Signalas iš vaikystės
„Jau esu išgėręs savo prūdą. Niekada neteigiau, kad esu vartojantis ar tankiai švenčiantis vakarėliuose, bet šeimoje turiu karčios patirties, ką gali padaryti alkoholis. Artimi giminaičiai turi alkoholizmo problemą. Jie man buvo geriausias signalas, kad įnikimas į velnio lašus kaip tam tikrų problemų malšinimą jų neišsprendžia, o dar labiau pagilina. Tai man buvo aiškus ženklas nuo ankstyvosios vaikystės“, - sako žinomas televizijos veidas Mindaugas Rainys, alkoholio pirmąkart siurbtelėjęs paauglystėje - penkiolikos metų.
Įprasta manyti, kad ten, kur viešas gyvenimas, kūryba, neišvengiamai atkeliauja vakarėliai ir kūrybinės kančios, kurias žmonės bando skandinti alkoholyje. Kaip su tuo tvarkosi sporto žurnalistas M.Rainys, televizijoje dirbantis daugiau nei dešimtmetį?
 
„Pradėjau vengti vakarėlių, pasisėdėjimų, kuriuose būtų galimybė vartoti alkoholį. O lemtingas posūkis įvyko atradus jogą. Vienareikšmiškai: atkeliavus jogai baigėsi visi triukšmingi vakarėliai. Įvertinau, kad norint būti aktyviam, kūrybiškai laisvam ir kupinam idėjų, turi atsigulti ir nubusti su šviesia galva, ir kad poilsį arba streso numalšinimą galiu pasiekti kitais būdais. Kai viską sudedi ant svarstyklių, dažnesniu atveju pasirenki sveikesnį gyvenimo būdą išvengiant alkoholio arba kitų žalingų įpročių“, - sako M.Rainys.
Sporto žurnalistas nesutinka su pasakymu: negersi - nepadarysi karjeros.
„Man nereikėjo vartoti alkoholio, kad siekčiau darbo ar karjeros. Arba, kad atsidurčiau ten, kur esu šiandieną. Man nereikėjo su kuo nors susėsti ir išlenkti vieną kitą buteliuką. Televizijoje dirbantiems žmonėms reikalingas maksimalus profesionalumas. Reikalingos ir klaidos, iš kurių mokomės, augame, bet tam pirmiausiai turi būti šviesi galva“, - sako Mindaugas.

Žurnalistas pasakoja, kad negerdamas išlošia kur kas daugiau.
„Daugiau šviesesnių ir visaverčių dienų. Paroje atsirado daugiau laiko, kas suteikia kur kas didesnį malonumą, ir mažiau streso. Per keletą metų pavyko atsisakyti kelių dalykų, kurie trukdė jaustis gerai, tai yra atsisakyti mėsos, sumažinti saldumynų kiekį, mano gyvenime praktiškai nebelikę alkoholio. Daug sportuoju, pradedant bėgiojimu, tęsiant sunkumų kilnojimu, kovos menais, plius joga, kuri mane lydi trejus metus“, - sako M.Rainys.
 
Kaip naujai gimusi
Populiari atlikėja Džordana Butkutė ne vieną sykį yra pasakojusi, kad atsisakius alkoholio jos gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Moteris atskleidžia, jog ilgai kovojus su priklausomybe svaigalams ją įveikti padėjo dvylikos žingsnių „Minesotos“ programa bei mylimo vyro palaikymas.
„Dabar aš gyvenu visavertį gyvenimą“, - sako D.Butkutė, kurios nuopolius ir pakilimus sekė kone visa Lietuva, svarstydama, ar dainininkė pagaliau įveiks gyvenimą apkartinusią priklausomybę.


 
Galbūt pagalbos moteris būtų ieškojusi anksčiau, bet ją vis sustabdydavo žinomumas. Atlikėja pagalvodavo, kaip atsistojusi prieš kitus žmones ištars: „Mano vardas Džordana. Aš esu alkoholikė“.
„Minesotos programoje išbuvau dvidešimt aštuonias dienas ir tai iš karto pasiteisino. Labai norėjau atsikratyti priklausomybės. Vasario keturioliktąją bus jau aštuoneri metai kaip nevartoju alkoholio ir sveikata jau susitvarkė“, - teigiamais pokyčiais džiaugėsi atlikėja, nuėjusi ilgą ir sudėtingą kelią sveikimo link.
 
Kaifuoji negerdamas
„Visiškai nevartojau septynerius metus. Iš pradžių manęs netgi klausinėdavo: gal tau su sveikata blogai, kad net alaus bokalo neišgeri? Ne, chebra, tiesiog vieną gražų rytą atsikėlus - bampt - man tokia mintis galvon šovė: o jei pabandyčiau negerti? Neužsibrėžiau sau nei konkretaus termino, nei tikslo. Bent man nereikėjo pastangų, nei psichologų, nei kodavimosi. Kodavimasis nuo alkoholio man skamba kaip nesąmonė. Manęs klausdavo: iš kur turi tiek valios? Kad man nereikėjo jokios valios. Atvirkščiai, mane veža gyvenimas be alkoholio, tu kaifuoti negerdamas.



Visai kitomis spalvomis į gyvenimą žiūri, visai kita nuotaika. Žiūri į geriančius viešojoje erdvėje - net gaila jų. Pastebi tam tikras žmogaus girtėjimo stadijas. Kuo labiau girtėja, tuo garsiau pradeda šnekėti, po to nebesusikalba“, - sako sakė legendinės grupės „Naktinės personos“ narys Aras Vėberis.

---

 
Komentaras
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytojas psichiatras Marius Karnickas:

- Pirmas žingsnis pokyčių link – pripažinti priklausomybę nuo alkoholio ir priimti, jog vienas, be aplinkinių žmonių bei specialistų pagalbos, esi bejėgis prieš ją kovoti. Tol, kol tai pripažįstama, dažnai praeina ne vieneri metai. Priklausomybė nuo alkoholio jau būna sukėlusi daugybę skaudžių, kai kada ir negrįžtamų pasekmių, žmonės praranda darbus, sveikatą, tarpusavio santykius. Specialistų užduotis – pastiprinti pacientų motyvaciją keistis. Tam taikoma speciali psichologinė intervencija – motyvacinis pokalbis (Motivational interviewing - angl.).
 
Jo metu su pacientu bendraujama vengiant konfrontacijos, bendradarbiaujama skatinant pacientą pačiam padaryti išvadas, o ne jas įperšant, gerbiant paciento autonomiškumą ir apsisprendimo teisę (specialistas gali tik patarti ir informuoti, bet neprisiimti visos atsakomybės už paciento sveikimą). Esant menkai motyvacijai gydytis siekiama padidinti pacientų įžvalgą apie tolesnio alkoholio vartojimo žalą, ieškoma priežasčių, kodėl verta keistis, kalbama apie tikėtiną pokyčių naudą, bei riziką, jei nebus imamasi veiksmų, stiprinamas pacientų pasitikėjimas savo jėgomis kasdienėse gyvenimo situacijose, kalbama apie baimes, kurias gali sukelti pokyčiai gyvenime nustojus vartoti alkoholį. Svarbų vaidmenį turi pacientų mokymas, jog priklausomybė yra lėtinė liga, kurios progresavimą galima sustabdyti tik nustojus vartoti alkoholį. Reikalinga pacientui suteikti informaciją apie ambulatorines ir stacionarines paslaugas nuo alkoholio priklausomiems asmenims, savipagalbos grupes.
 
Svarbus pirmasis sveikti apsisprendusio paciento gydymo etapas yra veiksmingas ir saugus abstinencijos sindromo gydymas, nustatyta, kad jis pagerina prognozę bei vėlesnio gydymo sėkmę. Šiuo etapu didžiausias vaidmuo teikiamas medikamentiniam gydymui, tačiau jau dabar reikia pradėti taikyti psichoterapines intervencijas, palaikant motyvaciją gydytis, vykdant atkryčio prevenciją, pagelbėjant spręsti susikaupusias socialines problemas. Taigi vyksta komandinis darbas, bendradarbiaujant gydytojams, slaugytojams, psichologams, socialiniam darbuotojams, ergoterapeutams.
 
Svarbus šeimos narių vaidmuo, jų tvirta pozicija, paskatinant pozityvius pokyčius, keičiant pacientų gyvenseną, koreguojant priklausomybę palaikantį elgesį. Nutraukus alkoholio vartojimą priklausomybe sergantys pacientai susiduria su naujais iššūkiais, jiems tenka ieškoti kitų būdų, kaip be alkoholio įveikti stresą, išgyventi nuobodulį, pyktį, liūdesį, galiausiai linksmintis. Tokiu atveju svarbu rasti kitą prasmingą, pasitenkinimą teikiančią ir pasitikėjimą stiprinančią veiklą.
 
Siekiant išlaikyti remisiją ir išvengti atkryčio vertingos tęstinės psichoterapinės intervencijos, savitarpio pagalbos grupės (Anoniminiai alkoholikai). Yra ir medikamentinių priemonių remisijai išlaikyti. Deja, nepaisant visų turimų pagalbos priemonių, būna dažni atkryčiai. Jam ištikus svarbu ne smerkti ar kritikuoti, o kruopščiai išanalizuoti jo priežastis ir pasimokyti iš padarytų klaidų, taip siekiant geresnių gydymo rezultatų ateityje.


Pagalbos institucijų sąrašą galima rasti:
http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-priklausomybes-ligu-klausimais.
 

                       
 

Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.