Apie tai kalba ir Lietuvos ekspertai bei nevyriausybinės organizacijos, tokios, kaip, NVO koalicija ,,Galiu gyventi”, Jaunųjų psichiatrų asociacija, Lietuvos medicinos studentų asociacija, ,,Psichikos sveikatos perspektyvos” ir kitos. Baudžiamųjų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis spręsti problemų, todėl baudžiamosios teisės taikymas yra perteklinis. Baudžiamoji teisė, vadovaujantis ultima ratio (liet. paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) principu turi būti taikoma tik tada, kai išbandytos visos teisinėje sistemoje esamos galimybės ir matoma, kad jos yra neveiksmingos. Taigi šiandien Seimui siūlome numatyti, kad už neteisėtą psichoaktyvių medžiagų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Taip pat siūlome subalansuoti Baudžiamojo kodekso nuostatas ir atskirti nedidelio kiekio medžiagų pasidalijimą tarpusavyje nuo organizuoto nusikalstamo medžiagų platinimo. Aiškiai atskyrus administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, subalansavus ir diferencijavus sankcijas, eisime ne jaunų žmonių gyvenimų ir karjeros žlugdymo keliu. Mes atversime kelią taikyti švietimo, medicinos priemones, o taip pat suteikti realią pagalbą tiems, kurie serga priklausomybėmis.Daugelis pažangių valstybių, Jungtinės Tautos ir Pasaulio sveikatos organizacija pripažino, kad į baudimą orientuota politika yra neefektyvi ir baudimas nepasiekia savo tikslo. Kitaip tariant, nėra įrodymų, kad griežtos bausmės skatina neleistinų medžiagų vartoti mažiau. Priešingai, žmonės stumiami į progrindį. Tose valstybėse, kuriose vartojimas buvo didelis, pavyzdžiui, Portugalija ar Estija, dekriminalizavus šias veikas atsirado daugiau galimybių padėti žmonėms, kurie yra ne atsitiktinai vartotojai, o turi priklausomybę sunkioms psichoaktyvioms ir sveikatai kenksmingoms medžiagoms.
Komentuoti: