Ką dar čia uždraudus?

Henrikas Vaitiekūnas
2018-05-11
Ilgai lauktoji vasara čia pat, už lango. Bet žinau, kad norite dar geresnės. Nes be galo ir be krašto gera yra bristi smėlėtu pajūriu ir grožėtis (na, ne tik grožėtis: tai, paprasčiausiai, virpina širdį) tomis, kaip iš paauglystės paveikslėlių trauktomis įdegusiomis kojomis. Tomis linijomis, ne itin paslėptomis po minimalistiniais maudymukais (Lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas siūlo juos vadinti maudOmukais). Ir taip toliau. Ir dar aukščiau arba žemiau. Nes jūs žiūrite į pajūrio damas, koketiškai žaidžiančias specialiai vyrų žvilgsniams skirtą paplūdimio tinklinį...
Ką dar čia uždraudus?

 
Paskui beletristika staiga nutrūksta: prasideda tekstas, tinkantis tik savaitraščiui „Lietuvos sveikata“.
Vokietijos medikai - kaip visada, po ilgamečių tyrimų – nustatė, kad nėra didesnės blogybės jaunoms moterims, nei tinklinį žaisti. Nes, jei siekiate kamuolį permušti per aukštai pakabintą tinklą, kartu su pašokusiu kūnu kyla ir jūsų krūtinė. Pasiekusi aukščiausią tašką, ji staigiai leidžiasi žemyn. Ir tokie nuolat kartojami judesiai bei svyravimai neigiamai veikia audinius aplink krūties spenelius. Nenatūraliai tampydamiesi šie praranda formą. Ir labai daug galimybių, kad krūtys – jei taip sportuosite visą vasarą – nukars. Daktarai sako, kad būtent pašokimai ir nusileidimai tinklinio žaidėjoms netolygiai paskirsto krūtinės svorį, o tai, žinoma, paveikia ir formą.
 
Apie vyrus. Tuos, kurie nemėgsta kolektyvinio sporto, pasižada žmonai būti ištikimi ir į Kuršių neriją būtinai pasiima geriausią draugą – dviratį. Dažniausiai su itin nepatogia sėdyne. Jei paklausi, pasakys, kad ta sėdynė – ne tik patogi, bet ir moderni. Bet ar konsultavosi su mediku?

Prancūzai atliko tyrimą ir įrodė, kad netinkama sėdynė gali sugadinti visą likusį jūsų gyvenimą. Mat, kuomet džentelmenas sėdasi ant dviračio, jis iškart suspaudžia tarpvietę – zoną tarp lyties ir išangės. Tuomet iš karto sumažėja kraujo pritekėjimas į varpą, ir visi lyties organai daug mažiau aprūpinami deguonimi. Bent dvi savaites taip nesveikai pavažinėjus – namo parsivešit penio fibrozę. Bet žmona tokia jūsų diagnoze, žinoma, nepatikės. Ir – net jau išsigydžiusio – vieno atostogauti nebeišleis.
 
Dabar darsyk perskaitykite pavadinimą ir pagalvokite (žinoma, ironiškai), kad dvi šios vasaros sporto rūšis jau beveik uždraudėme. Bet čia tikrai dar ne pabaiga.
Žinau, kad rekomenduosit man tą patį sportą, kurį Marytė kasdien rekomenduoja. Kodėl kasdien? Ogi todėl, kad kasryt pro virtuvės langą ji mato gerokai už mane vyresnį (bet gerokai sportiškesnį) senelį. Jis vienomis glaudėmis risnoja per parką pašėlusiu tempu. Bet vieną dieną (kai neberisnos), aš jai papasakosiu, nuo ko tas karo veteranas numirė. 
 
Na, pirmiausia, jis bėgioja ne tuo greičiu. Pamiršta, kad tai, kas normalu dvidešimtmečiui, septyniasdešimtmečiui jau peilis. Niekada nematuoja pulso (apie sportuojančių pulsą esu rašęs: senoliui iš 220-ies reikėtų atimti amžių: turėtų būti apie 140 dūžių). Bet pagrindinė klaida – bėgiojimo metas. Turbūt ir jūs manot, kad pradėti rytą bėgimu – sveika ir gerai. Bet tai - didžiulė netiesa. Nes geriausias metas bėgimui yra vakare: tarp 20 ir 22 valandos. Bet ir čia dar ne didžiausia bėda. Didžiausia - senolis laksto... asfalto takeliais. O tai jau klaida, veikianti ir stuburą, ir pėdas. Nes geriausia lakstyti yra miško takeliu. Na, gal dar specialiu stadiono taku.
 
Žinoma, tikiuosi, kad veteranas neperskaitys, jog parašiau ir apie jo mirtį. Dieve, duok jam ilgą gyvenimą! Bet jei pasikonsultuosite su gydytoju (su gydytoju, o ne treneriu), jis neturėtų prieštarauti minčiai, kad sparčiai bėgantys suvartoja daug daug deguonies. O nuo jo organizmas rūgštėja. Kitaip tariant, sensta. Todėl mes uždraudžiame ir bėgimą.
 
O dabar tėvelių dėmesiui. Tų, kurių vaikučiai varu varomi į treniruotes. R.Meilutytės laikais – į plaukimo. V.Aleknos laikais – į disko. Sėkmė aplankė Lietuvą, kad spauda laiku aprašė Klaipėdos sunkiaatlečių trenerio žygius ir nuopelnus: fizinių ir medicininių traumų bus mažiau. Tačiau turiu pažįstamą lietuvaitę – gražią moterį, pasaulio rekordininkę, kuri negali pamiršti, kaip po treniruočių SSRS rinktinėje dar keletą metų jai dygo... ūsai.
 
Nedažnas treneris ryžtasi papasakoti apie tai, kas yra maskulizacija ir virilizacija; tik savo atminty sporto profesionalai yra užspaudę anabolikų poveikį, kuomet sugadinamos kepenys ir trūkinėja kraujagyslės. Ar esat, pavyzdžiui, girdėję terminą „plaukiko ausis“? Kuomet dėl vandens išteliuskuotų ausų (o su vandeniu – ir išplautos sieros) galvoje pradeda veistis ne tik bakterijos, bet ir grybeliai? O jei paklausčiau jūsų apie kitas – pačias pavojingiausias sporto rūšis?

 
Ne boksas tai. Daugiausia traumų lietuviai (medikų duomenys) patiria žaizdami futbolą. Nuo hematomų iki osteleomielito.
Atšilus orams kas savaitę į medikus kreipiasi teniso mėgėjai ir profesionalai. Dažniausia diagnozė – sausgyslių deformacijos.
Japonijoje per pastarąjį dešimtmetį nuo traumų mirė 110 dziudo sportininkų.
Jungtiniuose Arabų Emiratuose kasmet po kelis šimtus traumų patiria net itin ramaus sporto – golfo žaidėjai...
 

Ar reikia uždrausti sportą? Žinoma, ne. Ir, žinoma, šio rašinio pavadinimas – ne daugiau, nei šaržas valstybei, kurią pastaruoju metu valdo tik draudimai.
Mes šimtąkart galėjome uždrausti Michaeliui Šumacheriui vairuoti bolidą. Bet negalėjom numatyti, kad net šalmas negelbės slidinėjant Alpėse.
Jei gerai paieškosit, rasit informacijos apie traumą ir šachmatų čempionate: kuomet vienas pasaulio čempionas buvo išvežtas į ligoninę, nes stipriai pasitempė kaklą...
O dabar jau priartėjau prie minties, visą šį tekstą padiktavusios.
 
Toji mintis praėjusią savaitę blykstelėjo ir internete. Tai – apie ypatingo ir itin nusipelniusio Lietuvai žmogaus Vlado Garasto ligą. Širdies nepakankamumą Garbusis Treneris užsidirbo ne alinančiose treniruotėse, o sekinančiose ir sunkiose varžybose. Jas visuomet lydi nervinė įtampa ir nepaliaujamas stresas. Ir nereikia klausti, kam netgi po laimėjimo būna sunkiau - žaidėjui ar treneriui. Palinkėkime Vladui Garastui sveikatos ir ilgų gyvenimo metų.
 
O palinkėjimu mūsų skaitytojams tetampa užuomina apie tai, kad per paskutinijį futbolo čempionatą dėl gresiančio širdies infarkto į ligoninę buvo atgabenti 27 Vokietijos futbolo sirgaliai.
Ir visai ne apie futbolą aš čia. O apie mūsų laukiantį krepšinio „ketvertą“.
 
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris