„Velnio apsėdimą“ gydo psichiatrai

Gintarė Kaminskienė
2014-10-23
Daugelis turbūt yra matę filmą „Nuostabus protas“. Ši kino juosta apie vieną mokslininką, kuris tikėjo sutikęs daug įvairių žmonių, gavęs slaptą valstybinės reikšmės misiją, kol galiausiai paaiškėjo, kad jis serga šizofrenija. Panašūs išgyvenimai kamuoja ir realius žmones. Dvidešimtmetė Dovilė pasakojo, kad vaistai ir gydymo įstaigos nuo šešiolikos metų – jos kasdienybė. O dėl kamuojančio „velnio apsėdimo“ ne kartą mąstė ir apie pasitraukimą iš gyvenimo.
„Velnio apsėdimą“ gydo psichiatrai
Šizofrenija – psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia kliedesiais, haliucinacijomis. Taip pat mąstymo nuoseklumo, emocijų sferos sutrikimais ir atsiribojimu nuo išorinio pasaulio.

Apsimetė, kad išeitų iš ligoninės
„Kai pradėjo ryškėti ligos simptomai man buvo vos penkiolika. Negalvojau, kad tai kas nors rimta. Mama taip pat tikino, kad tai – paauglystė. Tiesiog kurį laiką kamavo prasta nuotaika. Vėliau, ėmiau sapnuoti sapnus. Galiausiai įtikėjau, kad esu apsėsta velnio“, – apie akistatą su psichikos sutrikimu pasakojo pašnekovė.
Kai galiausiai merginos mama susirūpino jos psichine būkle, po apsilankymo pas šeimos gydytoją, psichologą ir galiausiai psichiatrą, nutarta – būtina gydyti ligoninėje. Dovilei skirti antipsichoziniai vaistai ir psichoterapija. „Net nepamenu, kiek laiko ligoninėje praleidau. Rodėsi, kad praėjo metai ir kiekviena diena buvo kančia. Po to, kai paleido, pasižadėjau, kad į ligonines daugiau negulsiu. Atrodė, kad ten man tik pablogėjo. Iš tikrųjų tai ir išleido dėl to, kad apsimetinėjau, jog man viskas gerai. Tik po kurio laiko vėl grįžau atgal“, – prisimena dvidešimtmetė.
 
Viltis pasveikti

Prasidėjus gydymui, mergina būdavo nuolat apslopinta stiprių neuroleptikų. Tai jai nepatiko. „Buvo labai nepatogu gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Mąsčiau, kad gal geriau nusižudyti ir nebereikės kentėti“, – tuometinę būseną aiškino Dovilė. Mama jai padėjo nepasiduoti.
Šiandien, besibaigiant ketvirtiems gydymo metams, Dovilė džiaugiasi, kad gali gyventi praktiškai visavertį gyvenimą. Ji dėkinga mamai, laiku ją nuvedusiai pas specialistus. „Gydytojai vis stebisi, kad man pavyko taip anksti diagnozuoti šizofreniją, o gydymas, palyginti, tikrai sėkmingas. Jei būtų uždelsta, o taip dažniausiai ir būna, su šia liga turėčiau gyventi visą gyvenimą. Dabar man duoda daug šansų, kad šizofrenija gali ir nebesikartoti. Simptomai dabar jau praktiškai nebepastebimi“,– vylėsi mergina.

 
Interviu su specialistu
Apie šizofreniją ir šios psichikos sutrikimo gydymą kalbamės su gydytoju psichiatru Mindaugu Šablevičiumi.

- Dažnai tenka girdėti, kad kai kurie vyresnio amžiaus žmonės skundžiasi: juos neva seka, kažkas nuodija. Ar tai jau šizofrenija? Kokie požymiai išduoda, kad žmogus serga šia psichikos liga?
- Šizofrenija – psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia kliedesiais, haliucinacijomis. Taip pat mąstymo nuoseklumo, emocijų sferos sutrikimais ir atsiribojimu nuo išorinio pasaulio. Reikėtų pasakyti, kad Eugenas Bleurer, aprašęs šį sutrikimą dvidešimto amžiaus pradžioje, naudoja terminą „šizofrenijos“. Taip jis norėjo pabrėžti, kad šis sutrikimas turi daugybę formų. Skiriasi simptomatika. Kartais vyrauja kliedesiai, vadinama paranoja. Kartais – emocinis atsiribojimas. Taip pat skiriasi ir šizofrenijos eiga. Būna nepertraukiama – prasidėjusi paauglystėje, tęsiasi iki gyvenimo pabaigos. Gali būti banguojanti. Tai simptomai sušvelnėja, gali būti visai nepastebimi, tai vėl sustiprėja. Dar galima išskirti epizodinę eigą. Protarpiais tokį žmogų galima pavadinti beveik sveiku. Įvyksta simptomų remisija – atoslūgis. Jei žmogus, jaučia, kad jį persekioja, tai gali būti viena šizofrenijos formų.
 
- Minėjote, kad liga, prasidėjusi paauglystėje, gali tęstis visą gyvenimą. Turite galvoje, kad dažniausiai suserga jauno amžiaus žmonės?
- Taip, tai liga, kuri dažniausiai prasideda tarp penkiolikos – dvidešimt penkerių metų. Dažniausiai simptomai formuojasi po truputį. Į medikus kreipiamasi tarp dvidešimt penkerių – trisdešimties metų amžiaus. Supraskite – tarp ligos ir gydymo pradžios būna apie penkerių metų atotrūkis. Kadangi ligą iš pradžių pastebėti sudėtinga. Pirmiausia šizofrenija gali pasireikšti, pavyzdžiui, depresijos požymiais. Tiesa, moterims šizofrenijos pikas būna ir menopauzės laikotarpiu.
 

- Gal tuomet galima išskirti pagal lytį, kas turi didesnį polinkį į šį sutrikimą?
- Iš tiesų sergamumo dažnis yra vienodas. Tačiau vyrai dažnai serga kur kas sunkesnėmis formomis. Galbūt tai lemia tam tikri genetiniai faktoriai. Taip pat įtakos turi ir du psichologiniai veiksniai. Vyriai rečiau kreipiasi dėl sveikatos problemų į gydytojus. Per mažai rūpinasi sveikata. Turi daugiau žalingų įpročių. Alkoholis neabejotinai ligos eigą blogina.
 
- Kokios tuomet yra šizofrenijos priežastys?
- Kaip ir daugelis psichikos sutrikimų, šizofrenija neturi vienos priežasties. Jas galima skirstyti net į tris grupes. Pirmoji – įgimti faktoriai, antroji – įgyti ankstyvuoju gyvenimo periodu, paskutinioji – įgyti vėlesniais gyvenimo periodais.

Įgimti veiksniai tikrai nėra lemiami. Gimdamas vaikas atsineša tik polinkį sirgti šiuo sutrikimu. Tiesa, dažniausiai sergančiųjų šizofrenija tėvai yra sveiki. Taip yra dėl to, kad sergantys šia liga arba sunkiau užmezga santykius, arba jie patys supranta riziką ir vengia vaikų.
Įgyti ankstyvuoju periodu faktoriai yra reikšmingesni. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikui formuojasi saugumo – nesaugumo suvokimas. Nesaugumo jausmas augančiam žmogui gali „įsirašyti“ į psichiką taip giliai, kad ir jau suaugusiam žmogui pasaulis atrodys nesaugus. Sunku atsekti, kas nulemia tą nesaugumo jausmą, kadangi žmogus nepamena, kas vyko, kai jam buvo vieneri. Tai gali lemti nestabili aplinka šeimoje, nuolat besikeičiantys globėjai, emocinio ryšio su globėju nepakankamumas. Taip pat ir įvairios ligos, pavyzdžiui, virusinės infekcijos, kurios padidina nervų sistemos jautrumą.
Paauglystėje tam tikri faktoriai tarsi „paleidžia“ sutrikimą. Paprastai išskiriami du: socialinis stresas, pereinant žmogui iš paauglystės iš suaugusiųjų gyvenimą. Tai yra santykių problemos, sunkesnis prisitaikymas prie aplinkos, psichologinės traumos. Antrasis – kvaišalai.
Visos trys faktorių grupės turi susidėlioti kaip tam tikra kortų kombinacija. Jei nors vieno faktoriaus nėra – liga nepasireikš.
 
- Kalbama, kad šizofrenija yra neišgydoma.
- Kaip jau minėjau, šizofrenijos pasitaiko įvairių formų. Taip teigti tas pats, kas sakyti, jog onkologinės ligos nėra išgydomos. Viskas priklauso nuo to, kada sutrikimas pradedamas gydyti. Jei tai pradinė stadija – išgydyti įmanoma. Vėliau gydymu tik galima palengvinti žmogui gyvenimą.
 
- Koks gydymas taikomas pacientams su šiuo nustatytu psichikos sutrikimu?
Pagrindas – medikamentinis gydymas. Taip pat taikoma ir psichoterapija. Ja stengiamasi išvengti tų pablogėjimus sukeliančių, stresogeniškų situacijų. Jeigu tai nėra sunki šizofrenijos forma, laiku paskirtas gydymas, žmogus laikosi rekomendacijų, sveiko gyvenimo principų, tuomet sutrikimas praeina. Tik gydymo režimo laikymasis yra problematiškas, kadangi dalis pacientų, sergančių šizofrenija, nesupranta, kad kažkas negerai. Kitaip tariant, nebūna kritiški savo būsenai. Tokiu atveju artimieji bando palaikyti gydymą, tačiau jei žmogus nenori pats – gerokai sunkiau. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris