„Man būtų gėda atėjus į savipagalbos grupę pasakyti: aš vėl pradėjau „dūmoti“,“ - prisipažįsta kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis. Mūsų nuostabai, jis čia lankosi ne kaip dvasininkas siekdamas apšviesti ar įkvėpti priklausomybę turinčius asmenis, o kaip vienas tų, kurie susijungia vardan bendro tikslo – mesti rūkyti.
Dvasininkai irgi rūko
Sunku patikėti, bet kunigas A.Saulaitis rūkyti pradėjo dar besimokydamas seminarijoje. Jo rūkymo stažas solidus - daugiau nei keturiasdešimt metų.
„Seminarijoje paprastai žinodavo, kurie iš mūsų rūko. Nors išeini pasivaikščioti į mišką ar parkelį, o parūkęs suvalgai mėtinį saldainį, aplinkiniai vis tiek užuosdavo“, - pasakoja A.Saulaitis, pridurdamas, kad kartais dvasininkų luomas į tai žvelgdavo griežčiau, kartais – atlaidžiau.
Anot jo, rūkančių kunigų yra nemažai. „Visur yra nusidėjėlių, - šmaikštauja A.Saulaitis. - Turiu kelis draugus, su kuriais susitikdavome ne vieną dešimtmetį ir draugiško pokalbio metu užtraukdavome dūmą.“
Ar tikinčiųjų netrikdydavo rūkantis kunigas? „Vieni išsigąsdavo, kiti kaip tik vertindavo gerai. Sakydavo: dabar galime kaip žmonės kalbėtis apie svarbius dalykus. Kai pats trauki dūmą, tave priima kaip saviškį. Arba, būdavo, žmonės per išpažintį prisipažįsta „aš rūkau“ manydami, kad tai - didžiulė nuodėmė. Bet aš, pats rūkydamas, nedrįsdavau jų išbarti“, - šypsodamasis pasakojo kunigas.
Per tuos keturiasdešimt kelerius metus būta ne vieno bandymo atsisakyti šio žalingo įpročio. A.Saulaitis jau buvo sumažinęs dozę iki vienos cigaretės per dieną. Tačiau teigiamas postūmis įvyko tuomet, kai po daugelio dešimtmečių sugrįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
„Jei šioje kovoje būčiau vienas, seniai atkrisčiau. Bet dabar, kai susirenkame visi į grupę, nesinori atėjus pasakyti: aš vėl „dūmoju“. Vietoj to, kad užsitraukčiau dūmą, suvalgau saldainį. Malda irgi gydo. Prašau, kad turėčiau jėgų įveikti priklausomybę ir be cigarečių ištverčiau iki Paskutinio Teismo dienos“, - sako jau devynis mėnesius nerūkantis kunigas, matydamas didžiulę šių užsiėmimų naudą.
Klastinga ir viena cigaretė
„Mano paauglė dukra tuo metu irgi pradėjo rūkyti. Pagalvojau, kokį pavyzdį aš jai galiu parodyti, kai pati rūkau? Be to, atsirado sveikatos problemų. Kaip sako, iki keturiasdešimt metų darome viską, kad sugadintume sveikatą, po keturiasdešimties bandome ją susigrąžinti. Dauguma meta rūkyti, pradeda sportuoti, sveikai maitintis. Be to, suskaičiavau, kad per metus prarūkau vieną kelionę. Verčiau daugiau laiko ir pinigų skirsiu maloniems atostogų įspūdžiams“, - priežastis, kodėl nusprendė atsikratyti priklausomybės, vardija Rita.
Moteris nerūko jau trejus metus ir keturis mėnesius, nors prieš tai cigaretės iš rankų nepaleido tris dešimtmečius.
„Iš pradžių vakarais vis dar galvodavau, kaip būtų gerai užsirūkyti. Gydytoja Viktorija mane įspėjo, kad tas noras trunka septynias sekundes, tad dėmesį stengdavausi nukreipti į kitus dalykus – atostogas, darbus.
Klaidinga galvoti, kad surūkius vieną cigaretę nieko blogo neatsitinka. Jei esu priklausoma, vadinasi, negaliu surūkyti nė vienos, nė pusės cigaretės, negaliu užtraukti nė vieno dūmo, nes vėl viskas prasidės iš naujo“, - sako moteris.
Šeimos gydytoja psichoterapeutė dr. Viktorija Andrejevaitė įspėja, kad saugaus surūkomų cigarečių kiekio per dieną nėra.
„Ne išimtis ir kaljanas, kuris dabar plačiai plinta kaip esą mažiau pavojingas. Atvirkščiai, žinome, kad tie žmonės, kurie stengiasi mažinti ir sumažina iki penkių, keturių ar trijų cigarečių per dieną, jų trombocitai, tai yra krešėjimo kūneliai, tampa jautresni smalkių dūmams ir labiau sulimpa. Tad trombozės arba infarkto rizika ne mažesnė negu žmogui, kuris surūko du pakelius per dieną“, - įspėja gydytoja.
Būdingi atkryčiai
Trisdešimtmetis Danius į savipagalbos užsiėmimą atėjo kišenėse vis dar turėdamas cigarečių pakelį.
„Dūmą pirmą kartą užtraukiau būdamas septynerių, dešimties rūkiau vis didesniais tempais, o nuo keturiolikos - labai daug. Atėjęs į grupę, turėjau sėkmingą kelių mėnesių pertrauką, bet šią vasarą vėl nutrūkau... Plaukėme baidarėmis, atsidūriau rūkančių žmonių aplinkoje ir spontaniškai paprašiau cigaretės. Žinojau, prie ko ji prives: nuo vasaros iki dabar sėkmingai traukiu ir jau pasivijau įprastinę dozę – du pakeliai per dieną“, - pasakoja vaikinas, dar kartą pradėjęs savipagalbos užsiėmimus.
Rūkymas jam kelia ne malonumą, o diskomfortą.
„Kai pradedu kosčioti ar dusti, mano kūnas jau pradeda sakyti: ką tu darai? Žmona irgi nuolat baksnoja: kada mesi? Grupinė terapija kur kas efektyvesnė negu vienas pats bandyčiau įveikti priklausomybę naudodamas medikamentus ar specialias priemones“, - sako vaikinas.
36-erių Renatas skaičiuoja dar tik pirmąsias nerūkymo dienas. „Pasiilgstu to išėjimo į balkoną su cigarete rankoje ir galimybės kas valandą ar pusvalandį pakvėpuoti grynu oru. Dabar, kai neberūkau, nebelieka preteksto“, - sako nuo paauglystės rūkantis vyras.
Sustabdė tėvo liga
„Mesti rūkyti paskatino tėvo liga. Jis susirgo plaučių vėžiu. Kaip tik netyčia draugė buvo atradusi šią grupę ir rekomendavo man. Pradėjusi ją lankyti, pakankamai greitai nustojau rūkyti. Neseniai buvo penki šimtai dienų, kai nerūkau“, - sako penkiolika metų su cigaretėmis gyvenusi Asta.
O 50 metų Antanas vis dar sapnuoja, kad rūko. „Per visą mano rūkymo stažą esu matęs keliolika kartų. Mesdavau lengvai, sunku būdavo po kurio laiko. Kad ir šiąnakt sapnavau, kaip einu nusipirkti cigarečių ir mane griaužia sąžinė. Net sapne supratau, kad lankau palaikomąją grupę ir man bus gėda visiems prisipažinti, kad palūžau. Sapne jau buvau nugalėtas psichologiškai“, - sako vyras.
Labai galingas narkotikas
„Nikotinas - galingas narkotikas, veikiantis per tam tikrus smegenų centrus, kurie mus pajungia kaip kompiuterius. Rūkome ne savo noru, o dėlto, kad smegenų receptoriai mums duoda signalą, jog reikia dozės, idant būtų galima normaliai funkcionuoti. Nes jei nėra dozės, žmogaus fizinis ir psichologinis vientisumas išsiderina ir kai kuriems ypač sunku ištverti abstinencijos būseną. Tik 5-7 procentai žmonių valios pastangomis įveikia priklausomybę ir nebesugrįžta prie šio žalingo įpročio. Visiems kitiems reikia pakartotinių bandymų ir kantrybės“, - sako šeimos gydytoja psichoterapeutė dr. Viktorija Andrejevaitė.
Pasak specialistės, savipagalbos užsiėmimuose naudojami pozityviosios psichologijos psichoterapijos elementai. Tuo metu, kai lankėmės viename tokių užsiėmimų, dalyviai turėjo atlikti pratimus: kas jiems geriausia buvo šiandien, šią savaitę, šį mėnesį, dešimtmetį, per visą gyvenimą ir pačioje baisiausioje blogybėje?
„Normalu tikėtis, kad septyniasdešimt procentų metusių rūkyti per trejus metus atkris, nes priklausomybę tabakui yra labai sunku įveikti“, - sako šeimos gydytoja psichoterapeutė dr. Viktorija Andrejevaitė.
„Stengiamės treniruoti žmonių dėmesį, atliekame dėmesingumo pratimus, meditacijas, kad žmonės įsisąmonintų mintis, emocijas ir impulsus. Tuos komponentus įsisavinus, galima išvengti automatinių reakcijų, nes tai, kas atsitiko Daniui - jis atkrito, pasiduodame automatiškai – paslystame ant kiekvienam mūsų individualių dirgiklių: draugai, aplinka, alkoholis, ir nesusimąstydami vėl pradedame rūkyti“, - įspėja medikė, pridurdama, kad šalia priklausomybės nikotinui dažnai seka ir kitos - kaip alkoholis ir psichiką veikiančios medžiagos.
Nemokami užsiėmimai norintiems meti rūkyti po pertraukos vėl vedami Vilniaus visuomenės sveikatos biure pirmadieniais ir ketvirtadieniais vakarais (norintiesiems kreiptis:
nerukau@vvsbt.lt).
Patarimai, norintiems mesti rūkyti
Vienoje lapo pusėje surašykite, kodėl patinka rūkyti, o kitoje – kodėl reikėtų mesti (kaip rūkymas veikia šeimos narius, sveikatą, darbą). Galiausiai įvertinkite visus pliusus ir minusus.
Nustatykite metimo rūkyti datą. Raštu pasižadėkite mesti rūkyti ir tą patvirtinkite savo parašu. Pasistenkite, kad apie tai sužinotų kuo daugiau žmonių.
Nepirkite cigarečių blokais. Kilus nenumaldomam norui, įsigykite tik vieną pakelį. Ten, kur paprastai būna cigaretės, laikykite mėtinių saldainių dėžutę ar kramtomosios gumos.
Visus pinigus, kurie anksčiau būtų skirti rūkymui, dėkite į stiklainį. Juos išleiskite atostogoms arba įsigykite seniai trokštamą daiktą.
Cigaretes keiskite sveikais užkandžiais: saulėgrąžų sėklomis, saldainiais be cukraus, kramtomąja guma, morkomis, salierų stiebais.
Pasirenkite abstinencijos simptomams (pykinimas, galvos skausmas, nerimas, irzlumas, bloga nuotaika, nemiga). Praėjus parai ar dviem jie pamažu pradės silpti ir visiškai išnyks po 2–4 savaičių.
Jei nepavyko mesti rūkyti iš pirmo karto, bandyti dar kartą tol, kol pavyks.
Pagalbos institucijų sąrašą galima rasti:
http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-priklausomybes-ligu-klausimais.
Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.
Komentuoti: