Vėžiniai dariniai plaučiuose randami ir visiškai atsitiktinai

Aigustė Tavoraitė
2016-11-15
„Šiandien nėra visiškai išspręsta ankstyvoji vėžio diagnostika – kol kas nėra jokių biologinių žymenų, kurie leistų įvertinti plaučių vėžio riziką. Galime tik rekomenduoti, kad reikia vengti pagrindinio rizikos veiksnio – rūkymo“, – sako LSMU ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytojas pulmonologas, Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugijos pirmininkas prof. dr. Kęstutis Malakauskas (56 m.).
Vėžiniai dariniai plaučiuose randami ir visiškai atsitiktinai
„Džiugu, kad rūkymo paplitimo tarp vyrų rodikliai iš lėto gerėja. Jei prieš šešiolika metų rūkė kas antras vyras, tai dabar šį žalingą įprotį turi kas trečias 20–64 metų amžiaus stipriosios lyties atstovas“, - sako LSMU ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytojas pulmonologas, Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugijos pirmininkas prof. dr. Kęstutis Malakauskas.

– Gerai žinome, kad pirmauja ir daugiausiai gyvybių nusineša kraujotakos ligos. Ar kvėpavimo sistemos susirgimai nelieka pavojingos statistikos šešėlyje?
– Tai aktuali problema. Nors plaučių ligos sudaro vos keturis procentus visų mirčių priežasčių, tačiau, pavyzdžiui, plaučių vėžys užima penktą vietą tarp dažniausiai 16-64 metų amžiaus vyrus pasiglemžiančių ligų, plaučių uždegimas yra dešimtoje vietoje. Bene didžiausią iššūkį šiandien kelia tuberkuliozė. Jau ilgą laiką esame juoda dėmė Europos žemėlapyje – sergamumo šia liga rodikliai mūsų šalyje tarp Senojo žemyno valstybių yra vieni aukščiausių. Be abejo, tai – ne vien medicininė, bet ir socialinė problema, kurią reikia spręsti kompleksiškai.
 
Lėtinės plaučių ligos praktiškai yra nepagydomos, tačiau šiuolaikinės gydymo technologijos leidžia jas kontroliuoti. Pavyzdžiui, nors astma serga penki šeši procentai žmonių, daugeliu atvejų jie gydomi ambulatoriškai. Tad gali susidaryti įspūdis, kad sergamumas mažėja. Tačiau aplinkos taršos problema ir didelis alergijos paplitimas išlieka, todėl šios ligos atvejų turėtų tik daugėti.
 
– Pasaulinė sveikatos organizacija ką tik paskelbė, jog nuo oro taršos kenčia devyniasdešimt procentų pasaulio gyventojų.

– Globaliai yra kalbama apie oro taršos įtaką plaučių ligoms, tačiau Lietuvoje šiandien tai nėra pati opiausia problema. Didesnėje rizikos grupėje atsiduria atitinkamos profesijos žmonės, kurie nenaudoja tinkamų saugos priemonių, nors jas numato darbo taisyklės. Aišku, padidėjusi tarša gali lydėti ir namuose, rajone, kuriame gyvename, tad visi turime save saugoti. Elementarus buitinės chemijos naudojimas neužtikrinant tinkamos ventiliacijos irgi žalingai veikia plaučius. Tad visuomenės sąmoningumą kalbant apie tai reikia nuolat didinti.
 
– Kaip sekasi lietuviams kovoti su didžiausiu plaučių priešu – rūkymu?
– Džiugu, kad rūkymo paplitimo tarp vyrų rodikliai iš lėto gerėja. Jei prieš šešiolika metų rūkė kas antras vyras, tai dabar šį žalingą įprotį turi kas trečias 20–64 metų amžiaus stipriosios lyties atstovas. Aišku, tai ateityje atsilieps ir plaučių vėžio sergamumo statistikai, tačiau kiek tiksliai, galėsime pasakyti tik dar po keliolikos metų. Tuo tarpu rūkančių moterų nemažėja, priešingai, – netgi kiek didėja, ypač tarp merginų.
 

Akivaizdu, kad dabar pernelyg aktyviai rūko jaunimas. Juos įtraukti į žalingą procesą paskatina ir naujų rūkymo prietaisų – elektroninių cigarečių – paplitimas. Įrodyta, jog jauniems žmonėms pradėjus rūkyti elektronines cigaretes vėliau pereinama ir prie tikrų. Nors iš pradžių šios elektroninės cigaretės buvo reklamuojamos kaip alternatyva įprastoms cigaretėms, visgi jos nėra saugios.

 
Kadangi elektroninės cigaretės rinkoje pasirodė tik prieš dešimtmetį, kol kas nėra sukaupta tikslių duomenų apie jų ilgalaikio naudojimo žalingą poveikį. Tačiau elektroninių cigarečių įkvepiamuose garuose randama, nors ir mažesniais kiekiais nei tradicinių cigarečių dūmuose, daug kancerogeninių ir toksinių medžiagų. Todėl manoma, kad ilgalaikis tokių cigarečių naudojimas taip pat gali sukelti plaučių vėžį ir kitas lėtines plaučių ligas.
 
– Būtų galima tikėtis dar geresnių rezultatų, jei naujoji valdžia rūkalius, pavyzdžiui, apkrautų didesniais mokesčiais?
– Tokios priemonės kaip tabako gaminių prieinamumo ir reklamos ribojimas, antireklama, draudimai tikrai veiksmingi. Su rūkymu šalyje kovojama aktyviai, yra uždrausta elektroninių cigarečių reklama, dėl draudimų rūkyti įvairiose vietose sumažėjęs pasyvaus rūkymo aktualumas. Reikia suvokti, kad rūkymas nėra toks nekaltas įprotis, jis turi pasekmių ne tik individui, bet ir visuomenei. Pavyzdžiui, vien pernai nuo plaučių vėžio mirė per tūkstantį tris šimtus žmonių. Tai – netektys šeimoms, išlaidos medicininei pagalbai.
 
– Tačiau plaučių vėžys užklumpa ir nerūkančiuosius. Be to, jis paprastai yra besimptomis. Kas gali apie šią onkologinę ligą anksti perspėti?
– Išties pasitaiko tokių atvejų, kai vėžys diagnozuojamas, pavyzdžiui, jaunoms, nerūkančioms, kitų rizikos veiksnių neturinčioms moterims. Ankstyvoji plaučių diagnostika aktuali pasaulyje. Ne vienas atvejis, kada dariniai plaučiuose randami visiškai atsitiktinai. Plaučių navikai gana greitai auga, nesukelia jokių simptomų.

Šiandien nėra visiškai išspręsta ankstyvoji vėžio diagnostika.
 
Tyrimais JAV nustatyta, kad patikra taikant mažų dozių kompiuterinę tomografiją 55–74 m. amžiaus asmenims, rūkantiems pastaruosius 15 metų (≥ 30 pakmečių), sumažino mirtingumą nuo plaučių vėžio dvidešimt procentų. Tačiau Europos Sąjungoje vykdomi klinikiniai tyrimai nėra dar apibendrinti ir šis tyrimas dar nėra taikomas. Deja, dažniausiai onkologinės plaučių ligos aptinkamos jau pažengusios stadijos. Tuomet perspektyvos padėti yra ženkliai prastesnės.
 
– Kas sustiprintų šalies pulmonologų galimybes?
– Šiandien pacientai gali tikrai sulaukti kokybiškos pagalbos, plaučių ligos diagnozuojamos, gydomos ir kontroliuojamos žymiai efektyviau nei prieš dvidešimt metų. Galima kalbėti apie kitas – darbo organizavimo, finansavimo – problemas, galbūt papildomos medicininės įrangos trūkumo. Tačiau pastebėjau tokią tendenciją, ypač kai buvo mažesnė žmonių migracija, buvo aukštinama Vakarų šalių medicinos pagalba. Tačiau dabar ne vienas ir ne du pacientai specialiai grįžta gydytis į Lietuvą. Tai rodo, kad medicininės pagalbos prieinamumas, diagnostikos ir gydymo kokybė mūsų šalyje yra pakankamai aukšto lygio.


 
Dosjė
1978–1984 – Kauno medicinos institutas, Medicinos fakultetas. 1992 – Medicinos mokslų daktaras.
1994 – dabar LSMU Kauno klinikos, Pulmonologijos ir imunologijos klinika, gydytojas pulmonologas. Vadovauja Suaugusiųjų cistinės fibrozės centrui.
2003–2011 – docentas, LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinika.
2011 iki dabar – profesorius, LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinika.
1991–2011 – Mokslo darbuotojas, KMU Biomedicininių tyrimų institutas Pulmonologijos laboratorija.
2011–2016 – vyresnysis mokslo darbuotojas, LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinika.
2016 iki dabar – vyriausiasis mokslo darbuotojas, LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinika. 



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris