Transplantacinė medicina įrodo sveikatos sistemos brandą

Aigustė Tavoraitė
2016-08-19
„Lietuva transplantacijos srityje tarp Baltijos šalių pirmauja tiek pagal kokybinius, tiek kiekybinius parametrus, o gydytojų kvalifikacija nenusileidžia pažangių Vakarų šalių specialistams“, – džiaugiasi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius akademikas prof. Kęstutis Strupas. Apie tai minėdami organų donorystei skirtą mėnesį kalbamės su juo ir su klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadove Dalia Alekniene.
Transplantacinė medicina įrodo sveikatos sistemos brandą
Transplantacinė medicina įrodo visos sveikatos sistemos brandą. Galima pasidžiaugti, kad tarp Baltijos šalių kvalifikuotos medicinos pagalbos kokybė Lietuvoje yra šimtaprocentinė.

Praėjusieji metai – sėkmingiausi per visą Lietuvos organų donorystės ir transplantacijos istoriją, džiugina ir šiųmečiai rodikliai. Stipriai pasikeitė žmonių požiūris į organų donorystę ir persodinimą?

Dalia Aleknienė (D.A.): Visuomenė šiuo klausimu išties tampa sąmoningesnė. Aišku, toks donorų skaičiaus padidėjimas – visos šalies transplantologų, Nacionalinio organų transplantacijos biuro bei kitų draugijų bendro darbo rezultatas.
 
- Kęstutis Strupas (K.S.): Atsimenu, kaip pirmieji organo transplantacijos laukiantys pacientai reaguodavo į šią operaciją, ypač kai sužinodavo, kad jų išvis teatlikta vos kelios. Tokia patirties stoka žmonėms išties sukeldavo daug nerimo ir baimės. Dabar transplantacija prilyginama bet kokiai kitai kokiai operacijai, kurioje dalyvauja keletas specialistų. Puikiai sustyguotas komandinis darbas didina žmonių pasiryžimą ir pasitikėjimą.
 
Transplantacinė medicina įrodo visos sveikatos sistemos brandą. Galima pasidžiaugti, kad tarp Baltijos šalių kvalifikuotos medicinos pagalbos kokybė Lietuvoje yra šimtaprocentinė. Pernai vykusiame Baltijos chirurgų kongrese Taline paskelbta, jog mūsų ligoninė visose srityse transplantacijų sekcijoje pirmauja tiek pagal kokybinius, tiek kiekybinius parametrus.

 
Operuojame ne vien lengvesnius, bet ir sudėtingus pacientus, nebijome pakartotinių transplantacijų. Antros vietos link konkuruodami su Tratu universitetu kelią skinasi ir mūsų kolegos Kaune. Taigi bendrai Lietuva atrodo labai gerai, gydytojai kvalifikacija niekuo nenusileidžia Vakarų šalių specialistams.
 
Santariškių klinikų specialistai – vieninteliai ne tik Baltijos šalyse, bet neseniai buvo ir Europoje, atliekantys inkstų transplantaciją iš gyvo donoro esant nesuderintoms kraujo grupėms.
D.A.: Anksčiau tai buvo absoliutus imunologinis barjeras. O dabar jau šeštus metus sėkmingai atliekame tokias operacijas. Iš gyvo donoro inkstų transplantacijų yra atlikta daugiau kaip 130, tai maždaug sudaro apie 15 procentų visų inkstų transplantacijų. Šiaip jų klinikose ir yra atliekama daugiausiai.
 
Dabar inksto laukiančių ligonių yra per 150, po inksto transplantacijos prižiūrima 500 pacientų. Laukiančių širdies donoro yra 18, prižiūrimų – 56, kepenų – 28, prižiūrimi irgi 56 žmonės.
Taip pat bene vieninteliai atliekame širdies transplantacijas vaikams bei kasos ir inksto komplekso transplantacijas, kurias pradėjome dar 2008-aisais.
 
- K.S.: Vadinama negiminingų kraujo grupių donorystė yra svarbus žingsnis, nes esame maža tauta ir mūsų donorinė rinka yra nedidelė. Nesuderinamų kraujo grupių donoriniai organai naudojami tada, kai atsiranda skubiosios transplantacijos būtinybė. Tam yra atskiros metodikos, jos pabrangina visą transplantaciją, tačiau išgelbėja žmogų. Šiandien medicina gali labai daug, bet viskas atsiremia į apmokėjimo klausimą.
 
Praėjusių metų pabaigoje Seimas įteisino neplakančios širdies donorystę. Prieš kelias savaites Kaune paruoštas ir pirmasis toks donoras. Verčiamas naujas puslapis šalies transplantacijos istorijoje?
D.A.: Tokia donorystė išplėstų donorinių organų paėmimo galimybes, tačiau įsivaizduojame, kad tokių donorų per metus galėtų būti paruošta iki dešimt, geriausiu atveju – iki dvidešimties.
 
- K.S.: Yra šalių, kur įstatyminė bazė yra kiek kitokia ir šis metodas naudojamas plačiau. Lietuvoje arba žmogus savanoriškai nusprendžia tapti donoru (turi donoro kortelę), arba nelaimės atveju organus paaukoja jo artimieji. Tačiau yra šalių, kur netikėtai mirus žmogui, nieko neklausiant jis savaime tampa donoru. Taigi tokio tipo donorystė – būdas išplėsti mūsų šalies donorinę rinką.

 
Mūsų šalyje bene ilgiausiai su transplantuotu organu žmogus gyvena trisdešimt metų. Ar toks amžius – jau riba?
D.A.: Išgyvenamumas su transplantuotais organais pasaulyje yra labai įvairus. Pavyzdžiui, viena moteris jau daugiau kaip 40 metų gyvena su transplantuotu mamos inkstu. Tai – unikalūs pavyzdžiai, kad organas gali gana ilgą laiką išbūti žmogaus organizme neatmestas ir dar pakankamai gerai veikti. Yra daug sėkmingų pavyzdžių, kaip aktyviai gyvenama po tokių operacijų – stebime ir maratonininkus po širdies, kepenų transplantacijos.
 
- K.S.: Organas neturi galiojimo termino. Štai Amerikoje 98-erių metų vyrui buvo trečią kartą persodinta širdis. Tiek technologijos, tiek medikų kvalifikacija šiandien leidžia nuveikti labai daug. Prognozuojama, kad nuo 2020-ųjų žmonėms bus galima sėkmingai persodinti ir gyvūnų organus. Galbūt netrukus reikiami organai bus išauginami tiesiog laboratorijose.
 
Džiaugiamės kvalifikuotos medicinos pagalbos kokybe, bet dauguma gydytojų jaučiasi nepakankamai įvertinti ne tik valstybės, bet ir pačių žmonių.

Kęstutis Strupas: Dabar mediciną baigęs asmuo yra gerokai daugiau nei vien gydytojas: jis turi gerai išmanyti IT technologijas, naują sudėtingą įrangą, gerai gaudytis teisės aktuose, žinoti, kas yra sveikatos ekonomika, būti ypač kantrus, besišypsantis bei geras psichologas, kad pajėgtų atlaikyti visą tokį krūvį.
 
Džiugu, kad valdžios pažadai yra ištesėti ir kai kas nuo liepos pradžios jau yra pajudėję. Tikimės, kad dalis lėšų atsidurs ir transplantologų akiratyje. Dabar gi medikai padeda aukodamiesi ir negaudami pelnyto atlygio. Patikėkite, prikalbinti visą gydytojų komandą savaitgalį praleisti ne prie ežero, bet operacinėje kaunantis dėl žmogaus gyvybės, nėra taip paprasta. Toks entuziazmas turi būti tinkamai įvertintas.
 
Kai kuriose įstaigose gydytojai patiria didelius virškrūvius, pagarbos medikui tiek finansine, tiek moraline prasme Lietuvoje yra labai mažai. Tačiau kažkodėl visi išvažiavusieji grįžta gydytis tėvynėn...


 
Tarp kitko
Šiemet efektyviais donorais jau tapo 32 mirusieji – keturiais daugiau, nei pernai (efektyvus donoras – žmogus, iš kurio transplantacijai buvo paimtas bent vienas organas ar audinys).
 
Pastaruoju metu donorystei prieštarauja mažiau mirusiųjų artimųjų (2015 metų pirmąjį pusmetį buvo 12 prieštaravimų, arba 22 proc., 2016 metų pirmąjį pusmetį – 10 prieštaravimų, arba 19 proc.) ir mažiau nustatoma medicininių kontraindikacijų, dėl kurių donorystės procesas yra neįmanomas. 
 
Pritarimą po savo mirties aukoti organus ir (ar) audinius donorystei šiuo metu Lietuvoje yra išreiškę 22 618 gyventojų – 7870 vyrų ir 14 748 moterys.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris