Respublikinės Šiaulių ligoninės ortopedai traumatologai pirmieji Lietuvoje atliko kelio sąnario kremzlės plastiką skystu implantu. Dešimtmetį kelio sąnario skausmą dėl disekuojančio osteochondrito kentusi ir jau be skausmo sąnario nebegalėjusi lankstyti bei vaikščioti 46-erių metų šiaulietė po operacijos ir mėnesio reabilitacijos nebejaučia jokio skausmo - gali ne tik vaikščioti, bet ir šokti, ko nedarė jau ne vienerius metus.
Pirmoji Lietuvoje kelio sąnario kremzlės plastika skystu implantu, atlikta pacientei Jolantai Kriptavičienei Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – ne vienintelė naujovė, kurią šiais metai ligoninėje įdiegė ortopedai traumatologai Vytautas Mažutavičius (tupi) ir Žydrūnas Vitkauskas.
Skausmas atvedė pas gydytojus
Tiksliai Jolanta Kriptavičienė ir nepasakytų, kada ją pradėjo varginti kelio skausmas. Moteris mano, jog gal prieš dešimtmetį pajuto diskomfortą, tačiau medikų pagalbos nusprendė ieškoti tik tada, kai nei į mišką eiti, nei į kalnus kopti jau negalėjo – kelio skausmas tapo nepakeliamas.
Moteris kreipėsi į šeimos gydytoją, gavo siuntimą pas ortopedą traumatologą, kuris moteriai skyrė magnetinio rezonanso tomografiją.
Tyrimo rezultatas nustebino pacientę konsultavusi ortopedą-traumatologą Vytautą Mažutavičių. Jolantai nustatytas disekuojantis osteochondritas - patologija, kurios metu tam tikroje zonoje įvyksta kaulo nekrozė ir atsidalina subchondrinio kaulio fragmentas su kremzle. Taip atsitinka dėl po sąnariniu paviršiumi esančio kaulo kraujotakos sutrikimo. Disekuojantis osteochondritas formuojasi daugelį metų, ilgą laiką nejuntama ligos simptomų. Pagalbos dažniausiai prireikia fiziškai aktyviems žmonėms. Pasak gydytojų, tokia patologija gali atsirasti ir dėl traumų, tad ir gydyti ją ortopedams traumatologams tenka dažnai.
Pasirengę moderniai operacijai
Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro ortopedams traumatologams Vytautui Mažutavičiui ir Žydrūnui Vitkauskui pacientės diagnozė buvo labai netikėta dar ir dėl to, kad neseniai jie buvo stažuotėje, kur mokėsi kremzlės sąnario operaciją atlikti naujausiu, iki šiol Lietuvoje netaikytu skystu implantu. Netikėtas sutapimas buvo ir tai, kad protezą gaminanti Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija šį protezą pristatė Lietuvoje ir farmacinė įmonė jį buvo atvežusi į ligoninę.
„Mes laukėme paciento su šia diagnoze ir ji atėjo“, - lemtingu sutapimu stebėjosi V.Mažutavičius.
Pacientei specialistai paaiškino, kad jos laukia kelio sąnario operacija. Jolanta galėjo rinktis, ar operacija bus atliekama senuoju metodu, kai specialistai kremzlei gelbėti atlieka sudėtingą chirurginę intervenciją, pjūvio metu fiksuodami kremzlę ar įtvirtindami dirbtinę membraną-implantą arba laboratorijoje užaugintą iš paciento organizmo paimtą kremzlę.
Kitas pasirinkimas – išdilusią kremzlę užpildyti kamieninėmis ląstelėmis ir jas fiksuoti skystu transplantu. Pasak ortopedo traumatologo Ž.Vitkausko, ši operacija atliekama artroskopiniu metodu, kurio metu invazija į sąnarį yra minimali. Padaromi mikrolūžiai, atveriami kaulų čiulpai, iš kurių priteka kamieninių ląstelių.
„Neatradome panacėjos – tiesiog pritaikėme sukauptas žinias ir pasaulyje taikomą metodiką“, - paaiškina ortopedas traumatologas V.Mažutavičius, drauge su kolega pirmą kartą Lietuvoje atlikęs kremzlės plastiką skystu implantu.
Medikai sako, jog artroskopu atliekama operacija greita, patogi ir tikrai efektyvi.
Rezultatas nenuvylė
Jau kitą dieną po operacijos pacientė galėjo vykti namo. Jolanta jautėsi puikiai, tačiau kojos sąnarį labai saugojo: dar mėnesį, kaip ir nurodė operavę specialistai, nerėmė kojos. Po mėnesio prasidėjo reabilitacija, kurios metu J.Kriptavičienė turėjo sugrąžinti sąnariui buvusį lankstumą. Ambulatorinės reabilitacijos metu buvo atliekami masažai, kineziterapija, fizioterapinės procedūros. Praėjus dviem mėnesiams po operacijos ligos požymių neliko: skausmo kaip nebuvę, sąnarys lankstosi puikiai.
Ortopedas traumatologas V.Mažutavičius teigia, jog ne kiekvienu ligos atveju ši operacija būtų sėkminga. Ji nepavyktų, esant lėtiniam uždegiminiam sąnario procesui. Negalima ji būtų ir tuo atveju, jei sąnario kremzlės pažeidimas išplitęs, kaip deformuojančios artrozės atveju.
Nors disekuojantis osteochondritas – jaunų žmonių liga, tačiau jis formuojasi dešimtmetį ir medikų pagalbos dažniausiai prireikia brandesniame amžiuje. Tačiau žmogaus amžius operacijai neturi reikšmės. Gali būti, kad ir septintą dešimtį perkopusiam pacientui būtų atlikta ši operacija, o trisdešimtmečiui – negalima dėl nepalankių indikacijų.
Šių operacijų poreikis išties didelis, tačiau ortopedai traumatologai dar kiekvienam pacientui negali pasiūlyti šios modernios procedūros, nes modernus implantas, kainuojantis apie 1300 eurų, nekompensuojamas valstybės, o pacientas viešojoje įstaigoje pirkti priemonių negali. Pirmąjį implantą pacientei dovanojo UAB „Osteca“. Pasak V.Mažutavičiaus, ši dovana – ne tik medicinos priemonė, pacientę išgelbėjusi nuo skausmo ir judėjimo diskomforto, bet ir didelė pažanga bei galimybė specialistams, pasiryžusiems imtis naujovių, lengvinančių ne tik pačių gydytojų darbą, bet ir paciento sveikimą po operacijos.
1,3
- tiek tūkst. eurų kainuoja modernus skystas implantas, skirtas kelio sąnario kremzlės plastikai. Deja, ligonių kasos jo kol kas nekompensuoja.
Naujovė veja naujoves
Pirmoji Lietuvoje kelio sąnario kremzlės plastika skystu implantu, atlikta Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – ne vienintelė naujovė, kurią šiais metai ligoninėje taikė ortopedas traumatologas Vytautas Mažutavičius, o jam talkino kolega Žydrūnas Vitkauskas.
Metų pradžioje buvo implantuotas anatominis peties sąnario protezas. Šią operaciją atliko Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojai V.Mažutavičius, Ž.Vitkauskas bei ortopedijos implantų instruktorius Danetas Paskalis iš Prancūzijos. Operacijos metu atkurta peties sąnario anatomija bei implantuotas anatominis peties sąnario protezas.
Pirmoji pacientė, kuriai Respublikinės Šiaulių ligoninės ortopedai traumatologai implantavo naująjį anatominį peties sąnario endoprotezą – šešiasdešimtmetė Joniškio gyventoja, buvo patyrusi traumą - žastikaulis lūžo į keletą fragmentų, jai buvo diagnozuotas skeveldrinis proksimalinio žastikaulio galo lūžis, visiškai suardyti sąnariniai paviršiai, tad endoprotezavimo operacija buvo daug sudėtingesnė, nei atliekant planinę peties sąnario keitimo operaciją.
Prieš pusmetį specialistai vėl įdiegė naują metodiką. Ortopedas-traumatologas Ž.Vitkauskas drauge su kolegomis M.Dambrausku ir V.Mažutavičiumi atliko kelio sąnario operaciją- panaudojo prancūzų kompanijos pagamintą endoprotezą.
Šios operacijos metu pakeistas ne visas kelio sąnarys, bet viena kelio sąnario pusė. Pasak Ž.Vitkausko, kai išdyla viena sąnario pusė, pasitelkus modernius implantus yra galimybė keisti tik tą sąnario dalį, - tai ir buvo padaryta per šią operaciją.
Anot V.Mažutavičiaus, medicinos mokslas sparčiai žengia į priekį ta linkme, kad kuo labiau visi implantai atitiktų žmogaus anatomiją ir operuojant kuo mažiau reikėtų chirurginės intervencijos, o žmogui būtų kuo daugiau naudos.
Komentuoti: