Virginijus Jakutis „Darbas intensyviosios terapijos skyriuje – ne kiekvienam“

Aigustė Tavoraitė
2017-10-09
„Valandos ramybės ir minutės siaubo, kai turi pulti gaivinti vaiką ar staiga imtis kitų gyvybei būtinų užtikrinti veiksmų“, – taip savo ir kolegų darbą apibūdina VUL Santaros klinikų Vaikų anesteziologijos-reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Virginijus Jakutis (39 m.).
Virginijus Jakutis „Darbas intensyviosios terapijos skyriuje – ne kiekvienam“
„Mirtis – didžiausias sukrėtimas mūsų darbe. Pacientui kartu su komanda stengiesi padėti maksimaliai. Nors tai ir būna standartinės situacijos, reikalaujančios konkrečių veiksmų, visada nepaliauji svarstyti, ar negalėjai dar daugiau padaryti“, - sako VUL Santaros klinikų Vaikų anesteziologijos-reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Virginijus Jakutis.

Jūsų skyrius – vienintelis toks Lietuvoje, kuriame prižiūrimi patys mažiausieji pacientai. Per metus čia atliekama trisdešimt naujagimių ir du šimtai vaikų širdies operacijų. Tai – pakankamai daug mūsų šaliai?
Vertinant pagal pasaulinę praktiką, kad vidutinio dydžio įgimtų širdies ydų centras turėtų operuoti 150 vaikų per metus, mes tokie ir esame. Turime du vaikų širdies chirurgus, atliekančius maždaug po šimtą operacijų. Tai – viduriukas norint išlaikyti kvalifikaciją.
Gimstančiųjų su širdies ydomis pas mus nedaugėja - dėl mažėjančios populiacijos jų skaičius net kiek sumažėjo. Tačiau kadangi dabar tokie naujagimiai turi daug geresnes išgyvenimo galimybes, rodikliai išlieka tokie patys.

Aišku, tokiems ligoniams neretai prireikia antros, trečios operacijos. Tiesa, nors anksčiau ar vėliau iš bet kurio šalies kampelio tokie vaikai pasiekia mūsų ligoninę, ankstyvoji diagnostika galėtų būti geresnė. Dar vaikui esant motinos pilve ir įtarus širdies ydą, toks gimdymas turėtų vykti Santaros klinikose, kad naujagimis iškart galėtų gauti specializuotą pagalbą. Šiandien mūsų pacientai – ką tik gimę mažyliai, kuriems įtariama širdies yda, taip pat tie, kuriems dėl šios patologijos operacijos prireikia kiek vėliau vaikystėje ar suaugus.


Kol kalbamės, sužinojote apie iš kito miesto pervežamą naujagimį. O dažnai tokie skambučiai pertraukia, pavyzdžiui, nakties miegą?
Be skyriuje nuolat budinčio anesteziologo-reanimatologo, turime atsakingą namuose budintį gydytoją, kuris skubiai reaguoja atsiradus sudėtingesniems darbams ar ekstrinėms operacijoms. Mūsų kolektyvas nėra didelis, bet galime vieni kitus pavaduoti. Neprognozuojami naktiniai skambučiai būna ir visą komandą tenka mobilizuoti esant širdies transplantacijoms, kurių vieną dvi per metus atliekame.

Taigi neatsitiktinai ir išjungus telefono garsą turiu funkciją, leidžiančią prisiskambinti kolegoms bet kuriuo metu.
Juokaujame, kad anesteziologo-reanimatologo darbe yra valandos ramybės ir minutės siaubo, kai turi pulti gaivinti vaiką ar staiga imtis kitų gyvybei būtinų užtikrinti veiksmų. Tačiau prie tokio režimo jau priprantame nuo rezidentūros metų. Ir kaip tik tomis ramybės valandomis išmokstame būti tikrai ramūs, neeikvoti savęs, saugoti, tausoti. Tam, kad būtume pastabūs, nepavargę ir tinkamai reaguotume tomis gyvybę skaičiuojančiomis minutėmis.

Kasdien darbe jus lydi stipri įtampa. Turite polinkį į adrenaliną?
Trečiame kurse pamačiau filmą „Ligoninės priimamasis“, kur rodė, kaip reanimatologai kasdien gaivina žmones ir gelbsti gyvybes. Įsidarbinęs Kaune reanimacijos skyriuje slaugytoju pamačiau, kad realybė nuo filmo gerokai skiriasi. Niekas kasdien neatgaivina pacientų. Dauguma jų – senyvo amžiaus, varginami daugybės lėtinių ligų, be didelės perspektyvos pasveikti. Tačiau per likusius studijų metus niekas netapo mieliau nei anesteziologija-reanimatologija. Per dvylika metų baigus studijas dirbant šį darbą taip ir neatsirado sritis, kuri labiau patiktų. Tuo džiaugiuosi. Aišku, negaliu sakyti, kad kasdien (juokiasi). Bet rutina šiame darbe ateina vėliausiai.

Susidūrimas su mirtimi, matyt, anesteziologo-reanimatologo kasdienybė. Susitaikėte?
Mirtis – didžiausias sukrėtimas mūsų darbe. Pacientui kartu su komanda stengiesi padėti maksimaliai. Nors tai ir būna standartinės situacijos, reikalaujančios konkrečių veiksmų, visada nepaliauji svarstyti, ar negalėjai dar daugiau padaryti. Juo labiau emociškai labai sunku pranešti tėvams apie jų vaiko mirtį. Užsienyje yra įprasta, kad reanimacijoje dirbantys gydytojai turi psichologą, su kuriuo reguliariai, bent kartą per mėnesį, bendrauja. Lietuvoje nėra tokios pagalbos.

Statistika rodo, kad tarp medikų yra daugiau piktnaudžiaujančių alkoholiu ar kitomis medžiagomis nei kitose visuomenės grupėse. Tarp anesteziologų-reanimatologų šie skaičiai žymiai didesni.

Ką jūs darote, kad „nenuvažiuotų stogas“? Kaip atsipalaiduojate?
Kažkokių stebuklingų būdų neturiu – žaidžiu tenisą, keliauju, leidžiu laiką su šeima, būnu sodyboje. Visa tai veikia ir man padeda. Aišku, ypač iš kasdienybės ritmo išmuša naktiniai budėjimai. Nors po jų turime laisvą parą poilsiui, to dažniausiai nepakanka. Anksčiau ar vėliau nukenčia tiek fizinė, tiek psichinė sveikata.

Dalį laiko skiriate savanorystei trečio pasaulio šalyse. Neišsitenkate Lietuvoje?

Į labdaringas misijas pradėjau važinėti prieš šešerius septynerius metus. Stengiuosi kartą per metus dviem savaitėms išvykti vis į kitą šalį. Kaip tik po kelių savaičių numatyta misija Libane – netoli prie Sirijos pasienio. Važiuojame didelė tarptautinė komanda. Per dvi savaites maksimaliai galime išoperuoti dvidešimt vaikų, mokome vietinius tą daryti. Čia, namuose, kur gera, veikianti aparatūra, gali ramiai tik prižiūrėti procesą, o ten tu turi daug aktyviau, akyliau viską kontroliuoti. Tenka operuoti toli gražu nešiuolaikiškai įrengtoje ligoninėje, kuri atitinka tik minimaliausius reikalavimus, o kartais ir tokių nėra. Čia aparatūra ne tik neįprasta, bet ir sena, ne visada veikianti taip, kaip tikiesi, pasitaiko ji ir sprogsta ar dingsta šviesa operacinėje. Streso būna nemažai, bet man patinka, įgyji vertingos patirties.

Daug jūsų kolegų, neapsikentę mažų atlyginimų, seniai emigravo. Kas jus čia laiko?
Ne vienas ir ne du yra pasakę, kad išvažiavo tikrai ne dėl atlyginimų, prastų darbo sąlygų, bet požiūrio į gydytoją. Nepagarba, nepasitikėjimas medikais neprisideda nei prie tarpusavio su pacientu santykių gerinimo, nei ligos diagnozavimo, nei gydymo kokybiškumo. Vakarų šalyse gydytojas laikomas autoritetu. Ir pats turėjau minčių ir konkrečių pasiūlymų išvažiuoti. Prieš septynerius metus buvau pusmečiui išvykęs stažuotei į Londoną. Nors žinojau, kad grįšiu, didžiąja dalimi pajaučiau tai, ką patiria emigrantai – išgyvenau tą liūdesį, atskyrimą nuo Lietuvos, kurią labai myliu. To pakako atgrasyti save nuo tokių minčių. Aišku, emigracijos kaip atsarginio plano turėjimas prideda savotiškos ramybės ir laisvės.


Dosjė
2001 m. baigė LSMU Medicinos fakultetą. 2005 m. baigė Vilniaus universitete anesteziologijos-reanimatologijos rezidentūrą. 2012 m. baigė Mykolo Riomerio universitete sveikatos apsaugos viešojo administravimo magistrą.
Gydytoju anesteziologu reanimatologu dirba nuo 2005 metų. Nuo 2015 m. – VUL Santaros klinikų Vaikų anesteziologijos-reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas.
Stažavosi Anglijoje, Vokietijoje, JAV. Dalyvavo septyniose tarptautinėse medicininėse misijose.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris