„Chirurgui kiekviena diena – savotiškas iššūkis. Kasdien susiduri su daug psichologinių momentų, iššūkių, medicininių niuansų, kurie gali nustebinti. Mokaisi kiekvieną dieną ir kiekvienas pacientas tave moko“, – sako VUL Santaros klinikų abdominalinis chirurgas doc. dr. Saulius Mikalauskas (39 m.).
„Nors gydytojo, mokytojo, policininko, gaisrininko specialybės turėtų būti kertiniai valstybės akmenys, tačiau dabar jos paliktos nuošalyje. O kai nėra vertinami žmonės, kurie atlieka svarbų vaidmenį, iš pradžių kyla nepasitenkinimas, darbas tenka nemielas, tenka emigruoti“, - sako abdominalinis chirurgas doc. dr. Saulius Mikalauskas.
-
Ką tik pasauliniame pilvo chirurgų kongrese Londone iš septynių geriausių pranešimų jūsiškiam skirta pirmoji vieta. Kuo pavyko nustebinti užsienio kolegas?
- Reikėtų sakyti, kad apdovanojimą gavo komanda, nes medicina – komandinis darbas. Pagrindinis prizas ir taurė atiteko už geriausią žodinį pranešimą. Šis kongresas – pasaulinis renginys, sutraukęs septyniasdešimt trijų šalių atstovus. Tokiuose renginiuose su įdomumu sekama, kas ką atlieka inovatyvaus, dalinamasi patirtimi, pristatomos naujovės. Buvau pakviestas skaityti pranešimą apie pakankamai inovatyvias operacijas, kurias klinikose atlieku jau keletą metų. Tai – storosios žarnos auglio operacija per vieną mažą, vos keturių centimetrų dydžio, pjūvį pilvo sienoje.
-
Kuo unikalios šios mažapjūvės operacijos?
- Standartinė laparoskopinė operacija daugelyje klinikų jau tapo įprastinė atliekant gaubtinės ir tiesiosios žarnos operacijas, tačiau vieno pjūvio operacijos dar yra gana retos. Jos yra naujos, įdomios ir inovatyvios. Atliekant operaciją per vieną nedidelį pjūvį naudojamas specialus įrenginys, o per jį kišami specialūs instrumentai ir pašalinama storoji žarna su augliu. Mano žiniomis, niekur daugiau šalyje nėra atliekamos tokios operacijos. Mūsų ligoninėje anksčiau buvo atliktos mažapjūvės tulžies ir antinksčių šalinimo operacijos. Tai mažai traumuojanti operacija, po jos pacientai greičiau sveiksta, mažiau skauda. Tačiau jos reikalauja ne tik kitokios operacinės technikos, bet ir papildomų įgūdžių, pasiruošimo. Chirurgui, atliekančiam šias operacijas, jos yra mažiau patogios nei standartinės laparoskopinė operacijos.
-
Panašu, kad dirbdamas neieškote lengviausių kelių.
- Man atrodo, kuo žmogus beužsiimtų, savo srityje siekia būti geriausias. Aš laikausi šio principo, todėl ir domiuosi naujovėmis. Chirurgui kiekviena diena – savotiškas iššūkis. Kasdien susiduri su daug psichologinių momentų, iššūkių, medicininių niuansų. Mokaisi kiekvieną dieną ir kiekvienas pacientas tave moko. Negali dirbti konvejeriu, atlikęs darbą tam tikrą valandą tiesiog užverti duris. Liga darbo valandų nežiūri.
-
Apie jus pacientai atsiliepia kaip apie itin dėmesingą gydytoją. Visuomet lengva su jais rasti kalbą?
- Malonu iš pacientų sulaukti gero žodžio, rankos paspaudimo ar apsikabinimo. Dėl to ir eini į darbą kiekvieną dieną jausdamas malonumą. Aišku, pasitaiko visokių pacientų. Kartais žmogui reikia ne tik vaistų, operacijos, užtenka pokalbio ir viskas gali pasikeisti teigiama linkme.
-
Regite prošvaisčių, stebėdamas tai, kas šiandien vyksta sveikatos sektoriuje?
- Ne tik stebime, kas vyksta, bet ir patys dalyvaujame, tik gal ne visuomet tiek aktyviai, kiek norėtųsi. Tik vieninga bendruomenė gali ką nors pasiekti. Nors gydytojo, mokytojo, policininko, gaisrininko specialybės turėtų būti kertiniai valstybės akmenys, tačiau dabar jos paliktos nuošalyje. O kai nėra vertinami žmonės, kurie atlieka svarbų vaidmenį, iš pradžių kyla nepasitenkinimas, tada žmonėms darbas tampa nemielas, vėliau šis yra priverstas keisti darbą arba tiesiog emigruoti. Todėl ir reikia už save kovoti.
-
Nesigailite pasirinkęs chirurgo profesiją?
- Tikrai ne. Sunku būtų sumąstyti, ką galėčiau kita veikti, mane šis darbas žavi ir įkvepia. Nėra dienos, kad nenorėčiau eiti į darbą. Galbūt jei negalėčiau operuoti, dėstyčiau studentams, nes turiu pakankamą patirtį. Chirurgija nuo pat pradžių atrodė labai vyriška specialybė, turėjau labai gerus mokytojus tiek Kauno medicinos universitete, tiek Vilniaus universitete, mokiausi iš iškiliausių chirurgų, kurie „užkrėtė“ savo pavyzdžiu. Domina iššūkiai, sudėtingos, rekonstrukcinės operacijos, todėl pasirinkau pilvo chirurgiją.
-
Daug medikų šiandien prabyla apie patiriamą perdegimą, jums tai pažįstama?
- Kai darbas teikia malonumą, sakoma, nereikia ir dirbti (
šypsosi). Aišku, matyt, kaip ir kiekviename darbe „sezono“ pabaigoje būni išsekęs, tad turi ieškoti poilsio. Kiekvieną dieną turi įveikti daug įvairių iššūkių, tačiau vakare turi pailsėti ir pasisemti jėgų. Laikas su šeima, sūnumi ir sportas, kalnų dviratis yra pagrindiniai dalykai, kurie leidžia tai padaryti.
-
Su klinikų dviratininkų komanda laisvalaikiu jau ne vienerius metus dalyvaujate įvairiuose turnyruose.
- Dar studijuodamas mėgdavau ant dviračio „pravėdinti“ galvą. O rimčiau su juo draugauti pradėjau gal prieš kokius šešerius septynerius metus, kai kolega pakvietė dalyvauti dviračių maratone. Pasikeitė dviratis, apranga, požiūris, prasidėjo dviračių sportas, kuris lydi iki šiol. Gaila, išvažiuoti į treniruotę pavyksta tik kartą ar du per savaitę, tada numinu trisdešimt keturiasdešimt kilometrų. Rungtynės vasarą vyksta kas kelias savaites, bet nesinori, kad šeima, ir taip kenčianti dėl mano darbo, dar nukentėtų ir dėl mano hobio (
šypsosi).
Dosjė
1997–2003 m. – medicinos studijos, Kauno medicinos universitetas.
2004–2009 m. – pilvo chirurgijos rezidentas, gydytojas asistentas, VU Santariškių klinikos.
2006–2007 m. – mokslinis bendradarbis, doktorantas, Ruprecht-Karls-Universitat, Chirurgischen Universitatsklinik Heidelberg, Germany (Vokietija), 2010 m. apsiginta disertacija.
Nuo 2009 m. – gydytojas pilvo chirurgas, transplantologas, gydytojas endoskopuotojas, VU Santaros klinikos.
Nuo 2016 m. – VU docentas.
Lazerinio hemorojaus gydymo (LHP), transanalinės totalinės mezorektalinės ekscizijos (taTME), vieno pjūvio dešinės hemikolektomijos (SILS) operacijų pradininkas Lietuvoje, transanalinių endoskopinių operacijų (TEO) pradininkas VUL Santaros klinikose.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: