­ti nor­ma­lų si­nu­si­nį rit­mą rei­kia per pir­mas dvi pa­ras. At­vy­kus vė­liau jau bū­na pa­di­dė­ju­si kre­šu­lių su­si­da­ry­mo šir­dy­je ri­zi­ka. Ir tuo­met be krau­ją skys­ti­nan­čių vais­tų ne­be­ga­li­me grą­žin­ti si­nu­si­nio rit­mo. Di­džiau­sia bė­da, kad dau­gu­ma žmo­nių pa­čios in­sul­to pra­džios ne­jun­ta ir daž­nai at­vyks­ta pa­vė­luo­tai. Tuo­met te­ga­li­me ma­žiau­siai trims sa­vai­tėms skir­ti krau­ją skys­ti­nan­čius vais­tus, ir tik įsi­ti­ki­nus, kad prie­šir­džiuo­se nė­ra trom­bų, grą­žin­ti nor­ma­lų si­nu­si­nį rit­mą“, – aiš­ki­no me­di­kė.
 
Ž.Pet­ru­lio­nie­nės pa­ste­bė­ji­mu, jau įvy­kus in­sul­tui su­dė­tin­ga iš­si­aiš­kin­ti, ar žmo­gus prieš tai tu­rė­jo šir­dies rit­mo su­tri­ki­mų, tam rei­kia spe­cia­laus ty­ri­mo. Jei prie­šir­džių vir­pė­ji­mai kar­to­ja­si, in­sul­to ti­ki­my­bė di­dė­ja ke­lis kar­tus. Ypač ri­zi­ka iš­au­ga su am­žiu­mi.
 
Mi­ty­bos ga­lia
Kal­bė­da­ma apie ki­tus in­sul­to ri­zi­kos veiks­nius pro­fe­so­rė pa­brė­žė, kad vi­soms su krau­jo­ta­kos sis­te­ma su­si­ju­sioms li­goms jie yra ben­dri. Tai – ar­te­ri­nė hi­per­ten­zi­ja, dis­li­pi­de­mi­ja (pa­di­dė­jęs cho­les­te­ro­lio kie­kis), nu­tu­ki­mas, rū­ky­mas, cuk­ri­nis dia­be­tas.
Tai­gi sie­kiant jų veng­ti rei­kė­tų bū­ti pa­kan­ka­mai fi­ziš­kai ak­ty­viems, at­si­sa­ky­ti ža­lin­gų įpro­čių. Ne­abe­jo­ti­nai di­džiu­lę reikš­mę tu­ri mi­ty­ba.
„Tai – pre­ven­ci­nės me­di­ci­nos es­mių es­mė. Nuo to pri­klau­so la­bai daug da­ly­kų, tei­sin­ga ar ne­tei­sin­ga mi­ty­ba da­ro įta­ką la­bai daug li­gų, ypač mi­nė­tie­siems in­sul­to ri­zi­kos veiks­niams kon­tro­liuo­ti“, – sa­kė Ž.Pet­ru­lio­nie­nė.

Ar ži­no­jo­te, kad ...

Ty­ri­nė­da­mi ja­po­nų il­ga­am­žiš­ku­mo bei svei­kos krau­jo­ta­kos pa­slap­tis moks­li­nin­kai įro­dė, kad pus­ry­čiams ka­sdien val­go­mas tra­di­ci­nis pa­tie­ka­las nat­to tu­ri daug šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mai nau­din­gų  sa­vy­bių. Ver­tin­giau­sias nat­to pa­tie­ka­lo, pa­ga­min­to iš spe­cia­liu bū­du fer­men­tuo­tų so­jų pu­pe­lių, kom­po­nen­tas yra na­to­ki­na­zė. Tai - fer­men­tas, ku­rio nau­da ir cen­tri­nei ir pe­ri­fe­ri­nei krau­jo­ta­kai įro­dy­ta moks­li­niais ty­ri­mais:  ne­lei­džia su­si­da­ry­ti trom­bams, ar­do jau su­si­da­riu­sius trom­bus, ge­ri­na krau­jo cir­ku­lia­ci­ją, ma­ži­na krau­jo klam­pu­mą, at­si­ran­dan­tį su am­žiu­mi ir dėl ki­tų ri­zi­kos veiks­nių.  Na­to­ki­na­zės fer­men­tas ne­tu­ri pa­kai­ta­lo dau­ge­lio pa­sau­lio ša­lių gy­ven­to­jų mi­ty­bo­je, taip pat Lie­tu­vo­je.

