Mėsos kvapas

Henrikas Vaitiekūnas
2019-03-19
Jeigu esate mėgėjas skaniai pavalgyti ir dar mokate gražiai sakinius sudėlioti, visai nesunku nuspėti, kuo ilgainiui tapsite. Didžiausia tikimybė, kad – restoranų kritiku. Bet man tai negresia. Nes oficialiai pasižadu, kad antro rašinio šia tema – bent jau šiemet – tikrai nebus. O štai, kad darsyk norėsiu į tą restoraną užsukti, jau nebeabejoju.
Mėsos kvapas

Bet nuo čia ir prasideda problemos. Ar nebus tai reklama? Ar pavyks išvengti viešų ir privačiųjų interesų konflikto? Kol skaitytojas sprendžia, jam siūlau neišgalvotą ir visiškai tikrą istoriją.
Anądien į tą restoraną užsuko inteligentiška šeimynėlė. Sekmadienio pietų. Sriubą vaikučiai pasigardžiuodami iššliurpė. O štai antrasis patiekalas nepaliestas liko. Visiškai. Į klausiamą šeimininko žvilgsnį šeimos galva lėkštę atstūmęs atsakė paprastai: mėsa turi kvapą. Įkalbinėjimas bent paragauti, tęsėsi ilgai. Bet pavyko. O po to, pasirodė, kad ir šeimyninė sekmadienio iškyla pavyko. Ir dar, pasirodo, restorano šeimininkui pasisekė. Nes nemažai arbatpinigių buvo atseikėta. Tad kas atsitiko?
 
Neabejoju, kad žodis „ekologija“ jau taip nulinksniuotas, kad net nepatogu jį prie pietų stalo kartoti. Todėl su restorano šeimininkais – ponia Olga ir ponu Semu – nutarėm jį sumoderninti. Kalbėjom apie biodinaminį maistą. Pokalbio esmę sudėsiu į du sakinius. Pirmas: kai ilgą laiką valgome prastą – chemizuotą ar kitaip užterštą maistą – nuo įvairiausių skonio stipriklių ar saldiklių mūsų gomuriai „atšimpa“: prasto maisto jie nebeskiria nuo pesticidais ar herbicidais prisotinto. Antras paaiškinimo sakinys: biodinamiškame (tikrai ekologiškame) maiste – daugiau baltymų, vitaminų, tiek, kiek ir reikia kalcio, mangano, geležies bei chromo. O dabar turiu skubiai sugrįžti prie tos sekmadienį pietavusios šeimynėlės. Įkalbėti tą kvepiančią mėsą paragauti, jie prisiminė, kad tokią pat – prieš daugelį metų – valgė ir pas močiutę. Kaime. Nes tikra mėsa turi kvapą.
 

Išvada. Kramsnodami Prekybos Centre (konkretesnio pavadinimo nerašau, bijodamas ilgai Lietuvoje trunkančių teismų) pirktą mėsą valgote mėsos pakaitalą. Atsikąsdami net blizgančio nuo gražumo obuolio, atsikandate krūvos chemikalų. Visiškai be žemės išauginti pomidorai juokiasi iš jūsų, kai vadinate juos pomidorais. Jei į mango kilmės šalį nuvešite „lietuvišką“ mangą, tenykščiai jo nepažins. Na, ir apie pieną dar galėčiau: tai pati tikriausia tikrojo pieno parodija. O pagirti galėčiau tik alytiškių gaminamą grietinę, nes ant jos be jokios apgaulės taip ir parašyta: „Baltas gardus... valgymėlis“. (Daugtaškis mano –H.V.)
 
Na, o dabar pasakysiu, kad ne vien savas mintis čia sudėjau: padėjo ir restorano savininkai – ponia Olga ir ponas Semas.
- Negi čia pas jus viskas taip jau ir ekologiška? – nepatikliai įžeidžiai klausiu.
Atsakymas ilgas. Nes kiekvienas maisto produktas – ir mėsa, ir žuvis, ir duona – iš tikrųjų tik su kokybės sertifikatais. Turbūt tai - vienintelis restoranas Lietuvoje, kuriame nerasite įprastinės Kolos ar Spraito. Vynas – tik ekologiškas. Degtinė – tik su žaliu žymekliu: ypač švari. Nustebau, kad lietuviška. Pasirodo, kai nori, gali ir tokios rasti. Jei esate ypač pasiilgęs pavasario, paprašykit šeimininkų žaliųjų salotų: negausite! Todėl, kad dabar parduodamos – vis dar su chemija. O jie laukia sudygstant tikrųjų.
 
O dabar – trys žodžiai apie sriubą. Buljonas iš lietuviško biodinaminio šamo. Ir nėra čia ko šypsotis. Toks buljonas yra ne maistas, o tikrų tikriausias vaistas. Juo gydomos skrandžio ligos ir... autizmas.
Per maža laiko ir vietos turiu detaliems apmąstymams (t.y. turiu tiek, kiek redakcija man skiria kiekvieną ketvirtadienį), bet vis vien privalau papasakoti ir apie restorano... sienas. Turbūt nė vienas lankytojas nepaklaus, kodėl jos taip dažytos. Bet atsakymas aiškus: dažytos ekologiškais dažais. („O jei ne?“ – klausiu ponios Olgos. Ji atsako: „Jei dažai būtų ne ekologiški, cheminės jų dalys patalpoje sklistų dar 18 mėnesių po nudažymo“). Ir stalai, ir kėdės iš ekologiško medžio. Ir staltiesės, žinoma, tik lininės. Ir ponia valytoja, įsidarbinusi šiame restorane, pirmiausia turėjo išklausyti pagrindinę savojo darbo taisyklę: jokių cheminių valiklių. Nei stalams, nei grindims, nei indų plovimui. Viskam pakanka acto ir sodos.
 
- Kam jums tas sveikas maistas ir sterilus gyvenimo būdas? – klausiu šeimininkų. Ir puse lūpų prasitariu, kad, girdi, viskas čia gerai, bet nežmoniškai brangu...
- Mes nekalbam apie sveiką ar nesveiką maistą, - vienu balsu sako jie. – Mes kalbam apie žmogaus maistą, kuris yra normalaus gyvenimo pagrindas. Drambliui per parą reikia 70 kilogramų žolės, ir niekam į galvą neateina šerti jo žuvimi. Koaloms reikia eukalipto. Bet čia dar ne viskas: dar norėtume pasakyti, kad lietuviai galėtų apsieiti ir be ryžių. Japonams, kinams ryžiai – labai gerai. O lietuviams reikia maisto, kurio... jiems reikia.
 

O paskui gerdami ekologišką kavą dar kalbame apie baisius vaizdus, kuriuos vis dažniau ima rodyti ir Lietuvos televizijos: apie žiauriai plastmasėmis ir mazutais užterštą pasaulinį vandenyną. Bandymų guostis, kad tai toli nuo mūsų – neturėtų būti. Nes tokie pat bjaurūs vaizdai jau tūno ir mumyse. Mūsų kūnai – nuo to, ką valgom, viduje jau tokie pat. O tas sunkiųjų ligų pagausėjimas – kaip jūs manot, nuo ko jis?
- Kokią vištą pirktumėt? – klausia ponas Semas. – Tą mėlyną už pusantro euro ar tą gražesnę - už pustrečio euro?
Bandau išsisukinėti, sakydamas, kad gal ne visi turi galimybių, kad gal kai kas pirks pigesnę... Bet tada ponas Semas smūgiuoja:
- O jei tą vištą pirktumėte anūkams?
 

Peradresuoju šį klausimą skaitytojams. Ir pridedu platesnį restorano savininkų komentarą apie kainas: pirkdami tas visokių skysčių pripumpuotas vištas prekybos centruose jūs išleisite 8 eurus. Pirkdami ant žolytės besiganiusias, na, gal 11 eurų. Skaičiuokite. Tik nepamirškite į bendrą sumą įkalkuliuoti ir sveikatos išlaidų...
Paskutinis tądien restorano savininkams užduotas klausimas buvo itin sunkus:
- Kam jums, ponai, viso to reikia? Ar ne paprasčiau būtų pardavinėti lietuviams taip mielus kebabus, ir nesukti galvos dėl to, kokiais dažais bus dažytos tos kebabinės sienos?
 
Atsakymas nebuvo paprastas, bet aš jį supratau:
- Prieš metus 90 procentų mūsų restorano lankytojų buvo užsienio piliečiai. Dabar jau daugiau kaip 35 procentai lankytojų yra lietuviai. Džiaugiamės.
O man džiaugsmo taip pat pakanka. Mat netyčiom radau būdą, kaip pranešti jums – nereklamuojant ir neištariant – šio restorano pavadinimą: pabandykite savo kompiuterio paieškoje įrašyti žodžius „Maistas vaistas“. Ir pavadinimas pats išnirs.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris