Vaistų kainų košmaro režisieriai

Agnė Bilotaitė
2017-05-11
Ar ir jums atrodo, kad už vaistus mokate per brangiai? Vaistai mūsų šalyje iš tiesų kainuoja per daug ir tai nėra tik įspūdis.
Vaistų kainų košmaro režisieriai

Taip yra todėl, kad valstybė, atsakinga už geriausią pasiūlą gyventojams, nesugeba arba nenori išsiderėti iš gamintojų mažesnės kainos. Taigi farmacininkai Lietuvoje gali nevaržomai krautis didžiulius pelnus nieko nenutuokiančių pacientų sąskaita. Jie naudojasi valdininkų nekompetencija arba (kas galėtų paneigti?) medikų polinkiu kyšininkauti ir mūsų visų nežinojimu, jog yra ir pigesnių, bet ne mažiau veiksmingų vaistų.
 
Kaip liaudyje sakoma, kai nežinai, tai ir širdies neskauda. Bet kai ką žinoti tiesiog būtina kiekvienam. Jau vien dėl to, kad sutaupytum. Praėjusią savaitę vykusiame Seimo antikorupcijos komisijos posėdyje Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pripažino, kad vaistų politikos Lietuvoje nėra. Nėra atsakingų už netikusią vaistų kompensavimo metodiką ir teisinį reguliavimą, dėl kurio užkertamas kelias į rinką patekti pigesniems vaistams. Dėl to nukenčia pacientai, už tuos pačius vaistus mokėdami net kelis kartus brangiau nei, pavyzdžiui, Latvijoje.


Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus vartoja 1,2 mln. žmonių, t. y. 40,5 proc. šalies gyventojų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2015 m. gyventojai, įsigydami kompensuojamųjų vaistų, sumokėjo 54 mln. eurų priemokų – penktadalį visų kompensuojamųjų vaistų pardavimo kainos. Jei būtų įsigyjama mažiau kainuojančių generinių vaistų, priemokų suma būtų du kartus mažesnė – 27 mln. eurų. Pagal tai, kiek už kompensuojamuosius vaistus turi primokėti pacientas, Lietuva yra iš tų šalių, kur pirkėjai prisideda gerokai daugiau negu kitur. Kodėl?
 
Pernai gegužę Valstybės kontrolė atliko auditą, siekdama išsiaiškinti, ar Lietuvoje užtikrinamas kompensuojamųjų generinių vaistų prieinamumas. Auditoriai nustatė, jog nors tos pačios veikliosios medžiagos vaistų pastaraisiais metais daugėjo, priemokos už juos didėjo. Generiniai vaistai – tokie vaistai, kurių veiklioji medžiaga ta pati kaip ir originalių vaistų, bet, pasibaigus patentinės apsaugos laikotarpiui, juos gali gaminti ir kiti gamintojai, o jų kainą valstybė gali reguliuoti.
 
Pavyzdžiui, jūs sergate artritu ir nuolat vartojate jums paskirtą vaistą nuo uždegimo ir skausmo. Tačiau galbūt net neįtariate, kad vaistinėje galite įsigyti beveik identiškos sudėties vaistą, tačiau kito gamintojo, kitu pavadinimu ir už žymiai mažesnę kainą. Generinių vaistų veiklioji medžiaga, vaisto forma ir vartojimo būdas yra analogiška originaliajam vaistui. Generinių vaistų įtraukimas į vaistų kompensavimo sistemą yra viena iš priemonių, siekiant mažinti vaistų kainas ir didinti vaistų prieinamumą gyventojams. Tai ne kartą pabrėžė ir Europos Komisija bei Pasaulio sveikatos organizacija.
 
2015 m Lietuvoje parduota vaistų už 250 mln. eurų. 198 mln. eurų apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), 52 mln. eurų – pačių gyventojų. Konkurencijos tarybos tyrimas, atliktas pernai, rodo, kad kompensuojamųjų vaistų rinkos reguliavimas yra neveiksmingas, nes riboja analogiško poveikio, bet pigesnių vaistų patekimą į rinką. Be to, rinkoje esančių vaistų konkurencija yra silpna, nes teisinis reguliavimas sudaro palankias sąlygas kompensuojamųjų vaistų kainyne (o tuo pačiu ir rinkoje) išlikti gamintojams su kelis kartus aukštesnėmis kainomis nei konkurentų. Taip nukenčia vartotojai, nes moka brangiau, PSDF lėšos naudojamos neracionaliai, o gyventojams negerėja vaistų prieinamumas ir įvairovė.

 
Kaip rodo dabar taikoma vaistų kainų skaičiavimo metodika, didžiausią pelno pyrago dalį pasiima vaistų gamintojai. Dabartinė sistema sudaro galimybes kompanijoms keistis komerciškai jautria informacija, o tai jau gali kvepėti korupcija. Tai, kad farmacininkai išleidžia dideles pinigų sumas kyšiams, prieš porą metų patvirtino Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktas tyrimas. 2015 metų vasarį, įtariant kyšininkavimu, buvo sulaikyti 11 vienos farmacijos kompanijos darbuotojų. Jų užduotis buvo už kyšius įtikinti gydytojus brukti savo pacientams brangesnius, tik tos kompanijos vaistus. Neturėdamas kito pasirinkimo (gydytojas juk geriau išmano!) žmogus perka ir yra mulkinamas.
 
2015 metais atliktas visuomenės nuomonės tyrimas apie vaistinių preparatų pirkimą parodė, kad šeši iš dešimties apklaustų suaugusių šalies gyventojų mano, jog geriau pirkti vaistinį preparatą su ta pačia veikliąja medžiaga už mažiausią kainą, nes jų kokybė ir gydomasis poveikis yra toks pat. Vis dėlto, devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad „geriau pirkti tą vaistą, kurį rekomendavo gydytojas“. Vadinasi vis dar bijome rizikuoti pirkti pigesnius vaistus. O kodėl? Todėl, kad mums trūksta informacijos.
 
Esame linkę labiau pasitikėti gydytoju, o ne vaistininku, kuris gali būti suinteresuotas pasiūlyti būtent brangesnį, bet nebūtinai efektyvesnį vaistą. Juk ne paslaptis, kad vaistinėse kai kada atlyginimų dydį lemia „padaryta“ kuo didesnė apyvarta. Apklausos parodė, jog tik vienu atveju iš keturiolikos vaistininkas tinkamai informavo pacientą apie mažiausiai kainuojantį vaistą. 2015 metais Valstybinės ligonių kasos užsakymu bendrovė „Baltijos tyrimai“ atliko apklausą apie vaistų pirkimą. 24 proc. respondentų nurodė, kad perkant kompensuojamųjų vaistų, vaistininkas monitoriaus ekrane niekada neparodė informacijos apie kitus tos pačios grupės vaistus. 16 proc. apklaustųjų teigė, kad vaistininkas niekada nepasiūlė įsigyti tą vaistą, kuriam taikoma mažiausia priemoka, kad pasiūloma kartais, nurodė 57 proc. respondentų, visada – 26 proc.
 
Gyventojai nežino, kaip ir kam pranešti apie savo pareigų nenorinčius vykdyti vaistininkus. Kartu su kolegomis Antikorupcijos komisijoje kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, kad atsirastų naujas pranešimų kanalas ir tai būtų deramai paviešinta. Konkurencijos taryba ministerijai pasiūlė, pacientui perkant kompensuojamąjį vaistinį preparatą, vaistinėms numatyti reikalavimą čekyje pateikti informaciją, kiek pacientas būtų sutaupęs lėšų, jei būtų pirkęs pigiausią vaistinį preparatą atitinkamoje grupėje. Ar sveikatos apsaugos ministrui užteks drąsos pakeisti supuvusią sistemą ir išardyti šį daugybę metų puikiai veikusį mulkintojų ir sukčių voratinklį, pamatysime jau greitai.

Agnė Bilotaitė, Seimo TS-LKD frakcijos narė


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris