Ar numirė kas nors Lietuvoje nuo vaistų? Pajutau iškart, kaip po šio sakinio pašiurpo farmacininkų oda. Ir daktarams tas sakinys turėtų nepatikti. Todėl apsidraudžiu: pradžioje – ne apie Lietuvą, o apie Estiją.
Ponia Ketrin Valgepea, Talino vaistinėje ketverių metų dukrai nupirko vaistus nuo karščiavimo. Deja, tik namuose pastebėjo, kad ant jai įprastos pakuotės užrašas - kaip visada, o štai žydro zuikučio (kuris prieš mėnesį dukrai labai patiko) – nebėra. Suabejojo ponia vaisto kokybe, mažąjai Laurai jo nedavė, o kitą dieną nuėjo į tą pačią vaistinę: pasiaiškinti. Farmacininkai, maloniai išklausę, išsitraukė popierius: paaiškino apie pakuotės pasikeitimą. Bet ir čia dar – ne pabaiga. Sužinojusi apie šį nediduką incidentą, Estijos sveikatos ministerijos spaudos tarnyba jį ne tik visuomenei paskleidė, bet ir akyląją klientę apdovanojo.
Bet visuomet pasaulyje (ir vaistų pasaulyje taip pat) daugiau yra nesmagių naujienų. Ir teneišgąsdina jūsų skaičių lavina.
Kiekvienais metais pasaulyje išaiškinama iki 700 tūkstančių falsifikuotų vaistų siuntų, kurių apytikslė vertė yra 20 milijardų dolerių. Ties Europos Sąjungos valstybių sienomis tokių siuntų sulaikoma apie 200 tūkstančių.
2017 m. bendromis Interpolo ir tarptautinių farmacijos organizacijų pastangomis buvo surengta operacija „Pangėja“ (taip vadinosi prieš 300 milijonų metų egzistavęs žemynas). Operacija vienu metu vyko 103 valstybėse, ir po jos buvo uždaryta 13 700 intenetinių vaistų parduotuvių. Tačiau vos metams prabėgus turime ne ką mažiau gąsdinančius skaičius: vėl konfiskuota 8 milijonai netikrų vaistų pakuočių.
Suskaičiuota, kad vienas Rusijos tinklalapis – tik per vieną dieną! – pardavė falsifikatų už 16 tūkst. dolerių. Ir tikrai yra žinoma, kad dalis jų pateko į Lietuvą.
Mėgsta lietuviai ir iš kelionių parsivežti vaistų. Pigesnių – iš Rusijos ar Baltarusijos. Įdomesnių – iš Amerikos, Indijos, Kinijos ar net Afrikos valstybių. Žinoma, mes šiandien nekalbame apie vaistus, pirktus sertifikuotose farmacijos įstaigose. Kalbame apie internetą ar „kioskelius“. Tačiau toje pat Kinijoje sėkmingai dirba didžiulės gamyklos, iš kurių nė viena pakuotė nepatenka kinams - viskas importui. Ir jokia paslaptis: trečdalis tokių vaistų yra falsifikatai.
Na, ir dar apie vieną valstybę – falsifikuotų vaistų (ir tų, kurie vežami į Lietuvą) lyderę - Ukrainą. Apie ją – netrukus. Po to, kai išsiaiškinsime, kas gi yra tie netikri, t.y. falsifikuoti vaistai.
Gal kiek nuklysiu nuo visuotinai priimtinų farmacijos terminų, tačiau bandysiu paaiškinti suprantamai.
TUŠTUKAS. Vienkartinė vaisto dozė kapsulėje. Vaistas viduje – kietas, pastos tipo arba skystas. Geriate neišardę: kartu su kapsule ir ryjate. Jei pirkote „pas bobutę“, t.y. nepatikimoje vietoje – labai dažnai praryjate tik apvalkalą. Nes viduje daugiau nieko ir nėra.
IMITACIJA. Gaminama pardavimui užsienyje. Bet vaisto veiklioji medžiaga yra išmainyta į pigų ir dažnai nepatikrintą pakaitalą. Daug pavojingiau už „tuštuką“.
KOPIJA. Dažniausia daroma, neturint licencijos. Veiklioji medžiaga gali būti ir tinkama, tačiau dažnai sumaišomos proporcijos, nesilaikoma standartų.
SILDENAFILIS. Tokios kategorijos farmacininkai nežino. Ją sugalvojo šio rašinio autorius. Tačiau egzistuoti ši „kategorija“ teisę turi. Nes Lietuvos muitininkai pašto siuntose taip vadinamą vaistą sulaiko po keletą kartų per mėnesį. Kas gi tas sildenafilis? Tai - medicininis „Viagros“ vardas. Ir „Cialio“ (vardenafilio) – nors formulė visai kita – taip pat. Ir „Levitros“ (tadalafilio). Tai - vyrišką potenciją skatinantys preparatai. Jie ranka pasiekiami ir čia, Lietuvoje: tereikia pas daktarus nueiti. Bet, ne - vyrams gėda. Nepatogu. O angliški tinklalapiai dar siūlo triskart pigiau įsigyti... Nesiplėsiu: abejojantys tenubėga pas Balį Dainį pasitarti. Profesorius paaiškins, kodėl nepadėjo. Ogi todėl, kad nėra lengvesnio būdo praturtėti, nei baltą tabletę rašale pamirkyti...
Daugiausiai netikros „Viagros“ į Lietuvą atkeliauja iš mūsiškių mylimos šalies – Ukrainos. Iš ten atsisiunčiami ir turinabolas bei nandrolonas – anaboliniai steroidai vyrams, stengiantiems užsiauginti nepaprasto dydžio raumenis. (Ant pakuočių paprastai nebūna jokios informacijos apie vaistą: paaiškinama tai konfidencialumu). Iš Charkovo, ypač dabar, kai Lietuvoje siaučia gripas, bandoma atsivežti ir nereceptinį preparatą „Gripex Noc“. Jis gaminamas ten pat, Charkove, tačiau patys ukrainiečiai sako, kad nuo gaminamo Lenkijoje skiriasi kaip diena nuo nakties.
Ukrainoje gausu vaistų iš Lenkijos, Turkijos. Bet – vėl! – sklinda kalbos, kad ir lenkiškos, ir turkiškos vaistų etiketės spausdinamos... Kijeve. Patikrinti sudėtinga. Tačiau, kuomet vietiniai kontrolieriai patikrai paėmė paprasčiausių gudobelės pavyzdžių, buteliukuose rado tik neaiškios kilmės spiritą. Po tokio rezultato atlikta dar viena papildoma patikra. Konstatuota: vaistų receptūra išlaikyta. Tačiau daugelio jų fasavimas vyko patalpose, kurios neatitiko net minimalių higienos normų.
O dabar nustebinsiu jus, atskleisdamas, kas šį rašinį inspiravo. Tai, kas visoje Europos Sąjungoje įvyks jau po devynių dienų. Nuo vasario 9-osios bus pradėtas taikyti Deleguotasis Reglamentas, kuriuo remiantis didžioji dalis receptinių ir kai kurių nereceptinių vaistų išorės pakuotės pasikeis. Jos privalės turėti naujas specialias saugumo priemones: unikalų identifikatorių bei apsauginį įtaisą. O tai užtikrins, kad vartosime tik saugius vaistus. Ir, žinoma, „Lietuvos sveikata“ apie tai dar ne kartą rašys.
Bet aš puikiai žinau, kad jums to „ne kartą“ tikrai nepakaks. Todėl prisiminsiu savo televizinę patirtį.
Kuomet prieš dešimtmetį filmavau reportažą apie Vilniun atvažiavusius Bengalijos tigrus ir bebaimį jų dresiruotoją maskvietį Michailą Bagdasarovą, prie cirko palapinės radau išsirikiavusią vilniečių eilę. Nustebino tai, kad toje eilėje buvo vien tik moterys ir, kad visos jos rankose laikė po tuščią kibirą. Nustebo ir dresuotojas: manęs paprašė paklausti, ko gi jos norinčios.
Atsakymas pritrenkė. Pasisakė girdėjusios, kad geriausia nuo girtuoklystės išgydo degtinė, sumaišyta su tigro išmatomis. Dresiruotojas ilgai juokėsi. Bet tigro „kleckų“ vilnietėms nepagailėjo.
Nes toks „vaistas“ mažiau pakenks, nei uzbekiškas indometicinas...
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: