Biomedicinos specialistų sėkmės raktas - unikalus LSMU mokymo metodas

Aigustė Tavoraitė
2018-04-13
Aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos bio­me­di­ci­nos stu­den­tus ren­gian­tis Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tas (LSMU) iš­lie­ka tarp ša­lies pa­klau­siau­sių aukš­tų­jų mo­kyk­lų. Tai ro­do treč­da­liu iš­au­gęs stu­den­tų skai­čius, po­pu­lia­riau­sių­jų de­šim­tu­ko ne­ap­lei­džian­čios stu­di­jų pro­gra­mos, gau­sė­jan­tis už­sie­nio stu­den­tų bū­rys, itin aukš­ti spe­cia­lis­tų įsi­dar­bi­na­mu­mo ro­dik­liai. Pui­kų pa­ren­gi­mą LSMU už­tik­ri­na prak­ti­ka grįs­tos stu­di­jos ir pa­žan­gūs, uni­ka­lūs mo­ky­mo me­to­dai.
Biomedicinos specialistų sėkmės raktas - unikalus LSMU mokymo metodas
Pro­ble­mi­nis mo­ky­ma­sis
LSMU – vie­nin­te­lė ša­lies moks­lo įstai­ga, Me­di­ci­nos stu­di­jų pro­gra­mo­je tai­kan­ti pa­žan­gaus pro­ble­mi­nio mo­ky­mo­si me­to­dą. Ben­dra­dar­biau­jant su Že­ne­vos uni­ver­si­te­tu su­kur­tas ir nuo 2003 m. uni­ver­si­te­te įdieg­tas me­to­das iš­plė­to­tas bei pa­ma­žu įdieg­tas ir ki­to­se stu­di­jų pro­gra­mo­se. Šiuo me­tu pro­ble­mi­niu bū­du stu­den­tams dės­to­mos ne tik Me­di­ci­nos, Far­ma­ci­jos, bet ir Vi­suo­me­nės svei­ka­tos, Svei­ka­ti­ni­mo ir re­a­bi­li­ta­ci­jos fi­zi­niais pra­ti­mais, So­cia­li­nio dar­bo me­di­ci­no­je, Er­go­te­ra­pi­jos, Slau­gos, Svei­ka­tos psi­cho­lo­gi­jos stu­di­jų pro­gra­mos.

„Pro­ble­mi­nis mo­ky­ma­sis – spe­ci­fi­ne mo­ky­mo­si tech­ni­ka grįs­tas me­to­das. Kuo šis mo­ky­ma­sis ski­ria­si nuo tra­di­ci­nio? Pir­ma­me kur­se stu­den­tai įgau­na pa­grin­di­nių moks­lų, ku­rie bus rei­ka­lin­gi to­les­nė­se stu­di­jo­se, pa­grin­dus. Ant­ra­me, tre­čia­me kur­se pra­si­de­da va­di­na­mie­ji pro­ble­mi­nio mo­ky­mo­si mo­du­liai, ku­rie su­da­ry­ti pa­gal vie­ną or­ga­nų sis­te­mą. Už­si­ė­mi­mų me­tu vis­kas su­ka­si apie vie­ną or­ga­nų sis­te­mą, jos funk­ci­jas, nes vis­kas žmo­gaus or­ga­niz­me yra „su­riš­ta“. To­kiu bū­du stu­den­tas ga­li ge­riau - „nuo iki“ - iš­gvil­den­ti tar­pu­sa­vy­je su­si­ju­sią pa­to­lo­gi­ją“, – aiš­ki­no LSMU Me­di­ci­nos aka­de­mi­jos Me­di­ci­nos fa­kul­te­to pro­de­ka­nė prof. As­ta Ba­ra­naus­kai­tė.

Su­si­rin­kę į pir­mą tu­to­ri­nį už­si­ė­mi­mą stu­den­tai su­gal­vo­ja stu­di­jų ob­jek­tus, po sa­vai­tės at­ei­na jau iš­stu­di­ja­vę, iš­klau­sę pa­skai­tas, at­li­kę prak­ti­kos, la­bo­ra­to­ri­nius, sa­va­ran­kiš­kus dar­bus. Ta pa­ti gru­pė iš­si­trau­kia pla­ną, ku­rį bu­vo su­da­rę pro­ble­mai spręs­ti. Jį ar­ba pa­tvir­ti­na, ar­ba at­me­ta, įver­ti­na pa­gi­lin­to­mis ži­nio­mis, ap­ta­ria iš nau­jo. Taip su­si­da­ro pro­ble­mos nag­ri­nė­ji­mo, dis­ku­si­jos, gru­pi­nio ap­ta­ri­mo, ben­dra­vi­mo, mąs­ty­mo, vie­nas ki­to ko­re­ga­vi­mo, pa­siū­ly­mų gru­pė.
Pro­de­ka­nė pa­brė­žė, kad taip ug­do­mas me­di­kui bū­ti­nas kli­ni­ki­nis mąs­ty­mas. Šio mo­ky­mo­si me­to­do pri­va­lu­mus pa­ste­bi ir pa­tys stu­den­tai.
 
„Kaip vie­ną svar­biau­sių da­ly­kų ir įvar­di­ja tai, kad nė­ra se­si­ji­nių mė­ne­sio lai­ko eg­za­mi­nų lai­ky­mo, o at­si­skai­to­ma po kiek­vie­no mo­du­lio. Toks mo­ky­mo­si bū­das lei­džia stu­den­tams su­si­kon­cen­truo­ti ir įsi­gi­lin­ti į vie­ną da­ly­ką, o ne pla­čiau nag­ri­nė­ti įvai­rius da­ly­kus. Pro­ble­mi­nio mo­ky­mo­si už­si­ė­mi­mai ska­ti­na mo­ky­tis, ben­drau­ti, bū­ti ak­ty­viems. Tai nė­ra vien pa­skai­tų lan­ky­mas ar prak­ti­nių dar­bų da­ry­mas. Tu­to­rius – dės­ty­to­jas dau­giau tik ste­bi dis­ku­si­jos ei­gą. Stu­den­tų gru­pe­lė iš­si­ren­ka ly­de­rį, ku­ris ve­da dis­ku­si­ją, vis­ką fik­suo­ja. Stu­den­tams pa­tin­ka, kad tai – in­te­rak­ty­vūs už­si­ė­mi­mai, ku­rie juos mo­ty­vuo­ja. Taip su­da­ro­mos są­ly­gos jų sa­va­ran­kiš­ku­mui ska­tin­ti ir at­sa­kin­gam sa­vęs kon­tro­lia­vi­mui“, – dės­tė A.Ba­ra­naus­kai­tė. 

Pro­ble­mi­nio mo­ky­mo­si me­to­do pri­va­lu­mus pa­brė­žė ir LSMU ab­sol­ven­tas, Jau­nų­jų gy­dy­to­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Mar­ty­nas Ged­mi­nas: „Pro­ble­mi­nis mo­ky­ma­sis – tai hib­ri­di­nis me­to­das tarp cik­li­niais ap­ra­šais ir kom­pe­ten­ci­jo­mis grįs­to mo­ky­mo. Šis mo­de­lis lei­džia žiū­rė­ti į or­ga­niz­mą kaip į vi­su­mą. Pir­mus tre­jus me­tus mo­kai­si ne at­ski­ras dis­cip­li­nas, o mo­du­lius. Pa­vyz­džiui, ju­dė­ji­mo mo­du­lis: vie­ną daž­niau­sių pro­ble­mų – os­te­o­po­ro­zę – ver­ti­ni bio­che­mi­jos, ana­to­mi­jos, fi­zio­lo­gi­jos ir pa­na­šiai at­žvil­giu. Pro­ble­mi­nis mo­ky­ma­sis te­oriš­kai daug at­sa­ko­my­bės per­ke­lia stu­den­tui. Taip su­ma­žė­ja kon­tak­ti­nio dar­bo, be­veik iš­nyks­ta pa­skai­tos ir tu­rė­tų bū­ti ska­ti­na­mas ko­man­di­nis dar­bas.“

M.Ged­mi­nas pa­brė­žė, kad pa­grin­di­nis sie­kis pa­sau­ly­je tu­rė­tų bū­ti per­ei­ti nuo cik­li­niais ap­ra­šais grįs­to į kom­pe­ten­ci­jų mo­ky­mo­si me­to­dą. „Tai – pra­na­šiau­sias me­to­das, nors ir rei­ka­lau­jan­tis daug in­ves­ti­ci­jų. Ga­liu pa­si­džiaug­ti, kad LSMU pra­de­da­ma ei­ti prie kom­pe­ten­ci­jo­mis grįs­to mo­ky­mo­si me­to­do me­di­ci­no­je, tai bus da­ro­ma re­zi­den­tū­ro­je. Aiš­ku, iki­dip­lo­mi­nė­se stu­di­jo­se yra vis dar tai­ko­mas cik­li­niais ap­ra­šais grįs­tas me­to­das, – sa­kė jis. – Pro­ble­mi­nio mo­ky­mo­si mo­de­lis, kaip ir eta­pi­nės kom­pe­ten­ci­jos, te­oriš­kai yra la­bai ge­ras da­ly­kas, bet kaip tai vei­kia re­a­liai, pri­klau­so nuo in­ves­ti­ci­jų, žmo­nių. To­dėl vals­ty­bė, no­rė­da­ma pa­reng­ti ge­rus me­di­ci­nos spe­cia­lis­tus, tu­ri žiū­rė­ti į tai kaip į bran­gų da­ly­ką, rei­kia daug in­ves­tuo­ti į mo­ky­to­jus.
 
LSMU – uni­ver­si­te­tas, ku­ris pir­mas pra­dė­jo kal­bė­ti apie me­di­ci­ni­nę edu­ka­ci­ją, ne apie pul­mo­no­lo­gi­ją, kar­dio­lo­gi­ją ir ki­tas dis­cip­li­nas, bet ben­drai, kaip rei­kia mo­ky­ti mo­ky­to­jus, kad jie ga­lė­tų reng­ti ge­rus spe­cia­lis­tus. Šiais me­tais vyks jau tre­čia kon­fe­ren­ci­ja apie me­di­ci­ni­nę edu­ka­ci­ją. Aiš­ku, dirb­ti dar yra daug kur.
LSMU stip­rio­ji pu­sė – su­telk­tas svei­ka­tos moks­lų fun­da­men­tas. Uni­ver­si­te­tas tu­ri li­go­ni­nę, kur stu­den­tai ga­li prak­tiš­kai pri­tai­ky­ti įgū­džius. Ga­li­my­bių iš­va­žiuo­ti pa­stu­di­juo­ti sve­tur tik­rai daug. Vi­siems re­ko­men­duo­ju pa­ma­ty­ti pa­vyz­džius, kad ga­lė­tų pa­ly­gin­ti si­tu­a­ci­ją.“



 
Interviu
Apie tai, ko­dėl ver­ta rink­tis LSMU ir ko­kios įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bes jį bai­gus, kal­ba­mės su Uni­ver­si­te­to pro­rek­to­riu­mi stu­di­joms prof. Kęs­tu­čiu Pet­ri­ko­niu:
 
- Per pas­ta­ruo­sius sep­ty­ne­rius me­tus sto­jan­čių­jų į Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tą skai­čius iš­au­go ko­ne treč­da­liu. Kuo uni­ver­si­te­tas pa­trauk­lus bū­si­mie­siems me­di­kams?
- Pir­miau­sia rei­kė­tų pa­brėž­ti, kad Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tas yra spe­cia­li­zuo­tas, ga­lin­tis pa­siū­ly­ti pla­tų spe­cia­ly­bių spek­trą. Ruo­šia­me ne tik me­di­kus, bet ir gy­dy­to­jus odon­to­lo­gus, far­ma­ci­nin­kus, slau­gy­to­jus, aku­še­rius, er­go­te­ra­peu­tus, ki­ne­zi­te­ra­peu­tus, svei­ka­tos psi­cho­lo­gus, ve­te­ri­na­ri­nės ir me­di­ci­ni­nės ge­ne­ti­kos, taip pat bio­che­mi­jos, la­bo­ra­to­ri­nės diag­nos­ti­kos, mais­to sau­gos bei moks­lo ir ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tus. Tai­gi iš­si­rink­ti pro­gra­mą, ku­riai esi ga­biau­sias ir ku­ri tau skir­ta, nė­ra su­dė­tin­ga.
 
Esa­me tarp­tau­tiškas uni­ver­si­te­tas, stu­den­tams su­da­ro­mos są­ly­gos pa­gal mai­nų pro­gra­mą iš­vyk­ti pa­si­mo­ky­ti sve­tur, nuo­lat ieš­ko­me tam nau­jų ga­li­my­bių. Stu­den­tai net ke­lis kar­tus ga­li iš­vyk­ti stu­di­juo­ti pa­gal „Eras­mus“ pro­gra­mą, taip pat tu­ri­me re­zi­den­tū­ros ba­zes Vo­kie­ti­jos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos li­go­ni­nė­se. Lie­tu­vo­je su­lau­kia­me dau­giau­siai stu­den­tų iš už­sie­nio. Dažniau­siai jie ren­ka­si me­di­ci­nos stu­di­jų pro­gra­mą, odon­to­lo­gi­ją, kur vyks­ta stu­di­jos an­glų kal­ba. Su­lau­kia­me stu­den­tų dau­giau nei iš 40-ies ša­lių, dau­giau­siai – Iz­ra­e­lio, Šve­di­jos, Vo­kie­ti­jos, Is­pa­ni­jos.
 
Tarp­tau­tiš­ku­mui ug­dy­ti nuo šių me­tų yra miš­rios gru­pės, lie­tu­viai ga­li at­ei­ti į už­sie­nie­čių gru­pes. Taip pat tu­ri­me dės­ty­to­jų at­vy­ki­mo pro­gra­mą, uni­ver­si­te­tas kiek­vie­nam fa­kul­te­tui fi­nan­suo­ja tam tik­rą pi­ni­gų su­mą.
Uni­ver­si­te­te daug dė­me­sio ski­ria­ma stu­di­jų ko­ky­bei, tai di­dži­ą­ja da­li­mi yra sie­ja­ma su ab­sol­ven­to pa­si­ren­gi­mu prak­ti­kai. Sie­kia­me už­tik­rin­ti, kad spe­cia­lis­tai ga­lė­tų bū­ti kon­ku­ren­cin­gi tarp­tau­ti­niu ly­giu.
 
- Kaip jū­sų pa­ruo­šia­mus spe­cia­lis­tus ver­ti­na darb­da­viai?
- At­si­lie­pi­mai pui­kūs. Darb­da­viai vis ak­ty­viau įsi­trau­kia į mū­sų veik­las, ko­mi­te­tus, ku­riuos tu­ri kiek­vie­na pro­gra­ma, iš­sa­ko pa­ste­bė­ji­mus. Džiau­gia­mės, kad mū­sų po­žiū­ris, tai, ką sie­kia­me dieg­ti ir ug­dy­ti stu­den­tams, la­bai ge­rai at­lie­pia dar­bo rin­kos po­rei­kius. Skai­čiai kal­ba pa­tys už sa­ve – aš­tuo­nias­de­šimt pro­cen­tų stu­den­tų sėk­min­gai įsi­dar­bi­na kva­li­fi­ka­ci­ją ati­tin­kan­čio­se įstai­go­se. Tai – vie­nas di­džiau­sių įsi­dar­bi­na­mu­mo ro­dik­lių iš vi­sų uni­ver­si­te­tų ir, be abe­jo, – vie­nas ro­dik­lių, pa­tvir­ti­nan­čių aukš­tą stu­di­jų ko­ky­bę.
 
- Kaip uni­ver­si­te­tui pa­vyks­ta iš­lai­ky­ti aukš­tą stu­di­jų ko­ky­bės kar­te­lę?
- Pas­ta­rai­siais me­tais stip­riai su­ak­ty­vė­jo stu­di­jų pro­gra­mų ko­mi­te­tų veik­la, grei­tai re­a­guo­ja­ma į ap­klau­sas, nuo­mo­nes, darb­da­vių at­si­lie­pi­mus, ko­le­gų pa­ste­bė­ji­mus. Ieš­ko­me ga­li­my­bių, kad ir dės­ty­to­jai bū­tų įver­tin­ti, ir bū­tų at­si­liep­ta į stu­den­tų pa­gei­da­vi­mus. Ak­ty­vi šių ko­mi­te­tų veik­la – vi­di­nis stu­di­jų ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo ga­ran­tas. Dau­ge­lis mū­sų svar­biau­sių pro­gra­mų iš­ori­nių eks­per­tų yra ak­re­di­tuo­ti mak­si­ma­liam lai­ko­tar­piui.
 
Mū­sų uni­ver­si­te­tas vie­nas iš ke­lių, ku­rie lai­kė­si Moks­lo stu­di­jų įsta­ty­mo ir per­nai vyk­dė ro­ta­ci­ją, kad vals­ty­bės ne­fi­nan­suo­ja­mo­se vie­to­se stu­di­juo­jan­tie­ji tu­rė­tų ga­li­my­bę per­ei­ti į fi­nan­suo­ja­mą vie­tą. Taip stu­den­tai ska­ti­na­mi siek­ti re­zul­ta­tų, tad vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mą tu­rin­tis stu­den­tas ga­li jį pra­ras­ti, jei yra ne­mo­ty­vuo­tas. Me­di­ci­nos moks­lai ne­leng­vi, ta­čiau kai jau bai­gi stu­di­jas, tam­pi spe­cia­lis­tas. Taip pat nuo­lat ke­lia­ma pri­ėmi­mo į stu­di­jas kar­te­lė: mi­ni­ma­lus kon­kur­si­nis ba­las (šie­met šis „slenks­tis“ bus ne ma­žes­nis nei 4) įta­kos sto­jan­čių­jų skai­čiui ne­tu­ri. Stu­di­juo­ti čia ren­ka­si mo­ty­vuo­ti, ge­rai pa­si­ren­gę jau­nuo­liai: be­maž sep­ty­nias­de­šimt pro­cen­tų įsto­ju­sių­jų kon­kur­si­nis ba­las vir­ši­ja sep­ty­nis.
 
- Di­džiau­sias dė­me­sys uni­ver­si­te­te ski­ria­mas kom­pe­ten­ci­joms ug­dy­ti. Ko­kios są­ly­gos tam su­da­ry­tos?
- Vi­so­se pro­gra­mo­se stu­den­tai mo­ko­si dirb­ti su nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis ir tai­ky­ti jas prak­tiš­kai. Uni­ver­si­te­te vei­kia itin pa­žan­gus me­di­ci­ni­nės si­mu­lia­ci­jos cen­tras, ku­ria­me mo­ko­ma imi­tuo­jant su­dė­tin­gas kli­ni­ki­nes si­tu­a­ci­jas: nau­do­ja­mi dirb­ti­niai re­a­lius pa­cien­tus ar at­ski­ras kū­no da­lis imi­tuo­jan­tys mu­lia­žai, ma­ne­ke­nai, tad prak­ti­nius įgū­džius me­di­ci­ną ir slau­gą stu­di­juo­jan­tieji įgy­ja drą­siau ir sau­giau. Čia bū­si­mie­ji me­di­kai iš­moks­ta nau­jų me­to­dų, ben­dra­vi­mo ir ko­man­di­nio dar­bo. Uni­ver­si­te­te taip pat vei­kia ke­lios hib­ri­di­nio mo­ky­mo au­di­to­ri­jos, ku­rio­se prak­ti­nius įgū­džius stu­den­tai pa­gal tam tik­rą me­to­di­ką ga­li la­vin­ti 24 va­lan­das per pa­rą ir 7 die­nas per sa­vai­tę.
 
To­liau to­bu­li­na­me pro­ble­mi­nio mo­ky­mo­si me­to­dą. Tai – me­di­ci­nos stu­di­jų pro­gra­mos stan­dar­tas ne tik Eu­ro­po­je, bet ir pa­sau­ly­je. Kaip vie­nas me­to­dų pro­ble­mi­nis mo­ky­ma­sis su­da­ro kiek­vie­nos stu­di­jų pro­gra­mos di­des­nę ar ma­žes­nę da­lį. Dar vie­na nau­jo­vė, ku­ri bus per ar­ti­miau­sius me­tus įdieg­ta ša­lia pro­ble­mi­nio mo­ky­mo, – kom­pe­ten­ci­jų įgi­ji­mu grįs­tų stu­di­jų mo­de­lis iš re­zi­den­tū­ros per­kel­tas į iki­dip­lo­mi­nes stu­dijas, kad eta­pi­nės kom­pe­ten­ci­jos bū­tų įgy­ja­mos ir įver­ti­na­mos dar iki di­plo­mo ga­vi­mo.

 
Stu­di­jų pro­gra­mos

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos fa­kul­te­tas 

LSMU Vi­suo­me­nės svei­ka­tos fa­kul­te­to de­ka­nė prof. Ra­mu­nė Ka­lė­die­nė:

- Vi­suo­me­nės svei­ka­ta – at­ei­ties pro­fe­si­ja. Lie­tu­vos gy­ven­to­jai vis la­biau se­nė­ja, dau­gė­ja lė­ti­nių li­gų, ku­rios su­si­ju­sios su ža­lin­gais gy­ven­se­nos veiks­niais. O šian­dien pa­sau­ly­je pri­pa­žįs­ta­ma, kad la­biau­siai val­dy­ti li­gas ga­li­me keis­da­mi žmo­gaus ap­lin­ką, gy­ven­se­ną, įpro­čius. Ben­drau­da­ma su moks­lei­viais pa­brė­žiu, kad tai – di­de­lių ga­li­my­bių fa­kul­te­tas, kiek­vie­nas ga­li ras­ti sau tin­kan­čią stu­di­jų pa­krai­pą. Vi­suo­me­nės svei­ka­tos fa­kul­te­tas iš­si­ski­ria so­cia­li­ne bei hu­ma­ni­ta­ri­ne pa­krai­pa, in­teg­ruo­tų ži­nių apie svei­ka­tą su­tei­ki­mu bei ga­li­my­be įgy­ti svei­ka­tos va­dy­bos, so­cia­li­nio dar­bo me­di­ci­no­je ar svei­ka­tos psi­cho­lo­go spe­cia­ly­bę. Tai at­ve­ria di­de­les įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bes re­for­muo­ja­mo­je Lie­tu­vos svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je.
 
Vi­suo­me­nės svei­ka­tos fa­kul­te­te ren­gia­mi spe­cia­lis­tai, ge­ban­tys ver­tin­ti vi­suo­me­nės svei­ka­tą ir jai įta­ką da­ran­čius veiks­nius, ste­bė­ti ir ver­tin­ti gy­ven­to­jų svei­ka­tos po­ky­čius. Šie spe­cia­lis­tai ben­druo­me­nė­se die­gia svei­ka­tos stip­ri­ni­mo ir li­gų pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­nes, svei­ka­tos pro­gra­mas, kon­tro­liuo­ja li­gas ir svei­ka­tą ža­lo­jan­čius veiks­nius, da­ly­vau­ja for­muo­jant svei­ka­tos po­li­ti­ką, va­do­vau­ja svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­goms.
So­cia­li­nis dar­bas me­di­ci­no­je – vie­nin­te­lė Lie­tu­vo­je tie­sio­giai į svei­ka­tos prie­žiū­rą orien­tuo­ta so­cia­li­nio dar­bo stu­di­jų pro­gra­ma. Stu­di­juo­jant su­tei­kia­ma ne tik so­cia­li­nio dar­bo, bet ir me­di­ci­ni­nių ži­nių bei ge­bė­ji­mų, tad bai­gę spe­cia­lis­tai ga­li dirb­ti vi­sų ly­gių svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se, so­cia­li­nės pa­ra­mos ir glo­bos įstai­go­se, ben­druo­me­nių cen­truo­se ir kt.
 
So­cia­li­nių dar­buo­to­jų po­rei­kis Lie­tu­vo­je ne ma­žė­ja, o au­ga. Dar­bo ga­li­my­bės pla­čios, dar­bą ab­sol­ven­tai ran­da ne­sun­kiai. Stu­den­tams dar­bas ne­re­tai pa­siū­lo­mas jau prak­ti­kos me­tu.
Svei­ka­tos psi­cho­lo­gi­jos stu­di­jų pro­gra­ma su­tei­kia ga­li­my­bę įgy­ti tvir­tus psi­cho­lo­gi­jos ir jai ar­ti­mų so­cia­li­nių bei gam­tos moks­lų pa­grin­dus bei ge­rai pa­si­reng­ti dar­bui su žmo­nė­mis. Tu­rė­si­te ga­li­my­bę tie­sio­giai su­si­pa­žin­ti su svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų veik­la ir tin­ka­mai pa­si­reng­ti dar­bui. Mo­ky­si­tės dirb­ti ko­man­do­je su svei­ka­tos spe­cia­lis­tais. At­lik­si­te prak­ti­ką di­džiau­sio­je kli­ni­ki­nė­je ba­zė­je Lie­tu­vo­je. Šios stu­di­jos skir­tos tiems, ku­rie sa­vo veik­lą ir kar­je­rą no­rė­tų sie­ti su svei­ka­tos sri­ti­mi. Bai­gu­siems šią stu­di­jų pro­gra­mą su­tei­kia­ma psi­cho­lo­go ba­ka­lau­ro kva­li­fi­ka­ci­ja, to­dėl šios pro­gra­mos ab­sol­ven­tai ga­li tęs­ti stu­di­jas ar pro­fe­si­nę kar­je­rą ir ki­to­se psi­cho­lo­gi­jos ar jai ar­ti­mų moks­lų sri­ty­se.
 
Svei­ka­tos in­for­ma­ti­ka – vie­nin­te­lė Lie­tu­vo­je to­kio po­bū­džio tarp­kryp­ti­nė ir tar­pu­ni­ver­si­te­ti­nė (jung­ti­nės stu­di­jos su Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tu) pro­gra­ma. Skir­tin­gai nuo ki­tų in­for­ma­ti­kos pro­gra­mų, ab­sol­ven­tai pa­pil­do­mai su­ži­no apie vi­suo­me­nės svei­ka­tą, jos prie­žiū­rą ir val­dy­mą, svei­ka­tos po­li­ti­ką ir pla­na­vi­mą, bio­me­di­ci­ni­nę in­ži­ne­ri­ją ir bio­me­di­ci­ni­nius pro­ce­sus, bio­fi­zi­ką ir fi­zio­lo­gi­ją, iš­moks­ta tai­ky­ti in­for­ma­ti­kos ži­nias me­di­ci­nos ir vi­suo­me­nės svei­ka­tos sri­ty­se. Šios pro­gra­mos ab­sol­ven­tai ga­lės kur­ti, dieg­ti ir pri­žiū­rė­ti ino­va­ty­vius svei­ka­tos prie­žiū­rai bei stip­ri­ni­mui skir­tus IT pro­duk­tus, dirb­ti ana­li­ti­nį dar­bą, tvar­kant ir ap­do­ro­jant su svei­ka­ta su­si­ju­sią in­for­ma­ci­ją, dirb­ti vals­ty­bi­nė­se bei pri­va­čio­se in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų, svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se, uni­ver­si­te­tuo­se. Be to, bai­gu­sie­ji šią stu­di­jų kryp­tį tu­ri pla­tų ma­gist­ran­tū­ros pa­si­rin­kimą.
 
Itin pa­trauk­li sri­tis, ku­rią siū­lo­me vie­nin­te­liai, – gy­ven­se­nos me­di­ci­nos ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jos. Pir­mie­ji Eu­ro­po­je ren­gia­me to­kius gy­ven­se­nos me­di­ci­nos spe­cia­lis­tus, jie už­si­i­ma ne pro­fi­lak­ti­ka, o li­gų gy­dy­mu kei­čiant žmo­gaus gy­ven­se­ną. Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je nu­ma­ty­ta, kad nuo šių me­tų to­kie spe­cia­lis­tai tu­ri bū­ti įdar­bin­ti šei­mos gy­dy­to­jo ko­man­do­se.

 
Slau­gos fa­kul­te­tas

LSMU Me­di­ci­nos aka­de­mi­jos Slau­gos fa­kul­te­to de­ka­nė prof. Jū­ra­tė Ma­ci­jaus­kie­nė:

- Slau­gos fa­kul­te­te ren­gia­mi dvie­jų pa­klau­sių ir per­spek­ty­vių spe­cia­ly­bių – ki­ne­zi­te­ra­pi­jos ir er­go­te­ra­pi­jos – spe­cia­lis­tai. Per­nai Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se abi šios spe­cia­ly­bės bu­vo per­spek­ty­viau­sių pro­fe­si­jų de­šim­tu­ke. Vi­sa­me pa­sau­ly­je ir Lie­tu­vo­je šių spe­cia­lis­tų po­rei­kis au­ga vi­suo­me­nei sens­tant, il­gė­jant gy­ve­ni­mo truk­mei. 
Svar­bi šių stu­di­jų ypa­ty­bė – net tūks­tan­tis va­lan­dų prak­ti­kos, ku­ri at­lie­ka­ma vie­no­je di­džiau­sių li­go­ni­nių Bal­ti­jos ša­ly­se – Kau­no kli­ni­ko­se bei ki­to­se Lie­tu­vos svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se. Įgi­ję pa­kan­ka­mai su­dė­tin­gų at­ve­jų prak­ti­kos, ab­sol­ven­tai pui­kiai pa­ren­gia­mi sa­va­ran­kiš­kai dirb­ti iš kar­to po stu­di­jų.
 
Ki­ne­zi­te­ra­pi­ja – gy­dy­mas ju­de­siu bei fi­zi­niais veiks­niais sveiks­tant po trau­mų ar li­gų – vi­suo­me­nė­je ži­no­ma la­biau: ne­ma­žai LSMU ab­sol­ven­tų sėk­min­gai dir­ba li­go­ni­nė­se, po­li­kli­ni­ko­se, re­a­bi­li­ta­ci­jos, svei­ka­tin­gu­mo cen­truo­se. O štai er­go­te­ra­pi­ja, kai trau­mas pa­ty­rę, nuo įgy­tų ar įgim­tų li­gų ken­čian­tys pa­cien­tai mo­ko­mi ge­ri­nan­čių svei­ka­tą, pa­de­dan­čių ap­si­tar­nau­ti veiks­mų, – pa­ly­gin­ti nau­ja ir vis dar te­bep­lė­to­ja­ma sri­tis. Pa­sau­ly­je er­go­te­ra­pi­ja mi­ni šim­tuo­sius gy­va­vi­mo me­tus, Lie­tu­vo­je skai­čiuo­ja dvi­de­šimt­me­tį. Šian­dien er­go­te­ra­peu­tų rei­kia ša­lies li­go­ni­nė­se – on­ko­lo­gi­jos, ar­tro­lo­gi­jos ir ki­tuo­se sky­riuo­se, bet jau au­ga šių spe­cia­lis­tų po­rei­kis ben­druo­me­nė­je, pa­cien­tų re­a­bi­li­ta­ci­jai na­muo­se.
Er­go­te­ra­pi­jos stu­di­jos vyks­ta iš­skir­ti­niu pro­ble­mi­nio mo­ky­mo me­to­du: pa­de­da­mi dės­ty­to­jo, stu­den­tai pa­tys spren­džia pro­ble­mas, at­kar­to­ja ga­li­mas si­tu­a­ci­jas, su ku­rio­mis at­ei­ty­je su­si­durs dirb­da­mi.  Er­go­te­ra­pi­jos stu­di­jų pro­gra­ma vie­nin­te­lė Lie­tu­vo­je yra ga­vu­si Pa­sau­li­nės er­go­te­ra­pi­jos fe­de­ra­ci­jos ser­ti­fi­ka­tą, yra pri­pa­žįs­ta­ma tarp­tau­ti­niu mas­tu: ab­sol­ven­tai, įgi­ję ba­ka­lau­ro kva­li­fi­ka­ci­ją, ga­li įsi­dar­bin­ti dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių.



 
Ve­te­ri­na­ri­jos aka­de­mi­ja 
Gy­vu­li­nin­kys­tės tech­no­lo­gi­jos fa­kul­te­to de­ka­nas doc. dr. Ro­lan­das Stan­ke­vi­čius:

- Abi­tu­rien­tus, ku­rie mėgs­ta gam­tą ir gy­vū­nus, vi­sus, ku­riems svar­bi gy­vū­nų ge­ro­vė, jų ap­lin­ka ir žmo­nių svei­ka­ta, kvie­čia­me rink­tis gy­vu­li­nin­kys­tės tech­no­lo­gi­jų ir gy­vū­nų moks­lo spe­cia­lis­tų stu­di­jų pro­gra­mas. Tai – iš­skir­ti­nės stu­di­jų pro­gra­mos, to­kius spe­cia­lis­tus Lie­tu­vo­je ren­gia tik ši aukš­to­ji mo­kyk­la. Gy­vu­li­nin­kys­tės tech­no­lo­gi­jas per­spek­ty­vu stu­di­juo­ti dėl to, kad au­gant žmo­nių skai­čiui pa­sau­ly­je, di­dė­ja ir gy­vū­ni­nės pro­duk­ci­jos po­rei­kis. Gy­vu­li­nin­kys­tės tech­no­lo­gi­jų stu­di­jos – itin per­spek­ty­vios, o šio­je sri­ty­je dir­ban­tys žmo­nės – graibs­to­mi. Skai­čiuo­ja­ma, jog per ar­ti­miau­sius tre­jus me­tus gy­vu­li­nin­kys­tės spe­cia­lis­tų Lie­tu­vo­je rei­kės apie bent tris kar­tus dau­giau, nei pa­ren­gia­ma šian­dien. To­kį po­rei­kį le­mia ne tik au­gan­tis šių spe­cia­lis­tų po­rei­kis rin­ko­je, bet ir pla­ti jų ga­li­mos pro­fe­si­nės veik­los sri­tis. Mū­sų ab­sol­ven­tai ga­li dirb­ti ne tik ūky­je. Jie dar­buo­ja­si pri­va­čia­me sek­to­riu­je, ku­ria sa­vo įmo­nes, kon­sul­tuo­ja ūki­nin­kus. Du­rys at­vi­ros ir į vals­ty­bi­nes įstai­gas: daug mū­sų ab­sol­ven­tų dir­ba Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jo­je. Ga­nė­ti­nai nau­ja LSMU yra Gy­vū­nų moks­lo spe­cia­ly­bė, ku­rio­je ga­li­ma rink­tis ki­no­lo­gi­jos, žir­gi­nin­kys­tės spe­cia­li­za­ci­jas ir tap­ti žir­gų ar­ba šu­nų au­gin­to­jais, vei­sė­jais, gy­vū­nų pri­tai­ky­mo vi­suo­me­nė­je spe­cia­lis­tais.
 


LSMU Ve­te­ri­na­ri­jos aka­de­mi­jos Ve­te­ri­na­ri­jos fa­kul­te­to de­ka­nė prof. Vi­ta Riš­ke­vi­čie­nė:

- Ve­te­ri­na­ri­jos fa­kul­te­tas yra vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je, ren­gian­tis ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jus, ve­te­ri­na­ri­nės mais­to sau­gos ir mais­to moks­lo spe­cia­lis­tus. Ve­te­ri­na­ri­nės mais­to sau­gos stu­di­jų pro­gra­ma ren­gia bū­si­muo­sius ko­ky­bės va­do­vus, ins­pek­to­rius, mais­to ir ve­te­ri­na­ri­nės tar­ny­bos dar­buo­to­jus, iš­ma­nan­čius mais­to ga­my­bos, hi­gie­nos, sau­gos kon­tro­lės rei­ka­la­vi­mus. Mais­to moks­lo stu­di­jų pro­gra­ma skir­ta pla­nuo­jan­tiems kar­je­rą mais­to ža­lia­vų ir pro­duk­tų ga­my­bos įmo­nė­se, la­bo­ra­to­ri­jo­se. Spe­cia­lis­tai iš­ma­no mais­to pro­duk­tų su­dė­tį, mo­der­nias bei tra­di­ci­nes mais­to pro­duk­tų ga­my­bos tech­no­lo­gi­jas, ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mus, po­vei­kį žmo­gaus svei­ka­tai.


 
 

Komentuoti:

Vardas:
El.paštas:
Komentaras:

Prof. Saulius Vaitkus: „Serga žmogus, o ne atskiros kūno dalys“

2018.04.20
Profesorius Saulius Vaitkus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos Bendrojo sektoriaus vadovas, šiandien didžiausią pagarbą atiduoda ne naujausioms technologijoms, o Žmogui. Galima pripirkti daug aparatūros, bet jeigu nebus kam su ja dirbti, ji - niekam tikusi. Gydytojo kolegas iš užsienio Lietuvoje stebina ne aukštosios technologijos mūsų ligoninėse. Jiems ... Skaityti plačiau

Pavasaris nedžiugina? Padėkite kepenims

2018.04.20
Pavasarį vitaminų atsargos organizme būna išsekusios, sumažėjęs atsparumas įvairioms infekcijoms, nėra energijos, menkiausias fizinis darbas reikalauja kur kas daugiau jėgų. Ypač vargsta sergantieji lėtinėmis ligomis, kurios paūmėja prieš orų kaitą. Tačiau žmogaus kūne yra daug ląstelių, kurios nuolat atsinaujina, o šia savybe pasižyminčios kepenys veikia kaip energijos šaltinis. Kepenys g... Skaityti plačiau

Kai nėštumą aptemdo geležies stoka

2018.04.13
Greitai pavargstate, skauda galvą, kamuoja silpnumas, esate išblyškusi, lūžinėja nagai? Tokie simptomai leidžia įtarti klastingąją anemiją (mažakraujystę). Susidurti su nusilpusio kraujo pavojumi ypač rizikuoja besilaukiančios moterys. Skaityti plačiau

Medikų klaidos – kaip lėktuvų katastrofos

2018.04.13
Tik dvi ligos JAV pareikalauja daugiau žmonių gyvybių nei gydytojų klaidos. Gydymo įstaigoms siūloma viešinti šių mediko darbe neišvengiamų įvykių detales. Vis dėlto didelė dalis JAV ligoninių to nedaro. O skaudi problema išlieka. Skaityti plačiau

Genetinį sutrikimą švelnina motinos pastangos

2018.03.30
Daina Kapšaitė, pasaulį išvydusi su Dauno sindromu, nuo pirmų dienų pareikalavo ne tik besąlygiškos tėvų meilės, bet ir daug pastangų išmokyti ją savarankiško gyvenimo. Tačiau mergaitės mama Lina (42 m.) įsitikinusi: „Tai – ne pareiga, o dovana, kurią džiaugiuosi galėdama skirti dukrai. Ką aš gebėsiu padovanoti, tą ji visą gyvenimą nešiosis ir galėsiu... Skaityti plačiau

Kvebeko gydytojai nenori... didesnės algos

2018.03.30
Socialiniuose tinkluose pasidalinus žiniai, jog Kanados Kvebeko provincijos medikai valdžiai siunčia peticiją, kad šiemet jiems nebūtų didinami atlyginimai, mūsų medikai ėmė juokauti, jog šalies premjeras Saulius Skvernelis turėtų rašyti prašymą, gal kanadiečiai norėtų paremti kolegas iš Lietuvos.  Skaityti plačiau

Jonas Šurkus: „Didžiausias žmogaus nuodas – pavydas“

2018.03.16
Kauno klinikų klinikinės toksikologijos gydytoją Joną Šurkų stebina ne medžiagos, sukeliančios apsinuodijimą, bet žmonių neatsakingumas ir neatsargumas. Patyręs gydytojas didžiausiu žmonių nuodu įvardija pavydą ir negatyvios informacijos gausą. Prieš šiuos nuodus bet kuris gydytojas – bejėgis. Skaityti plačiau

Nesprendžiama makšties sausumo problema savaime neišnyks

2018.03.16
Nors su makšties sausumo problema susiduria nemažai įvairaus amžiaus moterų, šios vis dar nelinkusios apie tai kalbėti. „Nemanau, kad Lietuvos moterys labai skirtųsi nuo kitų šalių, tačiau neretai skundą dėl šio varginančio negalavimo reikia išklausti. Vis dėlto dažniausiai negydant makšties sausumo problema savaime nepraeina“, – pastebi Lietuvos akuš... Skaityti plačiau

Vilniuje pagerbti geriausi sveikatos apsaugos sistemos vadovai ir gydytojai (papildyta nuotraukomis)

2018.03.08
Vilniuje viešbutyje „Radisson Blu Lietuva“, penkioliktą kartą nugriaudėjo konkurso „Metų vadovas“ laureatų pagerbimo vakaras. Tarp gausiai susirinkusių svečių buvo Seimo ir Vyriausybės atstovai, miesto merai, medicinos elitas. Šventė šiemet skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Iškilmingame vakare jau tradiciškai išdalintos septynios no... Skaityti plačiau

Ernestas Gaižauskas: „Medicinoje išlieka ne protingiausi, o darbščiausi“

2018.03.08
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ernestas Gaižauskas (32 m.), konkurse „Metų vadovas 2017“ laimėjęs „Kylančios žvaigždės“ nominacijos, trejus metus rūpinasi ne tik pacientų gydymu, bet ir jų komfortu. Įkūrė „Pozityvių idėjų“ asociaciją, nes, kaip pats sako, norėjo padaryti ką nors gero ir prasmingo. Maža to, su koleg... Skaityti plačiau

Epilepsijos priepuolis: skaičiuokite minutes

2018.02.23
Minint Europos epilepsijos dieną specialistai ragina visuomenę griauti mitus apie šią sudėtingą ligą, nuo kurios nėra apsaugotas nė vienas. Kaip reikėtų elgtis, jei atsidūrėte šalia epilepsijos priepuolio ištikto žmogaus? Skaityti plačiau

Jurgis Brėdikis: „Laisvė - nuostabiausias dalykas“

2018.02.23
„Gydytojams, įpratusiems gelbėti kitą, kova už save ilgą laiką atrodė net ir gėdinga. Jei šiandien vis dar būčiau dirbantis gydytojas, prisidėčiau prie medikų sąjūdžio. Nes ilgiau tylėti nebegalima“, - sako akademikas, profesorius Jurgis Brėdikis (88 m.), kasmetiniame konkurse „Metų vadovas“ apdovanotas už gyvenimo nuopelnus. Skaityti plačiau

Ar dosnūs britų pasiūlymai išvilios mūsų šeimos gydytojus

2018.02.12
„Tikrai nereklamuoju emigracijos, bet tiesiog mūsų medikai yra priversti vergauti ir dirbti nežmonišku krūviu už varganą algą, kuri niekada tau neleis gyventi oriai“, – sako pagal „NHS England“ programą jau penkis mėnesius Jungtinėje Karalystėje dirbantis 33-ejų šeimos gydytojas Darius (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – red. past.). Skaityti plačiau

N.Klimas: „Kasdien susidurdamas su mirtimi labiausiai vertinu gyvenimą“

2018.02.12
Gydytojas anesteziologas reanimatologas Nerijus Klimas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Anesteziologijos-intensyvios terapijos skyriaus vedėjas, darbe kiekvieną dieną susiduria su mirtimi, o laisvalaikiu – ieško vėjo iššūkių. Tačiau, anot gydytojo, nei mirties, nei vėjo nugalėti neįmanoma, galima tik prie to prisitaikyti, išgyventi. Skaityti plačiau

Audrius Dulskas: „Tiesiog „lipdai“ save po gabaliuką“

2018.02.12
„Jei vieni pacientai džiaugiasi jaunu gydytoju, kiti teiraujasi, kiek operacijų esu atlikęs, prašo rekomenduoti kitą specialistą. Nors kas savaitę atlieku penkias šešias operacijas, tikrai nebandau įtikinti, kad esu pats geriausias. Dar iki to reikia daug dirbti“, – sako Nacionalinio vėžio instituto chirurgas onkologas doc. dr. Audrius Dulskas (34 m.). Skaityti plačiau

Įsibėgėjant gripo sezonui pravers eteriniai aliejai

2018.01.29
Įsibėgėjus peršalimų bei gripo sezonui sveikesnę aplinką gali padėti sukurti eteriniai aliejai. Daugelis jų turi efektyvių komponentų, kurių savybės leidžia sunaikinti ne tik virusus, bet ir bakterijas ar grybelius. Skaityti plačiau

Raimondas Kuodis: „Turim neadekvačią sistemą su pseudo draudimu“

2018.01.29
„Daug kalbame apie e.sveikatą, bet iš principo ją blogai suprantame. E.sveikata pirmiausia yra ekonominė, o tik po to elektroninė. Tikroji e.sveikata pirmiausia turi būti susijusi su kaštų analize, eilių administravimu ir ištekliais“, – sako  Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis (46 m.). Skaityti plačiau

Aūūū, kur jūs, karo medikai?

2018.01.29
Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), šiuo metu jaučiamas itin didelis sveikatos priežiūros specialistų poreikis. Visais įmanomais būdais stengiamasi juos - nuo šeimos gydytojų iki psichiatrų - prisišaukti į Karo medicinos tarnybą. Ministerija žada kelti ir atlyginimus, tačiau įspėja, kad viskas priklausys nuo šalies ekonominės situacijos bei krašto apsaugos sistemai skiri... Skaityti plačiau

Paramedikai nustumti į šoną - padavėjai uždirba daugiau

2018.01.19
Lagaminus kraunasi ir svetur laimės ieško ne tik jaunieji gydytojai, bet ir paramedikai, kurie jaučiasi neįvertinti bei nustumti į šoną. „Kad galėtum išgyventi iš paramediko atlyginimo, tenka dirbti pusantro etato arba griebtis papildomo darbo. Kai kurie eina uždarbiauti padavėjais. Ką darysi – jie su arbatpinigiais gauna daugiau“, - pasakoja paramedikė Aleksandra i&scaro... Skaityti plačiau

Politikai diskutuoja, gydymo įstaigos... bankrutuoja

2018.01.19
Apie tai, jog mūsų sveikatos apsaugos sistemai reikia kardinalių permainų, pastarąsias savaites negirdėjo turbūt tik tas, kuris nesupranta lietuviškai. Jų reikalauja ir į gatves išėję jaunieji gydytojai, ir Lietuvos medikų sąjūdis. O štai likimo valiai paliktų periferijos gydymo įstaigų vadovai prabyla apie bankrotus ir svarsto, ar ligoninėms išnykus iš žemėlapio pirminiai sve... Skaityti plačiau

Norvegų kalba kenkia sveikatai

2018.01.19
Prašau nemesti šio rašinio, kol bent pirmos dalies neperskaitysite. Nes pirma dalis yra visai ne apie tai, kas yra antroje jo daly. Taigi... Skaityti plačiau

Rezidentas: kartais pas gydytojus pacientai ateina kaip į kirpyklą

2018.01.05
Benediktas Jonuška – Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų chirurgijos skyriaus pirmų metų rezidentas. Tačiau jauno vyro veikla peržengia medicinos ribas. Jis - ir savanoris, ir muzikos didžėjus. Skaityti plačiau

Medikų pensijos - be privilegijų

2018.01.05
„Medikai nėra išskirti ir gauna pensijas kaip ir visi samdomi darbuotojai, priklausomai nuo atlyginimų dydžio ir nuo darbo stažo“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas prof. Romas Lazutka. Dėl indeksavimo kitų metų pradžioje pensijos visiems vidutiniškai didės 21 euru, o dėl perskaičiavimo – sukaupusiems ilgą draudimo stažą apie 9 eurus. Skaityti plačiau

Prof. Eugenijus Lesinskas: „Matai, kaip sistemoje gęsta jauni, protingi žmonės“

2017.12.08
„Šiame darbe pakankamai daug kūrybos - operacijos metu gali pasirinkti kelis kelias kryptis tai pačiai problemai spręsti. Tai kasdien teikia vis naujus iššūkius“, – sako VU ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas prof. dr. Eugenijus Lesinskas. Skaityti plačiau

Darius Jauniškis: „Atlyginimų klausimas - tik problemų aisbergo viršūnė“

2017.12.08
„Mūsų dažnai klausia, kodėl taip skubame, juk su Labanausku (Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas – aut. past.) buvo sutarta, kad atlyginimai nuo liepos didinami penkiolika procentų. Tačiau mes sakome, kad medikams atsibodo laukti. Sistema, kuri nesikeičia dešimtmečiais, privalo tai daryti“, - įsitikinęs naujasis Lietuvos medikų sąjūdžio vadovas Darius Jauniškis... Skaityti plačiau

Kaip pasididinti pensiją?

2017.11.24
Visi tie, kurie vartoja rusiškus, baltarusiškus ir kiniškus vaistus turi problemų. Na, neišsigąskite stipriai: problemų turite ne jūs, o jūsų vaistų tiekėjai. Nes šiandien jau šešiolikta diena, kai įsigaliojo naujoji vaistų įvežimo ne iš Europos Sąjungos valstybių tvarka. Dešimt pakuočių kartą per mėnesį. Ir ne daugiau. Žinoma, jums asmeniškai toki... Skaityti plačiau

Ko reikia sklandesniam nėštumui

2017.11.24
Nors Lietuvoje neišnešiotų kūdikių gimsta vos 5-6 procentai, kiekvieno tokio mažylio atėjimas į pasaulį tampa didžiuliu iššūkiu tiek šeimai, tiek medikams. Kas paskatina priešlaikinį gimdymą ir reikalinga sklandžiam nėštumui užtikrinti, kalbamės su Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Priešlaikinio gimdymo sektoriaus vadove prof. Meile Minka... Skaityti plačiau

Šimtadienis kitaip

2017.11.16
Pa­skelb­tas šim­ta­die­nis iki Lie­tu­vos Vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čio, ku­ris bus mi­ni­mas ki­tų me­tų Va­sa­rio 16 die­ną. Vie­šo­je erd­vė­je mir­ga idė­jos Lie­tu­vai. Šimt­me­čio trau­ki­nys links­mai nu­puš­ka­vo link Rad­vi&s... Skaityti plačiau

Hipokrato priesaika - valdžios botagas priversti gydytojus dirbti daugiau

2017.11.13
Įsivaizduokim situaciją, kad Norvegijos karalius išleidžia įsakymą panaikinti eiles gydymo įstaigoje... „Na skirtumas tas, kad ten manoma, jog gydytojai žino geriau, kaip valdyti eiles. Gydytojas pasako, ko jam reikia, kad jis galėtų atlikti savo darbą“, – sako laikinasis Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkas Norvegijoje gydytoju psichiatru dirbantis Ramūnas Aranauskas. Skaityti plačiau

R.Masiliūnas: „Kas savaitę sulaukiu pasiūlymo išvykti“

2017.11.09
„Galima skųstis per mažais atlyginimais ar neadekvačiu darbo krūviu Lietuvoje. Tačiau gali tai priimti kaip galimybę keisti situaciją. Svarbu dalyvauti pačiam, identifikuoti problemas ir ieškoti sprendimų“, – sako laisvalaikio įvairioms visuomeninėms veikloms negailintis VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas Rytis Masiliūnas (30 m.). Skaityti plačiau

Kas sudės e.sveikatos prasikaltėlių dėlionę?

2017.11.03
Prieš savaitę Seimo Antikorupcijos komisijoje nagrinėjant e.sveikatos diegimo klausimą netrūko pasisakymų, kad sistema, turėjusi palengvinti ir duomenų perdavimą, ir medikų darbą, iš tikrųjų ne vienam sveikatos apsaugos ministrui tapo rakštimi, žinote, kokioje vietoje. Tai - ne pirmas kartas, kai ieškoma, kas išvaistė e.sveikatos pinigus ir kodėl ji buksuoja. Tiesa, kaži ar sė... Skaityti plačiau

Prof. Vytautas Kasiulevičius: „Keista, kad ta perdegusi sistema vis dar gali dirbti“

2017.11.02
Rytoj, penktadienį, Vilniuje Inovatyvios medicinos centre Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, VU profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius kolegas, sveikatos politikus, nevyriausybinių organizacijų atstovus kviečia diskusijos apie tai, kas vyksta sveikatos sistemoje. Medikai sako besijaučiantys kaip nuvaryti arkliai, su kuriais žinome kas daroma, o jauni s... Skaityti plačiau

In­sul­to ri­zi­ką au­gi­na prie­šir­džių vir­pė­ji­mas

2017.10.26
„In­sul­tas – bjau­ri li­ga. Tik­rai nie­kam ne­pa­ta­riu juo sirg­ti. Ne­ap­si­mo­ka“, – sa­ko prieš pen­ke­rius me­tus in­sul­tą pa­ty­ręs Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės šv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­nio or­kest­ro me­no va­do&... Skaityti plačiau

Lsveikata TV


Gydytojas ir pacientas


Medikai padėjo skautams pasirengti žygių pavojams

Medikai padėjo skautams pasirengti žygių pavojams

Skautai vasaros žygiams bus puikiai pasirengę ir nesutriks, jei kam iš draugų miške ištiks bėda. Tuo pasirūpi...
Karolis Šablauskas: „Pas mus mokslui sudėtinga „išlipti“ iš laboratorijos“

Karolis Šablauskas: „Pas mus mokslui sudėtinga „išlipti“ iš laboratorijos“

„Progresas vyksta daug greičiau, negu galima pagalvoti. Jau dabar galime parinkti vaistus pagal tam tikrus genetinius požymi...

Budinti vaistinė


„Procter & Gamble“ už 3,4 mlrd. eurų perka „Merck“ nereceptinių vaistų padalinį

„Procter & Gamble“ už 3,4 mlrd. eurų perka „Merck“ nereceptinių vaistų padalinį

Didžiausia pasaulyje vartojimo prekių gamintoja „Procter & Gamble“ pasiekė susitarimą dėl Vokietijos „Merck&...
Projektas „valstybinė vaistinė“ virsta realybe?

Projektas „valstybinė vaistinė“ virsta realybe?

Prieš dvi dienas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis pranešė, kad jau netrukus pacien...

Sveika šeima


Sportas – kančia? Jį pakeisti galite maloniomis alternatyvomis

Vedžiojant šunį galima nueiti net 5000 žingsnių, o tiek pat laiko siurbiant kambarius sudeginti beveik 100 kalorijų. Skamba neblogai, tačiau ar to pakanka ir mankštą galima pamiršti?

Sveikatos horoskopas


Balandžio 16-22 d.

Avi­nas
Šią sa­vai­tę bū­ti­na iš­sau­go­ti emo­ci­nę pu­siau­svy­rą. Ant­ra­die­nis - ge­ra die­na pradėti or­ga­niz­mo va­ly­mo pro­ce­dū­ras. Jums bū­ti­ni bent jau trum­pa­lai­kiai pa­si­vaikš­čio­ji­mai. At­kreip­ki­te dė­me­sį į sap­nus.

Fotoreportažas


Svetur


Barbara Bush buvo populiaresnė už prezidentus vyrą ir sūnų

Antradienį savo namuose vakarų Hiustone mirė buvusi pirmoji Amerikos dama Barbara Bush. Jai buvo 92 metai. Vargu ar Bushų šeimos klaną galima pavadinti labiausiai populiariu ir mylimu Amerikoje. Tačiau Barbarą amerikiečiai visada labai mylėjo: skirtingai nuo prezidentų – vyro ir sūnaus, - visuomenėje ji buvo pelniusi pal...

Redakcijos skiltis


Komentarai


Būti ar nebūti Lietuvai skausme... ir ne vien Santaros prieigose
Stasys Laniauskas Būti ar nebūti Lietuvai skausme... ir ne vien Santaros prieigose
Moterims skaityti draudžiama! (Tęsinys)
Henrikas Vaitiekūnas Moterims skaityti draudžiama! (Tęsinys)
Ligoninių vaistinės padidins valstybės išlaidas, bet vaistų neatpigins
Aušrinė Armonaitė Ligoninių vaistinės padidins valstybės išlaidas, bet vaistų neatpigins

Naujas numeris










Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica