Sporto medikas: „Pergalę nuo traumos neretai teskiria sekundė“

Aigustė Tavoraitė
2016-08-11
„Sportas ir sveikata sutelpa ant to paties medžio, bet visgi skirtingų šakų. Ypač kalbant apie profesionalųjį sportą. Čia nesvarbu, kad kenti skausmą ar prastai jautiesi: jeigu šiandien turi startuoti ir nuo to priklauso, ar rytoj iš to valgysi duoną, darai tai ir pro sukąstus dantis“, – sako Lietuvos sporto medicinos centro sporto medicinos skyriaus vedėjas dr. Mantas Ambraška (31 m.).
Sporto medikas: „Pergalę nuo traumos neretai teskiria sekundė“
„Anoniminės sportininkų apklausos rodo, kad didelė dalis apklaustųjų visgi būtų linkę (bet nebūtinai taip daro) vartoti dopingą, net jei žinotų, kad yra didelė tikimybė būti pagautiems“, - Lietuvos sporto medicinos centro sporto medicinos skyriaus vedėjas dr. Mantas Ambraška.

Ką tik daugelis tautiečių užgniaužę kvapą stebėjo Rūtos Meilutytės finišą Rio olimpiniame baseine, kur olimpinei čempionei teko tenkintis tik septinta vieta. Ar tokiais atvejais galime kaltinti vien sportininko fizinį pasirengimą?
Tokiais atvejais visi skuba, sėdėdami kitame pusrutulyje prie televizoriaus ekrano, reikšti nuomonę, kai ką tik finišavusiam sportininkui pačiam dar sunku rinkti žodžius ir įvertinti savo rezultatą. Manau, kad čia daugiau reikėtų kalbėti ne tiek apie mediciną, kiek apie psichologiją ir kitas aplinkybes. Prieš keturis metus šiai plaukikei buvo mažiau spaudimo. Gaila, kad aukščiau sporto pirmiausia iškeliami valstybės lūkesčiai. Dar neturėdama olimpinės čempionės titulo ji nejautė tokios naštos. Tą tiesiogiai atspindi dabartinis rezultatas.
 
Neatsitiktinai olimpiečius lydi ir sporto psichologijos specialistai. Tokio lygio sporto renginyje nėra silpnų varžovų, o kiekviena milisekundė, ypač plaukime, gali tapti aukso vertės. Be abejo, daug lemia ir sėkmės veiksnys. Be to, išmušti iš vėžių gali kiti nenumatyti dalykai – galbūt sportininkui tinkamai pailsėti neleidžia nuo lubų per naktį lašantis vanduo...
 
Dalyvavote rengiant mūsų kanojų ir baidarių irkluotojus olimpiadai. Rungtynių atviruose vandens telkiniuose veiksnius dar sunkiau suvaldyti? 

Išties čia ypač didelę reikšmę turi oro sąlygos. Štai Rio irklavimo kanale dabar tokios bangos ir orų permainos, kad galbūt pirmas gali būti ne stipriausias, o kuriam loterija geriau pasiseks. Nors plaukimo takai išdėstyti tik per trisdešimt metrų, sąlygos juose gali gerokai skirtingos: vienam tenka užuovėja, o kitam – jau didesnės bangos, reikalaujančios daugiau laiko ir papildomų jėgų išlaikyti pusiausvyrą.
 
Nepaisant to, iš šių sričių sportininkų daug tikimasi ir jau kabinami medaliai. Ir tai vėlgi tik prideda bereikalingos įtampos. Varžybos reikalauja aukšto meistriškumo, užtenka jau to, kad patiriami dideli krūviai, tai gali sukelti ir įvairių medicininių pasekmių: ištinka traumos, pradeda „lįsti“ senos, anksčiau nuošalyje paliktos ligos.
 
Siekdami aukštų rezultatų sportininkai susigundo išbandyti ir draudžiamųjų preparatų. Per maža sveikatos kaina?
Sportas ir sveikata sutelpa ant to paties medžio, bet visgi skirtingų šakų. Ypač kalbant apie profesionalųjį sportą. Čia nesvarbu, kad kenti skausmą ar prastai jautiesi: jeigu šiandien turi startuoti ir nuo to priklauso, ar rytoj iš to valgysi duoną, darai tai ir pro sukąstus dantis.
 
Šiaip olimpinės žaidynės – ne vieta demonstruoti stebuklus ar įmantrius dalykus. Veiksmingiausia klasika – adekvačios treniruotės, režimas, poilsis ir tinkamas emocinis nusiteikimas. Tačiau jei trejus metus rengiantis olimpiadai gaunama stipendija, nuosekliai ir sunkiai treniruojamasi, žaidynės ant nosies, bet dar galbūt kažko – sveikatos, motyvacijos ar fizinio pasirengimo – šiek tiek trūksta, labai lengva susigundyti pagerinti savo būklę ir nešvariais būdais.
 
Anoniminės sportininkų apklausos rodo, kad didelė dalis apklaustųjų visgi būtų linkę (bet nebūtinai taip daro) vartoti dopingą, net jei žinotų, kad yra didelė tikimybė būti pagautiems. Ir ta šlovės akimirka ar kiti motyvai vienodai verčia rizikuoti tiek Pietų, Centrinės Afrikos, tiek Australijos ar Kinijos atletus.
 
Galbūt skandinavų požiūris šiuo klausimu labiau rezervuotas, tuo tarpu Rusijoje bene labiausiai orientuojamasi vien į rezultatą, o ne į priemones jam pasiekti. Lietuvoje galima būtų pastebėti tarpinį variantą. Aišku, kai dopingo šešėliu pridengtas sportininkas skriaudžia mūsiškius, visi labai būna nepatenkinti, bet jei atvirkščiai – matyt, į situaciją kiek kitaip žiūrima. Tokie dvigubi standartai – ne tiek sportininkų, kiek visuomenės problema.
 
Šiaip sportininko karjera yra trumpa, jie ir taip daug stato ant savo sveikatos kortos, tad tokie nesusipratimai išties turi milžinišką kainą. Be to, sportininkas yra savo šalies ambasadorius, tad svarbu palaikyti atitinkamą įvaizdį.

 
Kitąmet vyksiančioje kurčiųjų vasaros olimpiadoje vėl rūpinsitės prieš trejus metus olimpinį auksą iškovojusios vyrų krepšinio rinktinės fizine forma. Žmonių su negalia žaidynės visgi lieka visuomenės ir politikų dėmesio nuošalyje.
Tai, kad dėmesio skiriama nepakankamai, parodo vien faktas, kad, matyt, nedaug kas žino, jog kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinė pagal apdovanojimų skaičių, kiek kartų jie tapo olimpiniais, pasaulio, Europos čempionais, pralenkia sveikųjų vyrų krepšinio rinktinę. Jie tikrai jaučiasi pamiršti: ir taip likimo nuskriausti, labai jautriai reaguoja, kai šeštą vietą užėmusiesiems tiesiamas raudonas kilimas, o iškovojus olimpinį auksą bent su gėlių puokšte oro uostuose nepasitinkama.
 
Mūsų golbolo (aklųjų riedulio) žaidėjai pasaulyje atrodo stipriai, tačiau galima pasižiūrėti, kokiomis sąlygomis jiems tenka treniruotis. Bet ką jau kalbėti apie parolimpiečius, jei net paprastam neįgaliajam sostinės gatvėse nesudaromos tinkamos judėjimo sąlygos.
 

Ne mažiau dinamiška nei varžybų peripetijos atrodo ir pati sporto mediko profesija, kur skaudžios akimirkos neretai maišosi su laimėjimo euforija. 
Sporto medicina – labai plati ir specifinė medicinos šaka. Dirbdamas šioje profesijoje išvengi ligoninės rutinos, tačiau visgi ne ką rečiau susiduri su skausmu, krauju. Traumos – nuolatinis sportininkų palydovas. Sportininkas bet kada gali nusilaužti koją, prasidurti plautį ir pan. Užtenka akimirkos, kad netikslus kryptelėjimas ar pastūmimas skaudžiai atsilieptų. Pergalę nuo traumos neretai teskiria sekundė.
 
Tad sporto gydytojai visada dirba budėjimo režimu. Tačiau mes neturime po ranka operacinės stalo, priėmimo skyriaus komandos, dažnai būname šimtai kilometrų nuo artimiausios gydymo įstaigos. Aišku, dirbant sporto medicinos srityje būna ir tokių dienų, kai iškovojus pergalę visi iškart pasveiksta (šypsosi).

 
Dosjė
2010 m. baigtas Kauno medicinos universitetas.
2013 m. baigta sporto medicinos rezidentūra Vilniaus universitete.
Nuo 2013 m. – Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinės gydytojas.
Nuo 2014 m. – Lietuvos baidarių ir kanojų olimpinės rinktinės gydytojas.
2015 m. baigti tarptautinio olimpinio komiteto organizuojami dvejų metų nuotoliniai Sporto medicinos kursus.
Šiuo metu dirba Lietuvos sporto medicinos centre ir J.Girskio stuburo ligų gydymo centre.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris