„Noriu gyventi ramiai“
„Sveikatą tikrinuosi du kartus per metus. Organizmą stipriai veikia įtemptos treniruotės, skrydžiai, perkrovos, vestibiuliariniui aparatui tenka gana dideli išmėginimai.
Kartais iš tikro akrobatams nuo perkrovų būna rimtų sutrikimų, kuomet lėktuvas staigiai kyla į viršų, leidžiasi žemyn arba kilpoje. Teigiamos perkrovos mano lėktuve yra limituotos iki 12 – jų metu mano kūnas sveria apie toną, o kraujas juda žemyn. Jeigu neatlieki tam tikrų raumenų fiksacijos pratimų, gali prarasti sąmonę. Jeigu neigiama perkrova, tada visas kraujas bėga į galvą, taip būna, kai skrendi su didele neigiama perkrova ratais aukštyn. Tuomet labai stipriai galvą spaudžia kraujo slėgis. Būna, kad lakūnai turi didelių vestibiuliarinio aparato sutrikimų. Ir jie sunkiai pagydomi“, - pasakoja mažai laiko Lietuvoje praleidžiantis J.Kairys.
Nors lakūnas sulaukia nemažai klausimų apie darbe tykančius pavojus, kalbėtis panašiomis temomis jis vengia.
„Paskui man ir kitiems šie dalykai neduoda ramybės. Aš noriu gyventi ramiai ir noriu, kad aplinkiniai gyventų ramiai. Iš tiesų aviatoriaus profesija nėra paprasta: viena yra rizikos, kita - išlaikyti sveikatą.
Labai svarbus yra racionalus mąstymas ir racionalių sprendimų, neperžengiant savo galimybių, priėmimas“, - sako garsusis aviatorius.
 
Tenka keisti profesiją

„Tik nedaugelis pilotų dirba iki pensijos, t.y. 65 metų. Dauguma keičia darbą anksčiau. Dažnai tenka girdėti, kad 1 klasės medicininės patikros nepraeina po infarktų, įvairių traumų. Bet teko girdėti ir ne vieną atvejį, kad vestibiuliarinis aparatas, ausų būgneliai pakenkiami, jei skraidoma sergant sloga. Pasekmės liūdnos - tenka keisti profesiją.
Taip pat teko sutikti lakūnų, kurie, būdami fiziškai sveiki, nutaria pakeisti profesija, nes tiesiog nusibosta gyventi toli nuo šeimos, laisvas dienas praleisti kelyje į namus, matyti, kaip vaikai auga daugiausia bendraujant per „Skype“ ir panašiai. Tad buvimas toli nuo artimųjų taip pat sukelia stresą ir diskomfortą“, - sako keleivinio lėktuvo pilotė Lina Malakauskaitė (nuotr.).
Vis dėlto su kokiomis sveikatos problemomis paprastai susiduria pilotai? „Visų pirma išskirčiau nuolat besikaupiantį nuovargį ir stresą, kurie silpnina imuninę sistemą. O silpna imuninė sistema - pamatas atsirasti ligoms.
Nuovargis ir stresas kaupiasi dėl nepastovaus darbo grafiko, gana sujaukto dienos nakties ritmo - ankstyvų rytinių skrydžių, po to sekančių naktinių, vakarinių ir vėl rytinių skrydžių.
Trumpų nakvynių, kai dėl įvairių trukdymų kartais pavyksta pamiegoti tik kelias valandas, didelių temperatūrų skirtumų (ankstų žiemos rytą lėktuve šalta, pakilus - karšta), ryškios saulės šviesos, nuolatinio triukšmo, nešvaraus oro, radiacijos, laiko trūkumo... Tad dažnai ir po trumpo nieko neišsiskiriančio skrydžio, kartais jautiesi pavargęs. O kaip žinia, nuovargis ir stresas organizme kaupiasi, tad reikia surasti būdų, kaip jų atsikratyti ir atgauti jėgas. 
Taip pat pakankamai dažnas dalykas lakūnų gyvenime yra nugaros skausmas, kuris kyla ir dėl sėdimo darbo, ir dėl skersvėjų kabinoje, ir dėl fizinio aktyvumo trūkumo ar streso. Kiekvienas ieško būdų, kaip to išvengti“, - vardija viena pirmųjų keleivinių lėktuvų piločių.
Anot jos, šitame darbe turi daug dėmesio skirti sveikam gyvenimo būdui. „Anksčiau mane labai vargindavo sloga, su kuria tikrai niekam nepatariu skraidyti. Teko ilgai ieškoti būdų, kaip su ja atsisveikinti. Išbandžiau daug liaudiškų ir tradicinės medicinos būdų, kol atradau tinkamiausius. Labai padėjo įvairūs kvėpavimo pratimai, kai kurie jogos pratimai, reguliarūs nosies plovimai, imbiero arbatos ir panašiai. 
Gaila, kad vis dar yra nusistatymas, jog ligas geriau „slėpti“ ir gydytis patiems, kad nebūtų sustabdyta medicininė pažyma. Šį nusistatymą sugeba sulaužyti tik keli mano pažįstami gydytojai, kurie stengiasi pirma padėti išgyti, o ne skuba „nurašyti“ nuo skraidymų. Manau, jeigu būtų geresni ir atviresni santykiai su aviacijos medicinos specialistais, būtų laiku užkirsti keliai daugumai ligų“, - svarsto pilotė.
 
Legenda

Aviacijos veteranas Viktoras Ašmenskas (g. 1912 m. vasario 19 d.) skaičiuoja 103 metus ir stebina savo gyvybingumu. Vilniaus gerontologijos ir reabilitacijos centre gyvenantis aviatorius labiausiai skundžiasi tik silpnu regėjimu. Tik su specialiu aparatu jis gali perskaityti tekstą ir peržiūrėti nuotraukas.
 


Specialisto komentaras
Gydytoja otorinolaringologė Violeta Pčalinienė:

- Neseniai apžiūrėjau stiuardesę, kuri prarado klausą. Šiuo metu ji gydoma, tačiau niekas negali pasakyti, ar mergina kada nors atgaus klausą. Taip nutinka ir lėktuvo pilotams.
Žmogus, planuojantis gyvenimą susieti su pilotavimu, turi būti sveikas: visos organizmo sistemos turi veikti nepriekaištingai. Vieni aplinkos faktoriai veikia žmogų žemėje ir visai kitaip organizmas reaguoja skrydžio metu. Lėktuvų pilotai darbe susiduria su daugybe veiksnių, kurie vienaip ar kitaip veikia jų gyvybines funkcijas. Ne veltui yra labai griežta jų sveikatos kontrolė. Gydytojai Dažniausiai susiduriama su tokiais faktoriais, kaip greitas atmosferinio slėgio kitimas, oro temperatūros kaita. Greita atmosferinio slėgio kaita veikia žmogaus nosies, ausų funkcijas. Daugelis skrydžio metu esame pajutę ausų užgulimo, skausmo pojūčius, galvos skausmus, kurie po skrydžio dažniausiai greitai praeina. Ilgą laiką dirbant tokiose sąlygose gali atsirasti minėtų organų funkcijos sutrikimai. Todėl būsimas pilotas privalo turėti normalią klausą, puikiai kvėpuoti nosimi, nes bet kokios anatominės anomalijos, persirgtos ligos ar pooperacinės problemos vėliau gali sukelti negrįžtamų sveikatos sutrikimų, kurie ne tik lems atsisveikinimą su mylima profesija, bet ir gyvenimo kokybės pablogėjimą. Ūmūs sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, kraujavimas iš nosies, stiprus galvos ar ausies skausmas piloto darbe gali sukelti pavojingas situacijas. Todėl, net susirgus ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, pilotai neleidžiami į reisą, kol visiškai nepasveiksta. Ilgalaikis kenksmingų faktorių poveikis gali sukelti lėtinius klausos sutrikimus, komplikuotus sinusų uždegimus. Dauguma ligų ar būklių yra koreguojamos. Pavyzdžiui, chirurginiu būdu taisomi anatominiai nosies ir nosies sinusų defektai, gydomi ausų uždegimai ir taip toliau. Pasveikę pilotai gali tęsti darbinę veiklą. Tačiau atsiradę negrįžtami klausos sutrikimai gali būti darbo praradimo priežastis.Taigi visi žmonės, susiję su pilotavimu, yra nuolat ir kruopščiai tiriami daugelio specialistų, kurie turi aviacijos medicinos eksperto licenzijas ir yra susipažinę su pilotų darbo ypatumais.