Ar egzistuoja formalūs reikalavimai dalyko mokytojui būti kompetentingu dirbti lytiškumo temomis? Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai apraše nėra nurodyta, jog mokytojai turi turėti kompetenciją dirbti su lytiškumo temomis. Apraše nurodytos privalomos pedagogikos ir psichologijos žinios, toli gražu, nebūtinai apima specifinę lytiškumo sritį. Esu psichologė, žinau, kad tai atskirų įgūdžių reikalaujanti tema. Kai kalbame apie matematiką, reikalaujama, kad dėstytų tik matematikos mokytojo kvalifikaciją turintys asmenys, o lietuvių kalbą ir literatūrą – lietuvių kalbos mokytojai su formaliu išsilavinimu. Tačiau pakeitus „matematiką“ ar „lietuvių kalbą“ „lytiškumo ugdymu“ kompetencijų staiga ima nereikėti, nes, reikia suprasti, jos bendražmogiškos ir savaime suprantamos? Primenu, Mokytojo profesijos kompetencijos apraše nei prie bendrųjų, nei prie dalykinių, nei prie didaktinių mokytojui privalomų kompetencijų nei lytiškumas, nei rengimas šeimai nėra išskirtos. Vadinasi, neprivaloma žinoti, bet dirbti privaloma? Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai kompetencijos nėra savaime suprantamos. Ir nėra tik bendražmogiškos. Lytiškumo ugdymas, jei atliekamas profesionaliai, yra sritis, kuriai reikia žinių ir įgūdžių. Neužtenka būti išgirdusiam ar turėti aiškias vertybines orientacijas – reikia žinoti. Žinoti, kas yra naudinga mokiniui ir kas žalinga, kokie metodai veiksmingi, o kokie – žalingi, kas padeda kurti gerą santykį su savo ir kitų seksualumu, o kas trukdo. Kad žinių nepakanka rodo ir aukščiausiu – įstatymų leidžiamosios valdžios lygiu – skleidžiamos mokslinių rekomendacijų neatitinkančios nuomonės apie tai, kad reikia džiaugtis vyrų ir moterų prigimties skirtumais, o ne bandyti susiniveliuoti. Kad kova su lyčių stereotipais kelia grėsmę šeimų ir net tautos išlikimui, kad diskriminacijos bei buitinio ir institucinio seksizmo naikinimas atims iš mūsų… žmogiškumą. Šios baimės, kartais, atrodo, yra neatsiejama mūsų kultūros dalis, tačiau kultūra dinamiška, lanksti ir atvira – iš kur tas noras laikytis užsidarius savo baimių ir neigiamų išankstinių nuostatų kalėjimuose?Trūkstant lyderystės iš valdžios ir aiškų orientyrų, SLURŠ programą įgyvendinantys švietėjai atsiduria spąstuose: viena vertus, jie privalo tinkamai ir kokybiškai įgyvendinti programą, kita vertus, mokyklose dirbantys pedagogai, socialiniai darbuotojai ar psichologai neturi tinkamų kompetencijų tai atlikti, nes trūksta tinkamų įrankių, o tinkamų kompetencijų įgyti nėra kaip, nes teikiamų mokymų kokybė nėra kontroliuojama.
Peržvelkim duomenis. Kas iki šiandien padaryta, kad SLURŠ programa būtų sėkmingai įgyvendinta? Birželį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto surengtame posėdyje LR Švietimo ir mokslo viceminstras G.Kazakevičius teigė, kad buvo surengtos viešosios konsultacijos ir mokymai, kuriuose sudalyvavo apie 1000 Lietuvos mokytojų (primenu – jokia SLURŠ programos oficiali metodika ar visapusiškos gairės neegzistuoja), buvo parengti algoritmai, kaip mokyklose įgyvendinti programą mokyklose, bendradarbiaujama su visuomenės sveikatos biurais dėl pagalbos teikimo mokykloms. Mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistema yra decentralizuota, akredituotas mokytojų kvalifikacijos kėlimo programas gali vykdyti 76 akredituotos įstaigos (2017-11-20 Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros duomenys). Anot viceministro, galima rasti 45 kvalifikacijos tobulinimo programas, kurios vienu ar kitu aspektu liečia SLURŠ klausimą: sveikatos, lytiškumo, šeimos planavimo.. 9 programos trumpesnės trukmės, kurios suteikia pirmines žinias dirbant su vaikais.Taigi koks bendras įspūdis apie lytiškumo ugdymą švietimo sistemoje? Ogi toks: kai kalbam apie geografijos mokslą, mes vadovaujamės mokslo atradimais, o ne nuomonėmis apie tai, kad žemė plokščia ar kad jai šeši tūkstančiai metų. Kai kalbam apie astronomijos mokslą, mes kalbam apie visatą, žemę, besisukančią apie saulę, o ne apie žemę kaip visatos centrą. Kai kalbam apie lytiškumo mokslą… mes nekalbam apie mokslą. Mes tenkinamės nuomonėmis ir tai vyksta švietimo ir MOKSLO institucijose visais lygiais.
Pasiguglinau, atsirinkau 2017-2018 mokslo metais siūlytus renginius SLURŠ tema švietimo įstaigų darbuotojams. Peržvelgus keliolika rastų renginių, aiškėja keli svarbūs dalykai. Pirma, kai siūlomas renginys, ne visada pridedama bazinė informacija apie renginio turinį, tikslus, lektorius ir/ar akreditavimą, o šios informacijos praktiškai neįmanoma rasti viešai. Kartais būna pateiktas tik renginio pavadinimas, vieta, data ir/ar akreditacijos numeris. Antra, absoliučios daugumos švietimo renginių lektoriai yra tiesiogiai susiję su religija: arba turi teologinį išsilavinimą (tikybos mokytojai, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto studentė), arba Lietuvos katalikų bažnyčios įstaigų atstovai, arba yra religinėmis vertybėmis paremtų leidinių autoriai. Trečia, iš tos skurdžios informacijos, kurią galima viešai susirasti, susidaro įspūdis apie mokymo turinio hmm… „įvairovę“ – tiek pagal vedėjų kvalifikaciją, tiek pagal išimtinais atvejais randamą mokymo programos aprašymą. SLURŠ mokymuose švietėjai gali tikėtis pasiūlymo dalintis su kitų mokyklų kolegomis gerąja darbo su SLURŠ programa patirtimi, kai tos patirties… nėra (atnaujinta programa mokyklose privaloma nuo 2017 rugsėjo 1 d. Anksčiau galiojusi programa buvo rekomenduojama, ne privaloma). Taip pat dalyviai gali pasiklausyti vedų tiesų apie vaikų auklėjimą (vienų mokymų lektorius – žinomas vedų žinovas). Įdomi pasirodė vienuose mokymuose siūloma tema apie „skaistumo psichologiją“. Žinau nemažai apie psichologiją. Pirmiausia ir svarbiausia, kad psichologija yra mokslas. Mokslas ir apie skaistumą? Čia jau, nori nenori, imi galvoti, kad yra riba tarp „reikia pasitikėti mokyklomis ir mokymų rengėjais“ ir „švietime gali vykti bet kas“. Prieš naujus mokslo metus nuskambėjusi istorija apie tai, kad akredituotus mokymus teikianti švietimo įstaiga VšĮ „Švietimo tinklas“ siūlė mokytojams SLURŠ mokymus, kuriuose buvo skleidžiama homofobiška, mokslo duomenų neatitinkanti bei tikrovę iškraipanti informacija, panašu, tėra simptomas daug gilesnės problemos – kai nėra adekvačios mokymų kokybės kontrolės, už biudžetinius pinigus mokyklos (neretai pačios to nežinodamos) perka klaidinančias nuomones, kurios formaliai yra įvertintos kaip kokybiškos ir atitinkančios ŠMM gaires bei mokinių interesą. Nors taip, toli gražu, nebūtinai yra. Akivaizdu, kad dabartinė situacija neužtikrina nei tinkamo mokytojų parengimo, nei tinkamo lytiškumo ugdymo mokyklose. SLURŠ programos įgyvendinimą labai palengvintų LR Švietimo ir mokslo ministerijos pagaliau pasirinkta aiški lytiškumo ugdymo idėjinė ir vertybinė kryptis, užuot toleravus radikaliai priešingas nuostatas. Skatinti „draugiškai“ sugyventi po vienu švietimo sistemos stogu tiek mokslu grįstas idėjas, tiek abejotinos vertės nuomones – tai, mano manymu, ne pozicija, tai pozicijos nebuvimas. Ko dar aš, švietimo praktikė, tikėčiausi iš valdžios atstovų vardan sėkmingesnio SLURŠ programos įgyvendinimo? Didesnio dėmesio ir resursų profesionalių ir patogių mokytojams gairių parengimui bei mokymams dirbti su jomis. Užtikrintos ekspertinės konsultacinės pagalbos SLURŠ programą įgyvendinantiems specialistams. Realios SLURŠ programos stebėsenos (nuo mokytojų, mokinių poreikių įvertinimo iki programos efektyvumo vertinimo). Svarbiausia, tikėčiausi, kad visi veiksmai būtų atliekami ne formaliai, ne dėl „varnelės“, ne dėl rodiklių, o realiai, dėl realių mokinių ir mokytojų gerovės. Neabejoju, kad lytiškumo ugdymas mokyklose privalo būti profesionalus. Žinios apie lytį, lytiškumą turi būti grįstos mokslu ir patikrinta informacija, jei norime mažinti diskriminaciją, seksizmą, homofobiją, prievartą. Profesionali pagalba mokytojams, kaip dirbti su lytiškumo temomis, palengvintų jų pačių darbą, ir, svarbiausia, sudarytų saugesnes bendravimo bei ugdymo(si) sąlygas mokiniams. Jei ugdymo(si) centre – mokinys ir jo gerovė, atsakingas dirbančiųjų švietime pasirinkimas būtų investuoti į saugios ir priimančios aplinkos mokiniams kūrimą. Jau šiandien.Deja, nėra paprasta keliais mygtuko paspaudimais eiliniam besidominčiam švietėjui tą gausybę programų surasti, todėl tenka gilintis į akredituotų įstaigų, siūlančių mokymus apie SLURŠ, pasiūlymus bei guglintis įvairius renginius SLURŠ tema (ne visada aišku, ar akredituotus).
Komentuoti: