Prisipažinsiu, kad nekantriai laukiau galimybės paspausti ranką Martynui Giruliui. Vyriškai, tvirtai. Nes tai pirmas toks rankos paspaudimas mano gyvenime. Mindaugo ranka – bioninė. Ir jis vienintelis žmogus Lietuvoje, turintis tokią ranką. Ir pirmasis pasaulyje. Tai, kas kažkada atrodė nereali fantastika, šiandien tampa realybe.
Martynas Girulis pirmasis pasaulyje neįgalusis, kuriam buvo pritaikyta bioninė ranka.
Pirmasis pasaulyje
Pirmą kartą bioninė ranka buvo pademonstruota 2010 metų gegužės mėnesį Vokietijos Leipcigo mieste vykusioje ortopedijos parodoje. Kaip ir visos šiuolaikinės technologijos, taip ir bionikos laimėjimai kasmet teikia vilčių, kad žmonija randa vis daugiau galimybių, kaip pagerinti gyvenimo kokybę tiems, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių neturi ar neteko galimybės naudotis savo galūnėmis. Tačiau bioninės rankos ar kojos – tai tik viena veiklos sfera. Medikai jau gali pasiūlyti ir intensyviai bando kitus bioninius organus.
Bioninę ranką pirmasis išmėgino amerikietis Johnatanas Metzas. Konektikuto valstijos gyventojas savo namo rūsyje esančioje krosnyje užspaudė ranką. Neturėdamas kitos galimybės, buvo priverstas amputuoti sau ranką. 2010 metais jam pagamintas bioninis protezas, gerokai palengvinęs amerikiečio gyvenimą.
Martyno Girulio istorija – kitokia. Jis pirmasis pasaulyje neįgalusis, kuriam buvo pritaikyta bioninė ranka. Iki šiol bioninės rankos buvo transplantuotos keletui žmonių po rankų traumų. Martynas išskirtinis dėl to, kad niekada iki šiol nevaldė rankų ir jam tenka visko išmokti nuo nulio.
21 m. vaikinas nuo gimimo serga reta liga - artrogripoze. Liga yra pažeidusi jo pečių, alkūnių, riešų, čiurnų raumenis, juos paralyžiavo, todėl vaikinas neturėjo galimybės vaikščioti. Daugybė vaikystėje atliktų operacijų jam leido pradėti vaikščioti, bet rankų iki šiol nevaldė: dėl paralyžiaus rankų raumenys buvo labai silpni, todėl jam buvo persodinti raumenys nuo kojos.
Vaikinas prisipažino, kad beveik prieš trejus metus pirmą kartą nuvykęs į Austrijos sostinę Vieną, neturėjo daug vilčių, kad bioninės technologijos jo gyvenimą pakeis per pakankamai trumpą laiką. Vaikino noras turėti bent vieną ranką ir tėvų, pardavusių savo ūkį, kad realizuotų sūnaus svajonę, pasiryžimas leido Martynui tapti pirmuoju pasaulyje.
Kiek iki šio momento tiksliai kainavo bioninė ranka, sunku pasakyti. Martynas teigia, kad jo šeima tam skyrė apie 40 tūkst. litų. Įkurtas paramos ir labdaros fondas irgi renka lėšas, tačiau didžiąją dalį skirs ligonių kasos. Kol kas Austrijos ligonių kasa nėra Lietuvai pateikusi sąskaitos, tačiau manoma, kad bendra suma (pats bioninis protezas, operacijos, konsultacijos ir t.t.) bus gerokai didesnė nei 300 tūkst. litų.
Tačiau praėjus mėnesiui po to, kai profesorius Oskaras Aszmannas pritaikė Martynui bioninę ranką, jis jau pats gali valgyti antrąjį patiekalą, paimti puodelį ir atlikti panašius darbus. Patikėkite, šie, rodos, maži dalykai, Martynui, kaip jis pats sako, teikia didelį džiaugsmą.
12 klasėje besimokantis jaunuolis puikiai supranta, kad pats buvo ir tebėra išbandymas viso pasaulio medicinai. Martynas sako svajojantis apie psichologijos studijas, bet tai – jau ateities planai.
Plaštaka
Trisdešimtmetis danas
Dennis Aabo Sorensenas (nuotr.) irgi buvo „pirmųjų pasaulyje“ sąraše. Jis po nelaimingo atsitikimo neteko didesnės dalies kairiosios rankos. Jam, pirmajam pasaulyje, buvo pritaikytas naujos kartos bioninis protezas. Visi iki šiol naudoti bioniniai įrenginiai turėjo vienpusę reagavimo schemą – signalas iš galvos smegenų būdavo siunčiamas į protezą, kuris reaguodavo ir atlikdavo atitinkamus veiksmus. Tačiau atgalinio ryšio nebuvo. D.A.Sorensenui 2013 m. sausį Romoje neurologai ir chirurgai implantavo specialius elektrodus, o po 3 savaičių prie jų prijungė protezą, galintį ne tik jausti smegenų siunčiamus impulsus, bet siunčiantį tam tikrą informaciją atgal. Tiesa, tikėtis, kad toks protezas atliks 100 procentų rankos funkcijų – kol kas nerealu.
Moksleivė Chloe Holmes (nuotr.) iš Didžiosios Britanijos Swidono miesto tapo viena pirmųjų, kuriai pritaikyta plaštaka su bioniniais pirštais. Jos šeimai naujausių technologijų kūrinys kainavo 38 tūkstančius svarų.
Britų kompanija „Touch Bionics“, kuri specializuojasi gaminti aukščiausio technologinio lygio protezus, sukūrė „Pro Digits“ bioninius pirštus, kuriais jau naudojasi keletas pacientų.
Koja
Amerikietis
Zacas Vawteris (nuotr.), kuriam po avarijos vietoje amputuotos kojos buvo pritaikyta bioninė, įrodė, kad šie įrenginiai tvirti ir patikimi. Jis per valandą laiptais užkopė į Čikagoje stovinčio 442 m aukščio Willis Tower pastato apžvalgos aikštelę. Iki jos 2109 laipteliai – šis dangoraižis yra 108 aukštų. Realiomis sąlygomis pacientas į dangoraižio viršų užkopė per valandą. Sveiki žmonės kopimui paprastai sugaišta 30-45 minutes.
Levio Hargrove‘o vadovaujama Čikagos reabilitacijos instituto specialistų grupė sukūrė mikrokompiuterį, kuris gauna signalus iš 11 elektrodų, pritvirtintų ant Vawterio klubų. Ši bioninė koja gauna impulsus iš nervų audinių, kurie yra prisiūti prie po keliu esančios sausgyslės – būtent šiuo „kanalu“ kojai perduodama informacija.
Akies tinklainė
Bioninė akies tinklainė gali sugrąžinti regėjimą tiems, kas dėl vienų ar kitų priežasčių nemato. Amerikiečių kompanijos „Socond Sight“ sukurtas bioninis tinklainės protezas „Argus II“ gavo reikiamus Europos Sąjungos sertifikatus, todėl bus pradėtos operacijos, kurios grąžins regėjimą. Tiesa, tokių protezų operacijos bus atliekamos vos keliuose medicinos centruose Europoje, bet tai – viltis akliesiems. Nepriklausoma ekspertų komisija teigiamai įvertino šio protezo saugumą ir efektyvumą – 30 aklų pacientų, kuriems „Argus II“ sugrąžino galimybę matyti, tyrimai leido jį sertifikuoti.
Inkstai
Iš vidaus organų, kurių paklausa yra didžiausia, pirmauja inkstai. Lietuvoje šiemet iki lapkričio vidurio atliktos 65 inksto transplantacijos operacijos, o savo eilės laukia dar beveik 200 žmonių. Pasaulyje tokių laukiančiųjų – šimtai tūkstančių.
Paciento gyvenimą gali palengvinti dializė arba organo persodinimas. Tačiau šios išeitys ne visada tinka.
JAV mokslininkai laboratorijoje sugebėjo „užauginti“ inkstą, kuris, implantavus jį į gyvą organizmą, išsaugojo savo funkcines savybes. Tikimasi, kad ši technologija ateityje leis „užsiauginti“ pakaitinius organus konkretiems pacientams, taip bus išspręsta transplantacijai reikalingų organų trūkumo problema.
Komentuoti: