Vida Vencienė: „Ir gerai pašertas kuinas žirgo nepavys“

Saulenis Pociūnas
2015-01-26
1988 metų Kalgario žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos himnas neskambėjo, nors ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio stovėjo Lietuvos sportininkė. Vida Vencienė, laimėjusi 10 kilometrų slidinėjimo klasikiniu stiliumi rungtį, pelnė tą titulą, prie kurio nėra pridedamas priešdėlis eks... Ji buvo ir liks olimpinė čempionė. Daugelį metų dirbanti Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete, moteris dalijasi prisiminimais apie tos pergalės kainą.
Vida Vencienė: „Ir gerai pašertas kuinas žirgo nepavys“
„Po Linos Kačiušytės pergalės Maskvos olimpinėse žaidynėse turėjo praeiti daugiau nei 30 metų, kol įsižiebė Rūtos Meilutytės žvaigždė. Todėl ir nauja talentinga slidininkė turėtų atsirasti“, - įsitikinusi olimpinė čempionė Vida Vencienė. Nuotr. – Sočio olimpiadoje.

Namuose – 50 dienų per metus
„Mūsų darbas tais laikais, prieš beveik tris dešimtmečius, buvo ruoštis ir dalyvauti varžybose. Tais metais prieš Kalgario olimpines žaidynes aš savo lovoje Vilniuje miegojau penkiasdešimt naktų. Stovyklos, stovyklos, stovyklos... Jau gegužės mėnesį išvažiuodavome į tuometinės Tarybų Sąjungos Tolimuosius Rytus – ten, kur gamtos sąlygos leisdavo slidinėti ir gegužės ar birželio mėnesį. Juodas darbas, milžiniški krūviai – tokia buvo kasdienybė. Mums nereikėdavo galvoti apie nieką – visas dėmesys tekdavo sportui, o žmonės rinktinėje atlikdavo visus kitus „namų darbus“. Maistas būdavo paruoštos, slidės – paruoštos, treniruočių grafikai – suplanuoti. Net masažai vykdavo pagal grafiką. Kai dabar, grįžusi iš kokio masažo salono, prisimenu tuos laikus, apima savotiška nostalgija“, - prisiminimais dalijasi 53 metų moteris.
Ji prisipažįsta, kad atlaikyti tokius milžiniškus krūvius padėdavo ne tik itin tvirta sveikata, bet ir tai, kad buvusi slidininkė mėgdavo... patinginiauti. „Aš sakyčiau, kad yra dvi sportininkų rūšys – vienus visose treniruotėse reikia pristabdyti, prilaikyti, o kitus – paraginti. Aš būdavau prie antrųjų. Visą trenerių suplanuotą kilometražą per treniruotes įvykdydavau, tačiau praleisdavau į priekį labiau lekiančias ir ramiai šliuoždavau... Bet tai nereiškia, kad tingėdavau visada...“, - pasakoja čempionė.

 
Meniu – daug ikrų
V.Vencienė sako, jog ilgoje jos karjeroje buvo dienų, kai kūnas sakydavo, kad jam milžiniško krūvio pakanka. Tačiau sportininkė pamiegodavo, pailsėdavo ir – vėl į naują treniruotę. Tų laikų rinktinės nariai, tarp kurių vyko ir arši konkurencija dėl teisės startuoti svarbiausiose varžybose, galėjo mėgautis puikiu maistu. „Kai treniruočių stovyklos vykdavo kur nors Tolimuosiuose rytuose, ikrai visada būdavo ant mūsų stalo. Galėdavai jų valgyti, kiek lenda. O ir šiaip mityba negalėjome skųstis – aptarnaujančio personalo buvo daug, kompetencijos tiems žmonėms tikrai nestigo, tad jie darydavo viską, kad mes būtume puikios sportinės formos. Tačiau tikrai ne maistas viską lemdavo. Aš dažnai juokauju, kad kuiną tu gali šerti pačiu geriausiu maistu, jis vis tiek niekada nepavys žirgo. Taip ir su slidininkėmis – mes rinktinėje buvome aštuonios, visų „motoriukai“ – panašūs, fizinės galimybės – irgi panašios... Reikėdavo įrodyti, kad tu esi geresnė. Bet manau, kad iš esmės buvau labai stipri. Juk kai atvažiavau į varžybas Murmanske ir su savo medinėmis slidėmis patekau į trisdešimtuką – visi žiūrėjo nustebę, tokio rezultato iš jaunos lietuvaitės niekas net nesitikėjo. O kai galėjau tik treniruotis ir siekti rezultato – atėjo ir olimpinių medalių eilė“, - sako Vida.
 
Sugrįžimas po motinystės atostogų
Kalgario žiemos olimpinėse žaidynėse tada 26 metų sportininkė pelnė du medalius – auksą ir bronzą. Po 4 metų Albervilio žaidynėse ji startavo, grįžusi į sportą po motinystės atostogų. Pati juokauja, kad beveik visos tų laikų slidininkės atžalų susilaukė sausio mėnesį – ir Vidos dukrai būtent šią savaitę sukako 25-eri. „Albervilyje jaučiausi lyg naujai gimusi. Ta pati puiki olimpinė nuotaika, buvau jau Lietuvos rinktinės narė. Ankstesnių laikų TSRS rinktinės kolegės tada jau buvo varžovės trasoje, tačiau puikius žmogiškus santykius išsaugojome iki šiol. Daugelis mūsų buvo pasaulio slidinėjimo elite, todėl vos ne kiekvienose varžybose mus tikrindavo dopingo kontrolieriai. Ir gerą dešimtmetį nebuvo jokių skandalų – mes tikrai turėjome geras sąlygas sportuoti, tad jokios „chemijos“ nereikėjo. Turbūt geresnių reabilitacijos priemonių ir dabar sunkiai rastume. Todėl dopingo paprasčiausiai nereikėjo. Gal kam nors keistai nuskambės, bet olimpiniai idealai prieš gerus du dešimtmečius buvo šventas dalykas“, - mintis dėsto šypsenos nestokojanti moteris.
 
Naujų čempionių turėtume sulaukti

Į Lietuvos slidinėjimo ateitį ji žvelgia optimistiškai. „Po Linos Kačiušytės pergalės Maskvos olimpinėse žaidynėse turėjo praeiti daugiau nei 30 metų, kol įsižiebė Rūtos Meilutytės žvaigždė. Todėl ir nauja talentinga slidininkė turėtų atsirasti. Juk kitų ištvermės sporto šakų atstovės – bėgikės, ėjikės, dviratininkės – džiugina neblogais rezultatais. Talentų galima rasti. Galbūt prie to prisidės ir gamta – sniego pastarųjų metų žiemomis tikrai trūksta, o štai entuziastų, rengiančių slidinėjimo žygius, tikrai yra. Ir infrastruktūra gerėja, atsiranda naujų trasų – tikrai matau perspektyvą. Su nostalgija prisimenu laikus, kai pati iššliuoždavau Vilniuje, Sapieginėje – ir sniego pakakdavo, ir vėžės būdavo geros, ir slidinėjančių žmonių būdavo daugiau... Jeigu bėgiojantys ir važinėjantys dviračiais žiemos mėnesiais pradėtų slidinėti, iš tos masės atrastume ir būsimus olimpiečius...“, - teigia V.Vencienė.

 
Tarp kitko
Pirmosios pasaulyje slidinėjimo varžybos Norvegijoje įvyko 1767 metais. Po to slidinėjimas išpopuliarėjo Suomijoje ir Švedijoje, o XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje slidinėjimo varžybos vyko ir daugelyje kitų Europos valstybių.
Nuo pat pirmųjų mūsų laikų žiemos olimpinių žaidynių, kurios įvyko 1924 metais, slidinėjimas buvo ir yra olimpine sporto šaka. Tiesa, 1924 m. Šamoni mieste vykusiose žaidynėse slidinėjimo rungtyse varžėsi tik vyrai. Moterys 10 km nuotolyje dėl olimpinių apdovanojimų pirmą kartą kovojo 1952 m. Osle.
Būtent Kalgario olimpinėse žaidynėse, kurios du medalius pelnė ir Vida Vencienė, šalia čiuožimo klasikiniu stiliumi į programą buvo įtraukta ir 20 km rungtis laisvuoju stiliumi.
Lietuvoje ši sporto šaka išpopuliarėjo tarpukariu. Nuo 1937 m. Lietuvos slidininkai pradėjo rungtyniauti tarptautinėse varžybose, deja, pastaraisiais metais ryškiomis pergalėmis pasigirti negali, nors daug metų slidinėjimo varžybos buvo viena populiariausių ir masiškiausių sporto šakų Lietuvoje.
Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija tikisi, kad sparčiai augantis kitų ištvermės sporto šakų – bėgimo, dviračių ar orientavimosi sporto – populiarumas padės žmonėms prisiminti slidinėjimo žavesį. Tiesa, tam reikia ir palankių orų ir geros infrastruktūros. Tikimasi, kad šios sporto šakos centrai Utenoje, Anykščiuose, Ignalinoje, taip pat – didžiuosiuose miestuose išugdys naujų talentingų sportininkų.
Nes kol kas sunku tikėtis, kad 2018 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Korėjoje turėsime vilčių teikiančių atletų. Po ankstyvos Ingridos Ardišauskaitės sportinės karjeros pabaigos, aukšto meistriškumo sportininkių paprasčiausiai nebeliko – reikia viską pradėti, galima sakyti, nuo nulio, nuo jaunimo.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris