Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus vedėjo Tonaro Bekerio keturiasdešimties metų darbo patirtį apvainikavo garbingas apdovanojimas. Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (Vilniuje) vykusiame Lietuvos medicinos darbuotojo dienos minėjime įteikė Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardo diplomą ir Lietuvos nusipelniusio gydytojo garbės medalį. Šiauliuose gimęs ir gimtajame mieste šaknis įleidęs gydytojas visada siekė ne tik profesinių aukštumų. Per keturių dešimtmečių gydytojo praktiką jis sukaupė puikaus chirurgo patirties ir psichologo įgūdžių, kurių prireikia kiekvieno paciento vizito metu.
Urologas Tonaras Bekeris – šešioliktas Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas, pelnęs garbingą Nusipelniusio Lietuvos gydytojo arba Nusipelniusios Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą.
Į mediciną – be dvejonių
Vaikystėje, pamena Tonaras, minčių tapti gydytoju neturėjęs. Nors tai, kad tėveliai dažnai bendraudavo su medikų šeimomis, visada kėlė susidomėjimą šia profesija, o ir tėvai jį skatino. Tad baigdamas anuometinę F.Žemaičio vidurinės mokyklos vienuoliktąją klasę, vaikinas jau buvo tvirtai nusprendęs rinktis gydytojo kelią.
Gavęs mokyklos baigimo atestatą, nusprendė vykti į Kauną ir stoti į Medicinos institutą. Be vargo įveikęs stojamuosius egzaminus, kibo į nelengvas medicinos studijas.
1973-aisiais T.Bekeris baigė institutą ir po metų grįžo į Šiaulius, kur Respublikinėje Šiaulių ligoninėje baigė vienerių metų chirurgijos internatūrą.
Baigdamas medicinos mokslus jaunas gydytojas sukūrė šeimą: pamilo būsimą pediatrę Liudą Gražiną. Drauge su ja ne tik kurstė šeimos židinį, bet ir skynėsi kelią į nelengvą medicinos pasaulį, dar nežinodami, kad teks ne tik gydyti žmones, bet ir vadovauti ligoninės skyriams, nuolat tobulėti ir būti pavyzdžiu daugeliui.
Nuo teorijos iki praktikos
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje T.Bekeris pradėjo dirbti nuo 1975 metų. Iki tol vienerius metus chirurgu darbavosi Akmenės ligoninėje.
„Tapęs gydytoju dar labiau supratau, jog patekau ten, kur ir reikėjo man patekti“, - prisimena pirmuosius darbo žingsnius.
Jauną gydytoją ypač domino anuomet įsisavinami nauji gydymo metodai, tad nuolat gilinosi į pasirinktą specialybę. Nepamirštama patirtis, kai nesupratęs vienos plastinės opereacijos principo, mėnesiui išvyko į Charkovą, kur tais laikais tokia buvo operacija buvo atliekama.
Netruko jaunas gydytojas suprasti, jog chiurgijoje vien teorijos nepakanka – reikia praktikos, patirties. „Tik tada specialistas jau turi supratimą apie viską, žino, ko tikėtis, pradėjus operaciją, ko reiktų ieškoti. Juolab kad situacijos mūsų darbe nebūna standartinės“, - sako gydytojas, po žingsnį tobulėjęs ir siekęs plėsti galimybių ribas.
Iš chirurgijos – į urologiją
Dirbdamas Akmenės ligoninėje chirurgu, T.Bekeris domėjosi urologija ir jo svajonėms buvo lemta išsipildyti – jis buvo perkeltas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyrių dirbti gydytoju urologu. 1992 metų gegužės 20 dieną jis buvo atestuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos gydytojų urologų atestavimo komisijos ir jaunam gydytojui patvirtinta aukščiausioji kvalifikacinė urologo kategorija.
Praktika įrodė, jog gydytojo sėkmę lemia aplinka, gydymo įstaiga, kurioje tenka dirbti, ir, žinoma, personalas. „Gerų rezultatų nepasiekiama, jei nėra gero kolektyvo, kuris dirba sklandžiai. Vienas žmogus turėtų būti nebent genijus. Jei aplinka nesupras, ką siūlai, ką darai, jei nedirbs petys į petį, gerų rezultatų nebus arba jų pasiekti būtų labai sunku, net neįmanoma“, - teigia gydytojas.
Nepabūgo gydytojas ir atsakomybės naštos. Nuo 1999 metų balandžio jam patikėtos Urologijos skyriaus vedėjo pareigos. Papildomu darbo krūviu teko dirbti gydytoju urologu litotripsijoms, kur dirba iki šiol.
Šis pasitikėjimas – ne veltui. Tonaras Bekeris nuolat kelia kvalifikaciją ne tik Lietuvoje, bet dalyvauja įvairiose tarptautinėse urologų asociacijos konferencijose, Europos urologų draugijos kongresuose ir stažuotėse įvairiose pasaulio šalyse. Gydytojas ne tik pats nuolat mokėsi ir tobulėjo, bet ir mokė kitus. Ekstavakulinės litotripsijos teko mokyti kolegas Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje, net Prancūzijoje, kur mokytis buvo atvykę kolegos iš Rusijos. Tai, anot mediko, buvo laikai, kai mūsų šalis žengė pirmus nepriklausomybės žingsnius, o medicina sparčiai tobulėjo.
Iki šiol Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriuje gydomi pacientai ne tik iš Šiaulių miesto, bet iš visos apskrities. Į skyrių ligoniai patenka dėl sudėtingų patologijų, o Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas Tonaras Bekeris padaro viską, kad net ir itin sunkiai sergantys pacientai gautų šiuolaikinį gydymą, padedanatį grįžti į visavertį gyvenimą.
Pakilimai ir atoslūgiai
Per keturis dešimtmečius būta visko: ir pakilimų, ir atoslūgių. 1988 metais sutuoktiniai Bekeriai nusprendė vykti dirbti į Alžyrą. Tada, pamena gydytojas, ligoninėje lyg ir stigo galimybių saviraiškai, tad nusprendė jėgas išmėginti užsienyje. Dabar patyręs chirurgas sako, jog dveji su puse metų, praleisti toli nuo namų, subrandino bei suteikė patirties.
„Pas mus šeimos gydytojas neturi įtakos specialisto darbui. Ten viskas kitaip. Šeimos gydytojai dirba privačiuose kabinetuose, tad, paskyrę vizitą pas specialistą, ir patys drauge su pacientu važiuoja į konsultaciją. Šeimos gydytojas klausia ligonį konsultuojančio specialisto, ką jis galvoja, kokią diagnozę įtaria, kokį gydymą planuoja taikyti. Jei turtingesnis pacientas, drauge su juo atvyksta net trys vietiniai gydytojai“, - prisimena T.Bekeris.
Smagu šiandien prisiminti ne tik darbą, bet ir laisvalaikį Alžyre, bendravimą su vietiniais gyventojais, kurie dėmesio užsieniečiams gydytojams ne tik negailėjo, bet ir vadino juos Dievo siųstais geradariais.
Kai grįžo iš Afrikos, Respublikinė Šiaulių ligoninė kaip tik įsigijo litotriptorių. Tuomet Sovietų Sąjungoje buvo tik trys šie prietaisai: Maskvoje, Sankt Peterburge ir Šiauliuose.
Pradėtas taikyti naujas akmenligės gydymo metodas. Šalinant akmenis, nereikėjo ligoniui daryti pjūvio. Į Šiaulius važiavo ligoniai iš visų Baltijos šalių, siuntė ligonius iš Vladivostoko, Baku. Gydytojai dirbdavo 12-14 valandų per parą.
Dabar Urologijos skyriuje yra 22 lovos – tais laikais buvo 60, o ligonių gulėdavo ir per 70. Tai, pasak T.Bekerio, buvo didžiulis visos medicinos žingsnis pirmyn.
Vėliau litotriptorius įsigijo ir Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje esančios gydymo įstaigos.
Apdovanojimas – visų įvertinimas
Sunku įvardinti visus žingsnius, kuriais eita Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardo link. Anot T.Bekerio, tai – reikšmingiausias jo gautas apdovanojimas, aukščiausias jo, kaip mediko, darbo įvertinimas. Tačiau pelnytas jis esą daugelio.
„Tai - ligoninės kolektyvo, skyriaus medikų darbo įvertinimas. Net ir visos šalies medicinos darbuotojų, mokslinių institutų požiūrio į ligonį, galimybių jam teikti pagalbą, įvertinimas. Nes visi medikai, o kartu ir aš, naudojuosi tomis metodikomis, kurios mūsų šalyje taikomos“, - kalbėjo spaudos konferencijoje Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardą pelnęs gydytojas urologas Tonaras Bekeris, apdovanojimą pelnęs, kaip pats sako, už tuos keturis dešimtmečius, kuriuos skyrė chirurgijai bei urologijai.
Gydytojo įsitikinimu, per 40 metų darbo su ligoniais, gydytojas tampa ne tik chirurgas, bet ir psichologas. Juolab kad 50 procentų gydymo sėkmės priklauso nuo mokėjimo bendrauti, nuo žmogaus supratimo, pajautimo ko jis nori. „Nors aš ir chirurgas, bet mano darbe 50 procentų yra psichologijos, ir dar 10 procentų - teatro“, - teigia gydytojas.
Komentaras
Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, laikinai erinanti generaliniuo direktoriaus pareigas, Vaiva Makštutienė:
- Tonaras Bekeris labai gerbiamas ir mylimas kolektyvo bei pacientų, jam ne kartą už nuoširdų ir rūpestingą darbą reikštos padėkos. Tai gydytojas, nuolat gyvenantis pacientų skausmais ir rūpesčiais, padedantis jiems ne vien vaistais, bet ir maloniu žodžiu, nuoširdžiu dėmesiu, o sukupta patirtimi ir žiniomis nuolat besidalinantis ne tik su medicinos personalu, bet ir su ligoninėje patirties besisemiančiais medicinos studentais bei gydytojais rezidentais, už ką ir pelnė šį garbingą kiekvienam gydytojui apdovanojimą.
Komentuoti: