Klausimas: kodėl žinome tiek daug įvairiausių kontraceptinių priemonių moterims ir jokios įvairovės (nei populiariuose, nei moksliniuose žurnaluose) – vyrams? Ginekologas iš Vokietijos Eberhardas Nieschlagas atsako į tai vienu ilgu sakiniu. „Kontracepcija moterims yra suvokiama kaip iniciatyva apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo bei jo sukuriamų medicininių, socialinių ir ekonominių pasekmių, - sako profesorius, - o kontracepcija vyrams – tai tik pagarbos partnerei išraiška, na, ir siekis išvengti finansinių bei teisinių įsipareigojimų.“
 
Lietuvoje kalbama (ir galvojama) paprasčiau. Kažkas smagiame žurnale rašė, kad 75 proc. mūsų šalelės prezervatyvų naudotojų apie kokį nors partnerės nėštumą net mintis galvon neateina: „tą daikčiuką“ jie perka tik tam, kad save nuo nepageidaujamų pasekmių, t.y. nuo visokių ligelių apsaugotų. Skaičius nepatikrintas. Bet šį rašinį skaitantys vyrai mintyse turbūt galvutėmis jau linksi.
Ir ne tik linksi: istoriją prisimena. O joje būta daug linksmumų.
 
Senovės Japonijoje populiarus buvo „Samurajaus kiaušinis“ – kontracepcijos būdas, apie kurį net lietuviškos enciklopedijos negirdėjo. Šintoizmo ir dzenbudizmo įkvėptas karys (tas, kuris nenorėjo susilaukti vaikų) du mėnesius kasdien (o kartais ir dukart per dieną) reprodukcinius organus kišdavo į vonelę su karštu, beveik deginančiu vandeniu. Ir tuomet nuolat kaitinama jo mašnelė kažkaip patuštėdavo. (Šių pamąstymų autorius nėra specialistas, tad prieš naudodami šią ir kitas rekomendacijas – gal pasitarkite su gydytoju).
 
Aišku, kiekvienas šiek tiek studijavęs mūsų istoriją, yra girdėjęs apie lietuviško prezervatyvo prototipą – avies žarną. Progresyvesni už senovės lietuvius, sako, buvę net Indonezijos – Papua salos čiabuviai. Prieš kiekvieną meilės pasimatymą jie kramtydavo keisto augalo – gandarusos lapus. Ir tuomet žmonos nepastodavo. Ir visai ne pasaka čia, nes ką tik - 2012 metais – Indonezijos vyriausybė aprobavo „Gandarusos“ tabletes. Sako, jos itin veiksmingos: spermatozoidai lieka sveiki, tik labai jau lėti: kažkaip nespėja iki kiaušaląstės... Tiktų tas gandarusos krūmas ir mums, gal net lietuviškas plantacijas užveistume, bet, deja: kol kas šitas kontraceptikas negali ne tik Lietuvon, bet ir Amerikon pakliūti dėl proziškos priežasties: tam priešinasi Islamo fundamentalistai. Tie, kurie bet kokią kontracepciją vadina „nuodais iš Vakarų“.
 
Izraelis. Šioje srityje itin aktyvūs šalies mokslininkai sukūrė vyrams skirtą kontraceptinę piliulę, kurios veiklioji medžiaga sėkmingai naikina spermos baltymą. (Be jo pastoti – neįmanoma). Dar daugiau: nors pasaulio mokslininkai metų metais tvirtino, kad jokios mechaninės ar cheminės priemonės niekada negarantuos 100-procentinės nėštumo apsaugos, Izraelio profesorius Haimas Breitbartas tvirtina, kad šis naujas vaistas duoda šimtaprocentinį sterilizacijos efektą. Ir (kol kas bandoma su pelėmis) neturi jokio šalutinio poveikio.
Los Andželas. Kalifornijos universiteto centre sukurta paprasčiausiai vartojama priemonė nėštumui išvengti. Tai – elementarus gelis, kurį pakanka užtepti ant odos. Jūs, žinoma, este girdėję apie testosteroną. Vyrų organizmai jį gamina patys. Naujasis vaistas – turi panašų pavadinimą. Tai – nestoronas. O jo ir testoterono mišinys (kažkaip per odą persiduoda) dramatiškai sumažina spermatozoidų gamybą ir pastojimo galimybę.
 
Dabar iš mokslo kalnų nusileiskime į žemę ir užduokime klausimą: kodėl gi taip sunku sukurti vyriškus kontraceptinius vaistus? Ogi todėl, kad moteriški kontraceptikai turi susidoroti viso labo su viena ląstele. Vyriški gi privalo stabdyti milijonus spermatozoidų. Tad mokslininkai ir stengiasi, kad tose jų lenktynėse nelaimėtų nė vienas!
O dabar – dar vienas klausimėlis. Jei nekalbėsim apie nuo Antikos žinomą kalendorinį metodą, jei nenagrinėsim gausybės mechaninių priemonių nėštumui išvengti, o šnekėsime tik apie hormoninius preparatus, ar turim pamiršti kuo gi ta hormoninė kontracepcija gresia? Gresia ji žinomais (žinoma, moterims) dalykėliais. Didesnė krūtų ir gimdos kaklelio vėžio rizika. Padidėjusi giliųjų venų trombozės rizika. Nereguliarus kraujavimas. Ir t.t.
 
Gražiai čia mes aprašėme bandymus kurti hormoninius kontraceptikus vyrams. O ar yra jau sukurtų? (Vazektomiją šiame rašinyje taip pat apeinam: kaip neapeisi, jei per metus Lietuvoje šiuo kelią vaisingumui užkertančiu būdu pasinaudojo... keturi (!) vyrai!).
„Mėginama išrasti vaistą, stabdantį spematogenezę“, - rašo vienas senas laikraštis ir primena, kad tas vaistas atsiras po penkerių metų.
„Jau po trejetos metų naudosime IVD (Intra Vac Device) – spermius blokuojančius vamzdelius“, - rašo mokslinis žurnalas.
„Jau greitai bus sukurti kontraceptikai pagal indėnų nuodų (kuriais jie įtrindavo strėlių antgalius) receptus“, - rašo bulvarinė spauda.
Dėmesio: visos šios citatos – dešimties metų senumo! Procesas nejuda!
 
Ir nejudės. Nes, naujausiais tyrimais suskaičiuota, hormoninius geriamuosius kontraceptikus ryžtųsi vartoti tik 15 proc. pasaulio vyrų!
Ar dėl komplikacijų baimės, ar dėl atsakomybės stokos – nežinau. Gal todėl, kad ir be jų yra, kas tuos kontraceptikus vartoja? Tai - moterys!
Ir tai pati puikiausia proga pačioms solidžiausioms pasaulio farmakologinėms firmoms trypčioti, vaizduoti veiklą bei gauti didelius pinigus už niekada nesibaigsiančius darbus. Kas skatina tai daryti? Rinka. Ji jau iš anksto žino, kad jei ką ir sukurs, tų hormoninių preparatų vyrai nepirks.
Kartais juos apie tokius preparatus negalvoti skatina pačios moterys. Jos sako taip: „Jei kasdien mylėsies – niekada nepastosi.“ Ir pasiremia netikru faktu apie tai, jog kokybiškai spermai subręsti reikia mažiausiai 24 valandų.
Bet vienas žinomas ir populiarus Lietuvos moterų daktaras tai neigia.
Jis prašo pagalvoti, kas yra geriau: iš šautuvo išimti šovinius, ar užsivilkti neperšaunamąją liemenę?
 
 
 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!