Nuo vaikystės aštria rega neapdovanotam 55-erių Jonui (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.) atlikta reta tinklainės atšokos ir ragenos transplantavimo operacija kol kas išgelbėjo akį, tačiau prižiūrimas gydytojus vyras bus visą gyvenimą.
Lietuvoje susiduriama su didžiule donorinės ragenos problema. Lietuvoje Kauno ir Santariškių klinikose kasmet persodinama tik 40–50 ragenų. Pagal tarptautinę statistiką šis skaičius mūsų šalyje turėtų siekti 350-420.
Sutrikdė genetinė liga
Jonas nuo mažens negalėjo pasigirti geru regėjimu – dėl įgimtos ragenų degeneracijos vyro ragenos ir lęšiukai yra padrumstėję. Augant matymas po truputį prastėjo, akinių nešiojimas naudos nedavė. Manoma, kad blogą regą nulėmė genetinė liga. Norėdami ją konkrečiai išsiaiškinti gydytojai šiuo metu atlieka kraujo tyrimus.
Ant operacinio stalo Ukmergės rajone gyvenantis vyras pateko dar prieš penkerius metus. Tuomet jam buvo atlikta kairės akies kataraktos operacija. Po poros metų chirurginio įsikišimo prireikė atšokus tos pačios akies tinklainei.
Praėjusių metų rugsėjį pradėta gydyti dešinė akis – vėlgi pirmiausia atlikta kataraktos operacija, dėtas lęšiukas.
Kojas statė kaip ne savas
Tuo metu matymas dešine akimi kiek pagerėjo. Tačiau, tarsi būtų maža bėdų, scenarijus pasikartojo ir atšoko akies tinklainė. Paklaustas, kada šitai galėjo nutikti, pacientas neprisiminė. „Galbūt ką nors sunkaus kėliau...“ – sakė Jonas.
Prisimindama tuometinę pašnekovo būklę jo sesuo Rasa pasakojo mačiusi, kaip broliui buvo sunku orientuotis aplinkoje: „Namuose rankomis sienas grabaliojo, lipdamas laiptais kojas kaip ne savas statė.“
Bus stebimas ilgai
Lapkričio viduryje vyrui atlikta jau ketvirtoji – dviguba operacija, kurios metu buvo tiek operuota tinklainė, tiek atlikta ragenos transplantacija.
Po daugiau nei dvi valandas trukusios operacijos vyrą kurį laiką Jonavoje slaugė sesuo. Kas porą savaičių reikėdavo nuvažiuoti pas gydytojus apžiūrai. Pacientui po operacijos paskirti akių lašai, kuriuos naudoti reikės dar ilgai. Pusę metų būtina vartoti ir ragenos atmetimo tikimybei sumažinti skirtus vaistus. Kartu Jonui paskirti kraujo spaudimą mažinantys vaistai.
„Dabar akyse jau šviesiau, bet dar kažkokie kristaliukai, šešėliai prašmėžuoja“, – sakė Jonas, šiuo metu kelias savaites vėl stebimas ligoninėje.
Interviu
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovas prof. dr. Vytautas Jašinskas:
-
Kuo unikali Jonui atlikta operacija?
- Pacientui nustatytos kelios patologijos – ragenos ir lęšiuko padrumstėjimas, atsiradęs dėl įgimtos ragenos degeneracijos, ir tinklainės atšoka, todėl operacija susidėjo iš kelių dalių. Tai – kaip dvi operacijos, sujungtos į vieną. Jos gali būti atliekamos ir atskirai, tačiau šiuo atveju viena patologija neleido operuoti kitos.
Kai yra drumsta ragena, negalime operuoti tinklainės. Tam reikalingas vidinis priėjimas, o vidines akies dalis galima matyti tik esant skaidriai optikai – ragenai, lęšiukui. Taip pat ir tinklainės atšokos kilmės nustatyti negalėjome, ją apskritai nustatyti pavyko tik atliekant per neskaidrias terpes leidžiantį matyti ultragarsinį tyrimą.
Taigi norėdami operuoti tinklainę pirmiausia turėjome ką nors daryti su optika. Tad svarbiausia užduotis ir buvo, kaip viską atlikti vienu metu. Tai buvo didelis komandinis darbas, paeiliui dirbo kelios chirurgų grupės. Tokia sudėtinga operacija – antra mūsų klinikose. Apskritai pasaulyje jos pradėtos daryti prieš tris dešimtmečius, tačiau jų dėl specifiškumo nėra atliekama daug.
-
Nebuvo galima pirmiausiai persodinti ragenos?
- Persodinta ragena visada yra silpnesnė. Atliekant intraokulinę akių operaciją, ragena iš vidaus bus pažeista ir vėl sudrumstės. Siekdami to išvengti atlikome sąlyginai nestandartinę operaciją. Natūralią rageną tik stiklakūnio ir tinklainės atšokos operacijai pakeitėme laikina dirbtine ragena. Po operacijos iš karto buvo įdėta donorinė ragena.
-
Ilgai pacientui teko laukti donoro?
- Šiuo atveju pacientui pasisekė. Taip sutapo, kad donorinę rageną pavyko gauti greitai. Šiaip Lietuvoje susiduriama su didžiule donorinės ragenos problema. Negalime techniškai atlikti modernių šiuolaikinių operacijų, nes trūksta ragenų.
Statistiškai skaičiuojama, kad pasaulyje, kur nėra eilių donorinei ragenai gauti, per metus šimtui tūkstančiui gyventojų reikėtų panaudoti dešimt dvylika donorinių ragenų. Lietuvoje per abi universitetines ligonines persodinama 40–50 ragenų. Tačiau galima pasidžiaugti, kad praėjusiais metais jų gavome šiek tiek daugiau nei užpraėjusiais. Taigi žmonių sąmoningumas auga.
-
Delsiant operuoti akies galėjo nepavykti išgelbėti?
- Dėl ragenos degeneracijos pacientas būtų galėjęs gyventi, tačiau tinklainės atšoką būtina operuoti kuo greičiau. Jei operuojama iš karto, yra tikimybė atkurti geresnį ar blogesnį regėjimą. Jei operuosime praėjus ilgesniam laikui, keliems mėnesiams, gali pavykti mechaniškai grąžinti tinklainę į vietą, bet ji praranda funkciją. Šiaip tinklainės chirurgija yra labai paplitusi, atliekame netoli tūkstančio tokių operacijų per metus.
-
Kokių pooperacinių komplikacijų tikimybė išlieka?
- Kiekviena operacija turi savo specifines komplikacijas, o kai operuota dėl dviejų priežasčių, komplikacijų rizika išauga dvigubai. Pati didžiausia grėsmė – pakartotinė tinklainės atšoka. Persodinant rageną didžiausia rizika – tos ragenos sudrumstėjimas.
Taip dažnai nutinka, kai prasideda persodintos ragenos atmetimo reakcija. Šiuo metu akis atrodo neblogai – ir tinklainė prigludusi, ir ragena skaidri. Tačiau praėjo nedaug laiko – kas bus po kelių mėnesių, tikrai negalima prognozuoti. Tokiems pacientams skiriamas maksimalus dėmesys, o po ragenos transplantacijos pacientas stebimas visą likusį gyvenimą.
Tarp kitko
Tinklainės atšokos kilmė kartais būna savaiminė, kartais ją sukelia kitos ligos arba traumos. Kartais sunku nustatyti, kodėl atsirado atšoka, ar ji įvyko dėl kokių degeneracinių pakitimų tinklainėje, stiklakūnyje. Esant drumstai ragenai tai padaryti ypač sunku.
Ragenos drumstis – tai dėl įvairių priežasčių ragenoje atsiradęs pilkas ar baltas padrumstėjimas, bloginantis regėjimą. Tokį žmogų varginantys simptomai – šviesos baimė, ašarojimas, vokų spazmai.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: