Faktas
Praėjusią savaitę Kelmėje vyko V jungtinė Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto MA Kardiologijos klinikos ir Kauno krašto kardiologų draugijos konferencija. Daugiau nei šimtas konferencijos dalyvių dalijosi patirtimi, žiniomis, naujovėmis. Konferencijos dalyvius sveikino LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, o garbės paskaitą skaitė LSMU prof. Aras Puodžiukynas.

---

 
Patirtys
Pirmojoje konferencijos dalyje buvo aptarti išskirtiniai klinikiniai atvejai. Doc. Diana Žaliaduonytė atkreipė kolegų dėmesį į tai, kad gydant pacientą, sergantį širdies nepakankamumu, itin svarbu taikyti inovatyvų gydymą. Todėl kiekvienas kardiologas privalo turėti pakankamai žinių, kad galėtų skirti modernų gydymą, kas dar nėra kardiologų kasdienybė. Aptartas 58-erių metų pacientės, sergančios širdies nepakankamumu, klinikinis atvejis. Pradžioje pacientei, netoleruojančiai fizinio krūvio, varginamai stazės požymių, skirtas gydymas nedavė norimų rezultatų. Jį pakeitus moteris netrukus pasijuto gerai. Pasak D.Žaliaduonytės, tai - geras pavyzdys apie Lietuvoje kompensuojamo širdies nepakankamumo gydymo efektyvumą. „Taikant naujus vaistus apie 70 procentų sumažėja hospitalizavimo atvejų, apie 20 procentų sumažėja tokių pacientų mirtingumas“, - teigė docentė, atkreipdama dėmesį, jog šis gydymas turėtų būti skiriamas ne vien itin sunkios būklės pacientams. 
 
Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėja Dovilė Dovidaitienė aptarė išskirtinį klinikinį atvejį - 68 metų daugiau nei mėnesį ligoninėje gydyto paciento ligos istoriją. Paciento gydymą apsunkino puokštė įvairių ligų, o labiausiai svoris – 172 kilogramai. Medikams pavyko sėkmingai atlikti perikardo punkciją, tačiau širdies ligos gydymą komplikavo blogėjanti inkstų funkcija, gydymas taikytas ir intensyviosios terapijos skyriuje. Kardiologai įsijungė į svarstymus, kas buvo kraujo susikaupimo perikardo ertmėje priežastis. 
 
Ypač aktualią temą ir medikams, ir pacientams pristatė prof. Vytautas Zabiela. Jis aptarė 76-erių metų pacientės gydymą. Pacientei taikytas antikoaguliacinis gydymas. Ji atvežta į gydymo įstaigą dėl prasidėjusio kraujavimo iš virškinamojo trakto. Profesorius aptarė atvejus, kaip gydyti pacientą, kuriam jau buvo kraujavimas dėl vaistų poveikio, kalbėjo apie insulto prevenciją po kraujavimo iš virškinamojo trakto, aptarė optimalius sprendimus, esant inkstų funkcijos pažaidai arba kepenų funkcijos nepakankamumui.

Žinios
Tradiciškai buvo aptartos ir kardiologijos aktualijos, specialistai dalijosi naujienomis, parsivežtomis iš kongresų.
Respublikinės Šiaulių ligoninės kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas anesteziologas reanimatologas Andrius Bubliauskas pristatė dešimties metų patirtį, gydant kraujavimą. Pasak specialisto, tik daliai pacientų galima panaudoti antidotą. Gydytojas aptarė pagrindines gaires, ką reikėtų žinoti apie antikoaguliantus ir ką reikėtų apsvarstyti, prieš paskiriant antidotą.
 
Lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiojo kasdienybė – saujos vaistų. Profesorė Gintarė Šakalytė patarė gydytojams, kaip mažinti vaistus gydant stabilią krūtinės anginą. Pranešėja pasidalino ir naujausiomis Europos lėtinio koronarinio sindromo gydymo gairėmis, aptarė intervencinio ir medikamentinio gydymo veiksmus, vaistų derinimo galimybes. Pasak profesorės, optimalus medikamentinis gydymas ir yra optimali sėkmė.
 
Ypač vertingomis žiniomis, įgytomis Paryžiuje vykusioje konferencijoje, pasidalino Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė. Kardiologė kalbėjo apie naujausias dislipidemijos gydymo gaires, paaiškino, nuo ko priklauso laukiama klinikinė nauda. Aptarta ir sergančiųjų gyvensenos korekcijos svarba bei medikamentinis gydymas statinais. Daug dėmesio skirta pacientų rizikos kategorijoms nustatyti ir tikslinėms mažo tankio lipoproteinų vertėms. Pranešėja pateikė ir vyresnių nei 65-erių metų žmonių dislipidemijos gydymo rekomendacijas, ragino kardiologus kalbėti su pacientais ir šeimos gydytojais apie dislipidemijos gydymo svarbą.
 
Prof. Jurgita Plisienė pranešimą apie mikrovaskulinę krūtinės anginą skaitė remdamasi klinikiniu atveju – 55-erių metų moters ligos istorija, besitęsiančia net 18 metų. Aptarti šios ligos rizikos veiksniai, ligos patogenezė, sunkūs ir brangūs tyrimo metodai. „Tinkamas gydymas turi būti paskirtas tinkamam pacientui“, - teigė profesorė, kalbėjusi ir apie optimalias gydymo galimybes bei geriausiai tinkamus antiangininius vaistus. 
Apie tinkamą antikoaguliacinių vaistų dozavimą kalbėjęs gydytojas Mindaugas Vieželis akcentavo tai, jog šių medikamentų vartojimas visada susijęs su kraujavimo rizika. Gydytojas pasidalino patirtimi, kaip skiriant antikoaguliantus ne tik išvengti kraujavimo, bet ir sumažinti lėtinės inkstų ligos riziką. Pristatyta ir išeminių įvykių rizika, kuri neišvengiama, kai vartojamos per mažos antikoaguliantų dozės.

Naujovės
Konferenciją pradėjusi dr. Nora Kupstytė-Krištaponė pabrėžė, jog slaugytojų vaidmuo gydant kardiologinius ligonius yra labai svarbus, todėl gruodį planuojama konferencija slaugytojoms.
Kita naujovė – kardiologijos rezidentų sesija pavadinti pranešimai. Vadovaujant profesorei Eglei Ereminienei būsimieji kardiologai parengė pranešimą „Širdies amiloidozė: trumpai ir aiškiai“, pristatė klinikinį šios retos ligos atvejį.
 
Rezidentė Eglė Drebickaitė išsamiai papasakojo apie širdies amiloidozę. Pasirodo, ši liga nėra itin reta, tik retai diagnozuojama, nes diagnostika – paini ir sudėtinga. Nustačius ligą, būtina išsiaiškinti amiloidozės tipą ir tik tada galima skirti gydymą, kurio efektyvumas visgi gana ribotas. Rezidentas Robertas Pranevičius pristatė klinikinį atvejį – 65-erių metų pacientės istoriją. Sudėtinga ligos paieška, trukusi daugiau nei pusmetį, pasak būsimo kardiologo, – per didelis laiko tarpas ir jis turėtų būti optimizuotas. Jaunieji kardiologai parengė atmintinę apie širdies amiloidozę, ją galėjo pasiimti kiekvienas konferencijoje dalyvavęs gydytojas. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 20 šios ligos atvejų, tačiau manoma, kad sergančiųjų asmenų yra daugiau.

---

Įvertinimas
Jaunųjų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų vardu kalbėjo unikalios technologijos autorius kardiologijos rezidentas Arnas Karužas. Dirbtinio intelekto technologijos pritaikymą širdies echografijos tyrimui jaunieji mokslininkai sėkmingai pristatė daugelyje Lietuvos ir užsienio projektų bei konkursų. Pasak prof. J.Plisienės, didžiausias laimėjimas – pirmoji vieta Silicio (JAV) slėnio organizuojamame konkurse ir galimybė apsilankyti šiame slėnyje.


 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!