Mi­ty­bo­je, ku­ri pa­lan­ki krau­jo­ta­kai, ne ma­žiau svar­būs ir an­ti­ok­si­dan­tai, ku­rie neut­ra­li­zuo­ja kenks­min­gą lais­vų­jų ra­di­ka­lų po­vei­kį, ma­ži­na už­de­gi­mus, pa­si­žy­mi re­ge­ne­ra­ci­nė­mis sa­vy­bė­mis. Jų gau­su uo­go­se (vy­nuo­gėse, mė­ly­nėse, avie­tėse, gerv­uo­gėse), prie­sko­niuo­se (roz­ma­ri­nuo­se, pet­ra­žo­lė­se, čiob­re­liuo­se, ba­zi­li­kuo­se). Vie­nas stip­riau­sių an­ti­ok­si­dan­tų – hid­rok­si­ti­ro­zo­lis, iš­gau­na­mas iš aly­vuo­gių vai­siaus eks­trak­tų. 
 
Pa­sak pro­fe­so­rės, fer­men­tas na­to­ki­na­zė ga­li tu­rė­ti tei­gia­mo po­vei­kio krau­ja­gys­lių svei­ka­tai.

 Komentaras:

VUL San­ta­ros kli­ni­kų gy­dy­to­jas neu­ro­lo­gas prof. dr. Da­lius Ja­tu­žis:

- Įstei­gus ūmi­nio in­sul­to gy­dy­mo cen­trus stip­riai pa­ge­rė­jo ūmi­nio in­sul­to gy­dy­mo ga­li­my­bės, iš­au­go mo­der­nių gy­dy­mo me­to­dų – trom­bo­li­zės ir trom­bek­to­mi­jos – tai­ky­mas. Pa­vy­ko ko­ne ke­tu­ris kar­tus pa­di­din­ti trom­bo­li­zuo­ja­mų pa­cien­tų skai­čių, dau­giau nei de­šimt kar­tų – tram­bek­to­mi­jų skai­čių Lie­tu­vo­je. Tai kaip ge­rą­jį pa­vyz­dį pri­sta­to­me už­sie­nio kon­fe­ren­ci­jo­se. Šių me­to­dų pa­gal­ba ga­li­ma at­kimš­ti sme­ge­nų krau­ja­gys­lę, taip žy­miai su­ma­žin­ti sme­ge­nų pa­žei­di­mą ir pa­ge­rin­ti li­go­nių iš­gy­ve­na­mu­mą. De­ja, apie 10 proc. žmo­nių mirš­ta nuo in­sul­to ar jo kom­pli­ka­ci­jų. Ta­čiau tai­kant šiuos me­to­dus tarp iš­gy­ve­nu­sių­ pa­cien­tų iš­ei­tys yra žy­miai ge­res­nės, jie re­čiau in­va­li­di­zuo­ja­mi ir kt. Taip kar­tu su­ma­ži­na­ma naš­ta, ten­kan­ti li­go­niui, šei­mos na­riams ir vi­suo­me­nei. O tai ir yra svar­biau­sias už­da­vi­nys.
No­rint su­ma­žin­ti ser­ga­mu­mą in­sul­tu rei­kia kuo anks­čiau iš­aiš­kin­ti in­sul­to ri­zi­kos veiks­nius ir juos tin­ka­mai gy­dy­ti. Džiu­gu, kad nuo 2015-ųjų iš­au­go dis­li­pi­de­mi­jos  gy­dy­mo ga­li­my­bės, nuo šių me­tų lap­kri­čio bus pra­dė­ti kom­pen­suo­ti nau­jos kar­tos ge­ria­mie­ji an­ti­ko­agu­lian­tai. Tai – veiks­min­giau­sia in­sul­to pri­fi­lak­ti­ka li­go­niams, ku­rie tu­ri prie­šir­džių vir­pė­ji­mą.
Mi­nė­tie­ji in­sul­to ri­zi­kos veiks­niai yra ge­riau kon­tro­liuo­ja­mi, žmo­nės dau­giau ži­no apie jį su­ke­lian­čias prie­žas­tis, pai­so svei­kos gy­ven­se­nos įpro­čių. Ta­čiau sie­kiant ryš­kaus efek­to, vi­sas šias prie­mo­nes rei­kia tai­ky­ti pa­kan­ka­mą lai­ko tar­pą.
Ir, be abe­jo, la­bai svar­bu lai­ku at­pa­žin­ti in­sul­tą ir kuo grei­čiau iš­kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą. Tą da­ry­ti rei­kė­tų, jei stai­ga nu­sil­po vie­na kū­no pu­sė ar ga­lū­nė – pa­ra­ly­ža­vo ran­ką, ko­ją, vie­ną vei­do pu­sę; stai­giai be prie­žas­ties su­tri­ko kal­ba (tiek pats kal­bė­ji­mas, tiek kal­bos su­pra­ti­mas); at­si­ra­do vie­nos kū­no pu­sės ne­jaut­ra, nu­tir­pi­mas; stai­ga su­tri­ko re­ga; at­si­ra­do gal­vos svai­gi­mas, ly­di­mas lyg­sva­ros, ko­or­di­na­ci­jos su­tri­ki­mo. Ne­pa­mirš­ti rei­kė­tų ir stai­ga at­si­ra­du­sio ne­pa­ke­lia­mo gal­vos skaus­mo, tai ga­li bū­ti aneu­riz­mos ply­ši­mo po­žy­mis, he­mo­ra­gi­nio in­sul­to pra­džia. Vis­gi mi­nė­tie­ji simp­to­mai ne­bū­ti­nai tu­ri eiti kar­tu, už­ten­ka vie­no, kad kuo grei­čiau bū­tų kvie­čia­ma pa­gal­ba. 

Verta žinoti:

Žmo­gaus krau­jo­ta­ką su­da­ro dau­giau kaip 100 000 km krau­ja­gys­lių tin­klas, ku­riuo nuo­la­tos cir­ku­liuo­ja krau­jas, mais­ti­nės me­džia­gos, de­guo­nis. Krau­jo­ta­ka ga­li su­trik­ti ir su­si­da­ry­ti trom­bai įvai­raus am­žiaus žmo­nėms. Di­de­le trom­bų su­si­da­ry­mo ri­zi­ka pa­si­žy­mi žmo­nės, ku­rie ma­žiau fi­ziš­kai ak­ty­vūs, daž­nai pa­ti­ria stre­są, rū­ko, ku­riems pa­di­dė­jęs krau­jo­spūdis, cho­les­te­ro­lio ar gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je, bei tu­rin­tys trom­bo­zės ir ki­tų krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mų pa­vel­dė­ji­mo ga­li­my­bę, kt.

Komentuoti:

Vardas:
El.paštas:
Komentaras:

Paramedikai nustumti į šoną - padavėjai uždirba daugiau

2018.01.19
Lagaminus kraunasi ir svetur laimės ieško ne tik jaunieji gydytojai, bet ir paramedikai, kurie jaučiasi neįvertinti bei nustumti į šoną. „Kad galėtum išgyventi iš paramediko atlyginimo, tenka dirbti pusantro etato arba griebtis papildomo darbo. Kai kurie eina uždarbiauti padavėjais. Ką darysi – jie su arbatpinigiais gauna daugiau“, - pasakoja paramedikė Aleksandra i&scaro... Skaityti plačiau

Politikai diskutuoja, gydymo įstaigos... bankrutuoja

2018.01.19
Apie tai, jog mūsų sveikatos apsaugos sistemai reikia kardinalių permainų, pastarąsias savaites negirdėjo turbūt tik tas, kuris nesupranta lietuviškai. Jų reikalauja ir į gatves išėję jaunieji gydytojai, ir Lietuvos medikų sąjūdis. O štai likimo valiai paliktų periferijos gydymo įstaigų vadovai prabyla apie bankrotus ir svarsto, ar ligoninėms išnykus iš žemėlapio pirminiai sve... Skaityti plačiau

Norvegų kalba kenkia sveikatai

2018.01.19
Prašau nemesti šio rašinio, kol bent pirmos dalies neperskaitysite. Nes pirma dalis yra visai ne apie tai, kas yra antroje jo daly. Taigi... Skaityti plačiau

Rezidentas: kartais pas gydytojus pacientai ateina kaip į kirpyklą

2018.01.05
Benediktas Jonuška – Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų chirurgijos skyriaus pirmų metų rezidentas. Tačiau jauno vyro veikla peržengia medicinos ribas. Jis - ir savanoris, ir muzikos didžėjus. Skaityti plačiau

Medikų pensijos - be privilegijų

2018.01.05
„Medikai nėra išskirti ir gauna pensijas kaip ir visi samdomi darbuotojai, priklausomai nuo atlyginimų dydžio ir nuo darbo stažo“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas prof. Romas Lazutka. Dėl indeksavimo kitų metų pradžioje pensijos visiems vidutiniškai didės 21 euru, o dėl perskaičiavimo – sukaupusiems ilgą draudimo stažą apie 9 eurus. Skaityti plačiau

Prof. Eugenijus Lesinskas: „Matai, kaip sistemoje gęsta jauni, protingi žmonės“

2017.12.08
„Šiame darbe pakankamai daug kūrybos - operacijos metu gali pasirinkti kelis kelias kryptis tai pačiai problemai spręsti. Tai kasdien teikia vis naujus iššūkius“, – sako VU ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas prof. dr. Eugenijus Lesinskas. Skaityti plačiau

Darius Jauniškis: „Atlyginimų klausimas - tik problemų aisbergo viršūnė“

2017.12.08
„Mūsų dažnai klausia, kodėl taip skubame, juk su Labanausku (Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas – aut. past.) buvo sutarta, kad atlyginimai nuo liepos didinami penkiolika procentų. Tačiau mes sakome, kad medikams atsibodo laukti. Sistema, kuri nesikeičia dešimtmečiais, privalo tai daryti“, - įsitikinęs naujasis Lietuvos medikų sąjūdžio vadovas Darius Jauniškis... Skaityti plačiau

Kaip pasididinti pensiją?

2017.11.24
Visi tie, kurie vartoja rusiškus, baltarusiškus ir kiniškus vaistus turi problemų. Na, neišsigąskite stipriai: problemų turite ne jūs, o jūsų vaistų tiekėjai. Nes šiandien jau šešiolikta diena, kai įsigaliojo naujoji vaistų įvežimo ne iš Europos Sąjungos valstybių tvarka. Dešimt pakuočių kartą per mėnesį. Ir ne daugiau. Žinoma, jums asmeniškai toki... Skaityti plačiau

Ko reikia sklandesniam nėštumui

2017.11.24
Nors Lietuvoje neišnešiotų kūdikių gimsta vos 5-6 procentai, kiekvieno tokio mažylio atėjimas į pasaulį tampa didžiuliu iššūkiu tiek šeimai, tiek medikams. Kas paskatina priešlaikinį gimdymą ir reikalinga sklandžiam nėštumui užtikrinti, kalbamės su Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Priešlaikinio gimdymo sektoriaus vadove prof. Meile Minka... Skaityti plačiau

Šimtadienis kitaip

2017.11.16
Pa­skelb­tas šim­ta­die­nis iki Lie­tu­vos Vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čio, ku­ris bus mi­ni­mas ki­tų me­tų Va­sa­rio 16 die­ną. Vie­šo­je erd­vė­je mir­ga idė­jos Lie­tu­vai. Šimt­me­čio trau­ki­nys links­mai nu­puš­ka­vo link Rad­vi&s... Skaityti plačiau

Hipokrato priesaika - valdžios botagas priversti gydytojus dirbti daugiau

2017.11.13
Įsivaizduokim situaciją, kad Norvegijos karalius išleidžia įsakymą panaikinti eiles gydymo įstaigoje... „Na skirtumas tas, kad ten manoma, jog gydytojai žino geriau, kaip valdyti eiles. Gydytojas pasako, ko jam reikia, kad jis galėtų atlikti savo darbą“, – sako laikinasis Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkas Norvegijoje gydytoju psichiatru dirbantis Ramūnas Aranauskas. Skaityti plačiau

R.Masiliūnas: „Kas savaitę sulaukiu pasiūlymo išvykti“

2017.11.09
„Galima skųstis per mažais atlyginimais ar neadekvačiu darbo krūviu Lietuvoje. Tačiau gali tai priimti kaip galimybę keisti situaciją. Svarbu dalyvauti pačiam, identifikuoti problemas ir ieškoti sprendimų“, – sako laisvalaikio įvairioms visuomeninėms veikloms negailintis VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas Rytis Masiliūnas (30 m.). Skaityti plačiau

Kas sudės e.sveikatos prasikaltėlių dėlionę?

2017.11.03
Prieš savaitę Seimo Antikorupcijos komisijoje nagrinėjant e.sveikatos diegimo klausimą netrūko pasisakymų, kad sistema, turėjusi palengvinti ir duomenų perdavimą, ir medikų darbą, iš tikrųjų ne vienam sveikatos apsaugos ministrui tapo rakštimi, žinote, kokioje vietoje. Tai - ne pirmas kartas, kai ieškoma, kas išvaistė e.sveikatos pinigus ir kodėl ji buksuoja. Tiesa, kaži ar sė... Skaityti plačiau

Prof. Vytautas Kasiulevičius: „Keista, kad ta perdegusi sistema vis dar gali dirbti“

2017.11.02
Rytoj, penktadienį, Vilniuje Inovatyvios medicinos centre Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, VU profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius kolegas, sveikatos politikus, nevyriausybinių organizacijų atstovus kviečia diskusijos apie tai, kas vyksta sveikatos sistemoje. Medikai sako besijaučiantys kaip nuvaryti arkliai, su kuriais žinome kas daroma, o jauni s... Skaityti plačiau

Neįgaliajam prieš nosį užtrenkė duris į baseiną

„Negi reikės neįgaliesiems statyti atskirą baseiną“, - nusistebėjo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė. Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės atliktas tyrimas parodė, kad Birštono „Eglės“ sanatorijos baseine nebuvo suteiktos kai kurios paslaugos vežimėliu jud...

Sveika visuomenė


Sveika gyvensena gali sumažinti genetinį polinkį sirgti

Lėtinės neinfekcinės ligos – tai problema, kelianti didelę grėsmę tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio gyventojų sveikatai. Labiausiai paplitusios ir daugiausiai žalos padarančios yra širdies bei kraujagyslių, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos, cukrinis diabetas.
Specialios programėlės depresinei nuotaikai įveikti

Specialios programėlės depresinei nuotaikai įveikti

Vis daugiau žmonių pasaulyje kenčiant nuo psichikos sutrikimų daugėja emocinei būsenai pagerinti skirtų mobiliųjų programėlių. &Sc...
Ligonių kasos kviečia dalyvauti vėžio prevencinėse programose (video)

Ligonių kasos kviečia dalyvauti vėžio prevencinėse programose (video)

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai ragina gyventojus rūpintis savo sveikata, nedels...


Fotoreportažas


Budinti vaistinė


„Sanofi“ perka JAV vaistų nuo hemofilijos gamintoją „Bioverativ“

„Sanofi“ perka JAV vaistų nuo hemofilijos gamintoją „Bioverativ“

Prancūzijos farmacijos milžinė „Sanofi“ pasiekė susitarimą dėl JAV biotechnologijų įmonės „Bioverativ“ įsi...
Nuo šiol paraiškas dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių priima VLK

Nuo šiol paraiškas dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių priima VLK

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad nuo šių metų sausio vidurio VLK pavesta ...

Gydytojas ir pacientas


Kardiologas Jonas Jarašūnas: „Jaučiuosi reikalingas Lietuvoje“

Kardiologas Jonas Jarašūnas: „Jaučiuosi reikalingas Lietuvoje“

Gydytojui kardiologui Jonui Jarašūnui 2017-ieji buvo dosnūs naujų patirčių: gydytojas paragavo dėstytojo duonos Klaipėdos u...
Lietuvos mokslininkų sukurta rankų drebulį mažinanti technologija pasiekė rinką

Lietuvos mokslininkų sukurta rankų drebulį mažinanti technologija pasiekė rinką

Lietuvos startuolio „Fidens“ sukurta „ViLim Ball“ technologija padeda sumažinti vieną iš esensialin...

Sveika šeima


Gripas nėščiajai daug pavojingesnis

Žiemai ritantis į antrą pusę įsibėgėja ir peršalimų bei gripo sezonas. Ginekologai-akušeriai įspėja, jog gripo komplikacijos nėščiajai prasideda daug greičiau ir yra kur kas pavojingesnės. Kokių atsargumo priemonių užklupus peršalimo simptomams reikėtų imtis būsimoms mamytėms?

Sveikatos horoskopas


Sausio 15-21 d.

Avi­nas
Pir­ma­die­nį ge­riau ne­val­gy­ki­te mė­sos, bus nau­din­ga duo­na, ža­lu­my­nai, pie­no pro­duk­tai. Penk­ta­die­nį ga­li­te pra­dė­ti da­ry­ti kvė­pa­vi­mo ir ener­ge­ti­nius pra­ti­mus. Sa­vai­tės pa­bai­go­je ga­li kiek su­sil­pnė­ti ka­sos veik­la.

Svetur


Gripas pasaulyje pražudo daugiau žmonių, nei manyta iki šiol

Iki šiol mirčių dėl sezoninio gripo, priklausomai nuo cirkuliuojančio štamo agresyvumo, kasmet buvo priskaičiuojama apie 250-500 tūkst. atvejų. Naujausi JAV ligų profilaktikos ir kontrolės centro (CDC – angl.) duomenys, paskelbti žurnale „The Lancet“, rodo, kad skaičiai yra didesni.

Redakcijos skiltis


Komentarai


Delsiama įgyvendinti žmonių su negalia teisę – teisę į savarankišką gyvenimą
Kristina Dūdonytė Delsiama įgyvendinti žmonių su negalia teisę – teisę į savarankišką gyvenimą
Revoliucija ŽIV gydyme Lietuvoje? Kol kas tik pavėluotas bandymas pavyti laiką
Eliza Kurcevič Revoliucija ŽIV gydyme Lietuvoje? Kol kas tik pavėluotas bandymas pavyti laiką
Norvegų kalba kenkia sveikatai
Henrikas Vaitiekūnas Norvegų kalba kenkia sveikatai

Naujas numeris