Sveikatos sistemos mitai

Danguolė Jankauskienė
2014-11-10
Kokius pareiškimus esame įpratę girdėti ar skaityti apie sveikatos apsaugą? „Sveikatos sistema veikia neefektyviai“, „Lietuvoje sveikatos priežiūros prieinamumas ir kokybė prasta“, „Lietuvos medikams nesudarytos tinkamos darbo sąlygos, todėl jie emigruoja“ ir t.t. Medikų darbo motyvacijai tai - peilis po kaklu, o sveikatos priežiūros įstaigų nesveikai konkurencijai ir netgi susipriešinimui tai - aukso amžius.
Sveikatos sistemos mitai

Tiesa yra ta, kad sveikatos sistemos organizacinei kultūrai niekas nekenkia labiau, nei nuolatinė nepritekliaus būsena ir tokie kaltinimai. Priartėjome prie situacijos, jog konkurencija dėl finansų ima viršų prieš bendradarbiavimą tarp sveikatos priežiūros įstaigų. Nors visada esu efektyvumo gerinimo šalininkė, dabartinė situacija sveikatos sistemoje reikalauja jau platesnio masto sprendimų.
 
Jei paprašytume įvertinti Lietuvos sveikatos sistemos efektyvumą, nežiūrint mokslininkų atliktų vertinimų, dažnas pridurtų, kad dabar esanti įstaigų struktūra neefektyvi, reikia mažinti ligoninių skaičių, pirminė sveikatos priežiūra iki galo neatlieka savo funkcijų, todėl turime didelius hospitalizavimo rodiklius, alternatyvios stacionarinėms paslaugoms paslaugų teikimo formos (dienos stacionaras, dienos chirurgija, ambulatorinė reabilitacija) nepakankamai išplėtotos, žmonės nesirūpina savo sveikata, užtai dažnai serga ir t.t. Apie tai kalbama jau du dešimtmečius, turime gausybę programų, strategijų, teisės aktų šioms problemoms taisyti. Taigi, kodėl neateina tas šviesus rytojus? Ogi todėl, kad viskas yra žymiai sudėtingiau, nei uždaryti dalį rajonų ligoninių.

 
Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija yra tapusi tarsi magišku žodžiu, kuris, atrodo, kaip burtų lazdelė turėtų išspręsti visas sveikatos sistemos neefektyvumo problemas, o sutaupę lėšų, galėtume jas investuoti ir į atlyginimų pakėlimą, ir į inovacijas, kurių taip trūksta modernioje medicinoje. Bet ar iš tikrųjų viskas taip? Pasigilinkime į elementarią ekonomiką.
 
1-ojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo (2003-2005 m.), kuomet buvo reorganizuotos net 23 ligoninės, ekonominio efektyvumo vertinimo rezultatai parodė, kad ekonominis efektas ilgalaikėje perspektyvoje galėjo būti 154 mln. Lt. Tai sudarė vos 5 proc. tuometinio metinio PSDF biudžeto. O trejeto metų perspektyvoje tesudarytų po 1-2 proc. per metus. Nors kitų dviejų restruktūrizacijos etapų ekonominis efektas nebuvo vertintas, visgi logiškai kyla klausimas, ar sveikatos sistemai trūksta tik tų 1-2 proc. finansavimo per metus? Aišku, kad ne. Medicinos technologijų progresas ir inovacijos yra žymiai spartesnis procesas, reikalaujantis didesnių investicijų. Ir ne 5 proc., kuriuos sugebama skirti bendrai visai sveikatos sistemai kasmet. Žymiai svarbesnis klausimas, kaip restruktūrizuoti sveikatos priežiūros paslaugas, sukuriant alternatyvias ir pigesnes bei efektyvesnes jų organizavimo formas. Juk vien dėl sistemos restruktūrizavimo žmonės staiga mažiau sirgti nepradeda, profilaktinės programos rimtesnius rezultatus duoda tik po dešimtmečio. Todėl pirmiausia reikia investuoti į tų alternatyvių sveikatos priežiūros paslaugų sukūrimą.
 
Laikas nustoti spekuliuoti restruktūrizacijos korta, kaip vieninteliu teisingu sprendimu efektyvumui didinti sveikatos sistemoje. Nenoriu pasakyti, kad nereikia struktūrinių pertvarkų ar jų reikia atsisakyti, tačiau jos negali būti panacėja ir vienintelis racionalus sprendimas.
 
Akivaizdu, kad Lietuvos sveikatos sistemos finansavimas yra nepakankamas. Pagal nacionalinę sveikatos sąskaitą sveikatos apsaugai iš visų finansavimo šaltinių, įskaitant privačius (susimokant patiems gyventojams), yra išleidžiama apie 7 milijardai litų per metus. Tai sudaro apie 7 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP). Deja, visuomeninio finansavimo (valstybės ir savivaldybių bei PSDF lėšų) dalis - tik 5,3 procento nuo BVP, o jeigu žiūrėtumėme tik į privalomo sveikatos draudimo fondo, kas yra visuomeninio finansavimo didžiausias šaltinis, lėšų dalį, tai ji yra tik 4 milijardai iš 7 mlrd. ir tai tik 3,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Tai ir yra akivaizdus lėšų trūkumo įrodymas.

 
Europos valstybių sveikatos apsaugos lėšų vidurkis yra apie 10 proc. nuo BVP, o mes išleidžiame apie 30 proc. mažiau. Logiška, kad jeigu norime žmonėms garantuoti europinio lygio sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą - mūsų galimybės, lyginant su Europa, yra trečdaliu skurdesnės. Taigi, trečdaliu sutaupyti lėšų per sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizaciją, garantuotai nepavyks. Inovatyvioms sveikatos priežiūros paslaugoms irgi skiriame per mažai. Klausimas, ar norime garantuoti gyventojams kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas? Žinoma, taip. BVP perskirstymas, kuris Lietuvoje vienas mažiausių Europoje, užprogramuoja per mažas lėšas sveikatos, socialinei apsaugai, švietimui, viešajai tvarkai ir kt. Žmonės turi tai suprasti.
 
Elementarus ir logiškas sprendimas, sprendžiant sveikatos sistemos problemas, turėtų būti PSD mokesčių didinimas arba papildomo finansavimo šaltinio įvedimas, pvz.: privalomos sveikatos santaupų sąskaitos, papildomas savanoriškas sveikatos draudimas. Visiškai akivaizdus faktas, kad sveikatos priežiūra, kuo toliau, tuo labiau negali išsilaikyti ir taikstytis su tokiu finansavimo trūkumu. Europos valstybėse, turinčiose draudimines arba mišrias sveikatos finansavimo sistemas, sveikatos draudimo mokesčiai sudaro vidutiniškai apie 13 proc. darbuotojo ir darbdavio mokesčių kartu paėmus (tačiau Lietuvoje tai sudaro 9 proc.). Akivaizdu, jog europinės sveikatos kokybės su tokiu finansiniu deficitu užtikrinti neįmanoma. Tačiau kodėl vis delsiame tai pripažinti?
 
Jeigu ir toliau manipuliuosime su sveikatos draudimo biudžeto balansą padedančiu išlaikyti „ekonominiu šedevru“ - plaukiojančiu balu, prieisime liepto galą, kuris nenumaldomai artėja. Įvedus plaukiojantį balą, nemaža dalis įstaigų administracijų nesugeba išbalansuoti biudžeto, dirba nuostolingai , nes dalis paslaugų yra tiesiog nuostolingos ir įstaigas tempia žemyn. Galime visaip ir visokiais būdais spausti sveikatos priežiūros įstaigų vadovus, kad jie efektyvintų darbą, tačiau įsivaizduokime save ir savo sprendimus jų vietoje. Vienais metais gavus už suteiktas paslaugas ne 1 lt, o tik 89 cnt., 11 proc. tau privalu sutaupyti teikiant tos pačios apimties paslaugas – ir tai didelių pertvarkų reikalaujantis darbas. Atlikus įstaigos šilumos renovaciją, sutaupius energetinius resursus, sumažinus komunikacijos kaštus, komandiruotes, atsisakius personalo mokymų, vykdant centralizuotus pirkimus per CPO (Centrinę perkančiąją organizaciją), įvykdžius struktūrines pertvarkas, sumažinus iki minimumo personalo skaičių ir administravimo išlaidas, pasirodo to negana. Kitais metais ir vėl gaunama ne 1 Lt, o 91 cnt ar 93 cnt ir tai kartojasi kasmet augant minimaliam darbo užmokesčiui valstybėje, infliacijai, įvedant eurą ir kt. Tai, iš kur tie begaliniai taupymo rezervai? Jų jau su žiburiu reikia ieškoti.
 
Sumažinti sąnaudas, nepabloginant paslaugų prieinamumo ir kokybės, galima tik ilgalaikėje perspektyvoje, todėl išeitis yra viena - ieškoti naujų finansavimo šaltinių.
Be jokios abejonės, tai labai sunkus politinis sprendimas. Lengviau yra kaltinti įstaigas neefektyvumu. Tačiau šis sprendimas neišvengiamas ir nenumaldomai artėja.
Prof. dr. Danguolė Jankauskienė, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų institutas

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris