Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas Valentinas Jokšas kasdien gelbsti žmonių gyvybes, tačiau prakalbus apie laimėjimus, kiek kuklinasi. Anot šio gydytojo kardiologo, medikas kasdien privalo sunkiai dirbti ir nuolat tobulėti.
„Mediko kelias – atkaklus darbas kiekvieną dieną. Galbūt kartais atrodo lyg nuobodi rutina, bet tai neišvengiama būtinybė. Tai – tobulėjimo sąlyga“, - Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas Valentinas Jokšas.
- Vadovaujate Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriui. Tiesa, kad šiandien pacientai šiame invazinės kardiologijos centre gali gauti Europos Sąjungos standartus atitinkančią pagalbą?
- Klaipėdos jūrininkų ligoninėje Intervencinės kardiologijos tarnyba buvo įkurta prieš dvidešimtmetį. Vėliau ji buvo pervadinta Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriumi, kuriam dabar aš ir vadovauju.
Nuolat siekiu, kad mūsų centre būtų taikomi naujausi šios srities gydymo ir diagnostikos metodai. Kai yra centras, garantuojama didesnė tiek gydomųjų, tiek diagnostinių procedūrų kokybė. Ji būtų kur kas menkesnė, jei paslaugos būtų teikiamos išskaidžius po kelias mažesnes sveikatos priežiūros įstaigas.
- Viename interviu minėjote, kad pagal angiografais atliktų diagnostinių ir gydomųjų širdies kraujagyslių procedūrų skaičių, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu ir net su šioje srityje pirmaujančia Vokietija, jūsų centras mažai atsilieka. Tiesa, išskyrėte ir vieną pagrindinių problemų - finansavimo trūkumą.
- Vokietija pagal intervencinės kardiologijos procedūrų skaičių yra lyderė Europoje ir, galima sakyti, pasaulyje. Jei ten tokių procedūrų atliekama apie keturis tūkstančius šimtui tūkstančių gyventojų, pas mus, Vakarų Lietuvoje, – trys tūkstančiai šimtui tūkstančių gyventojų. Šioks toks rezervas dar yra. Sutartinė bendra pinigų suma, skiriama šioms procedūroms, šalyje nekinta daugelį metų. Šiuolaikinės technologijos – brangios. Tad norint didinti procedūrų skaičių, neišvengiamai reikia papildomai lėšų. Problema ta, kad nėra iš ko.
Niekur pasaulyje taip nėra kaip pas mus – sugalvotas Valstybinės ligonių kasos gydymo paslaugų kintamasis balas. Tai - būdas iš to paties „katilo“ skirti mažiau lėšų. Iš esmės dirbama su minimaliomis priemonėmis, minimaliomis kainomis.
- Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje vis dar didelis. Galbūt tai rodo, kad lietuviai nelabai moka ar nori rūpintis širdimi?
- Tokia yra statistika, nuo jos niekur nedingsi. Net jei pasikeis laikai ir sergamumo, mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų procentas kiek sumažės, jos išliks pagrindinė mirties priežastis. Pasaulis sensta, o vyresnius žmones šios ligos „puola“ dažniau. Mano akimis, šiais klausimais pacientams šiek tiek trūksta švietimo. Žinoma, labai svarbios ir prevencinės priemonės, žmonių sąmoningumo didinimas. Deja, dažnai žmonių požiūris į savo sveikatą būna atsainus. Nors dabar laikai keičiasi. Žmonės po truputį pradeda suprasti, kad sveikata – didžiausias turtas, o gydymas – kainuoja nepigiai. Nepaisant to, kad deklaruojama, jog sveikatos priežiūra yra nemokama.
- Daug kalbama, apie jaunųjų gydytojų emigraciją. Jūs stažavotės Austrijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Niekuomet nebuvo kilusi mintis likti dirbti užsienyje?
- Pagrindinė emigracijos priežastis – finansinė. Mano nuomone, niekas iš specialistų nenori važiuoti užsienį ir įrodinėti savo vertės iš naujo. Kyla ir licencijų klausimas. Žmogus nori jaustis komfortabiliai tiek finansine, tiek emocine prasme. Tad, manau, kad geriausia gyventi ir dirbti tėvynėje. Visi, kurie išvažiuoja, daug ką aukoja. Užsienyje tikrai nėra lengva, nes vis dėl to esi ten svetimas. Trūksta pilnatvės jausmo, kurį išgyveni gimtinėje. O jaunimas, manau, dažnai išvyksta dar ir dėl to, kad jaučia, jog negalės savęs realizuoti kaip specialistai, nesijaus oriai dirbdami čia. Jiems dažnai socialiniai aspektai lieka antrame plane, nes finansinis stabilumas atrodo svarbesnis. Nors esant nestabiliam finansiniam pagrindui atsiranda kitų bėdų. Nelieka laiko profesiniam tobulėjimui.
- Jei pakalbėtume apie jūsų karjeros pradžią: kas lėmė apsisprendimą rinktis mediko kelią? Atsakomybė už žmonių sveikatą ar net gyvybę tuomet negąsdino?
- Mano mama - medikė. Visuomet prieš akis turėjau labai gerą pavyzdį. Atsakomybė, žinoma, šiek tiek gąsdino. Buvo neramu, kaip seksis. Apskritai, kai pradedi eiti tuo keliu, nežinai, ar būsi sėkmingas gydytojas. Tačiau laikui bėgant po truputį darbas ėmė duoti rezultatų. Mediko kelias – atkaklus darbas kiekvieną dieną. Galbūt kartais atrodo lyg nuobodi rutina, bet tai neišvengiama būtinybė. Tai – tobulėjimo sąlyga.
- Šiandien galite pasigirti įvairiais apdovanojimais. Buvote metų kardiologas, taip pat pagerbtas ir kaip šaliai nusipelnęs gydytojas. Kurį apdovanojimą išskirtumėte kaip mieliausią širdžiai?
- Nė vieno apdovanojimo nesiekiau tikslingai. Esu dėkingas visiems, kurie mane pastebėjo ir įvertino. Kaip mieliausią širdžiai galėčiau išskirti šiemet per Klaipėdos jūrininkų ligoninės dvidešimtmetį vadovybės iniciatyva įsteigtą ir man įteiktą „Profesijos lyderio“ ženklelį. Tai buvo iš tiesų jaukus ir malonus apdovanojimas iš žmonių, kurie mane mato dirbantį kasdien. Jie geriausiai žino, ką esu pasiekęs.
- Girdėjau, kad turite ekstremalų laisvalaikio pomėgį? Pirma kilusi mintis - kaip atsakingas pareigas einantis gydytojas nebijo rizikos?
- Mano pomėgis vis labiau populiarėja, bet gyvenant pajūryje jis – logiškas. Užsiimu jėgos aitvarais. Tai padeda ne tik palaikyti gerą fizinę formą - vėjas išpučia ir negeras mintis. Tiesa, ligoninėje ne aš vienas turiu tokį pomėgį. Su keliais kolegomis, kai tik tinkamas oras, susirenkame po darbo ir važiuojame prie jūros ar marių. Tik gaila, kad jėgos aitvarai Lietuvoje – sezoninis užsiėmimas. Na, o rizika apskaičiuota. Į šio sporto malonumus pasineri ne iš karto. Reikia praeiti nemažą tobulėjimo kelią iki tol, kol gali jaustis saugiai ir kontroliuoti situaciją. Tai trunka ne vienerius ir net ne dvejus metus. Sakyčiau, kad šis pomėgis labai panašus į gydytojo darbą – reikalauja nuolatinio tobulėjimo.
- Vis kartojate, kad medikui svarbu nuolat tobulėti. Kokie tuomet jūsų tolesni profesiniai siekiai?
- Jų visuomet turiu. Tik viskas vyksta ne šuoliais. Tobulėjimo linija kyla po truputį. Kaip minėjau, kiekvieną dieną nors ir mažą dalelę, bet gali stengtis daryti geriau. Iš to ir susideda mano profesinio tobulėjimo kelias. Didelių ateities planų neturiu. Tiesa, pasvajoti galima apie daug ką, bet stengiuosi mąstyti realiai, kad netektų jausti nepasitenkinimo, jei lūkesčiai nepasitvirtintų. Dirbu ir stengiuosi visuomet daryti geriausia, ką galiu. Laimėjimai ateina pamažu.
Dosjė
1994 m. Baigė Kauno medicinos institutą,
1995 m. – bendrosios medicinos rezidentūrą,
1997 m. vidaus ligų rezidentūrą,
1999 m. kardiologijos rezidentūrą,
2004m. atliko kardiologijos internatūrą Zalcburgo (Šveicarija) ligoninėje,
2012 m. buvo mokslinėje stažuotėje Vanderbilto universiteto medicinos centro kardiovaskulinių tyrimų institute ( Našvilis, JAV),
Ne kartą stažavosi JAV, Ispanijoje.
Tarp kitko
Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai pirmieji Vakarų Lietuvoje ir antrieji šalyje atliko unikalias gydymo procedūras pacientams, kenčiantiems dėl užakusių vainikinių širdies arterijų. Kraujagyslės spindį, kurio neįmanoma praplėsti iki šiol taikytais gydymo būdais, intervencinės kardiologijos specialistai pragręžė specialiu deimantiniu grąžtu.
„Kartais širdies vainikinių arterijų susiaurėjimai būna labai kieti, apkalkėję, todėl jų nepavyksta praplėsti įprastinėmis priemonėmis, tokiomis kaip balionėlis ar stentas. Tokiais atvejais būtina naudoti specialų kateterį – lankstų deimantinį grąžtą – kuriuo pasiekiama ir pragręžiama užsikimšusi kraujagyslės vieta. Tokia gydomoji procedūra vadinama vainikinių širdies arterijų rotabliacija“, – pasakojo tokių procedūrų iniciatorius Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas Valentinas Jokšas.
Kad tokios procedūros būtų įmanomos, Jūrininkų ligoninė turėjo įsigyti specialios įrangos.
V.Jokšas įsitikinęs, kad ši procedūra bus ypač svarbi ir tiems žmonėms, kuriems dėl amžiaus ar kitų ligų jau nebegalima taikyti chirurginio širdies gydymo.
„Džiaugiamės mūsų įstaigos medikų profesionalumu ir noru siekti geriausio rezultato, pažangos, eiti inovacijų keliu. Šio kelio galutinis tikslas – paciento gerovė. Dabar nebereikės dėl rotabliacijos pacientų siųsti į Vilnių. Žmogus visą pagalbą gaus būdamas arti namų. Klaipėdos jūrininkų ligoninė visavertis kardiologinių ligų gydymo centras, kuriame taikomos visos įmanomos procedūros širdies vainikinėms arterijoms gydyti“, – džiaugėsi šios įstaigos direktorius dr. Jonas Sąlyga.
Per metus Klaipėdos jūrininkų ligoninėje atliekama per 1500 intervencinių gydomųjų širdies kraujagyslių procedūrų. Jų poreikis kasmet išauga maždaug 5 proc.
Komentuoti: