Sakoma, kad kai kurios ligos nesirenka žmogaus pagal amžių ar lytį. Panašiai ir su traumomis. Prieš pusmetį netikėtai smagus laiko leidimas supantis kaunietei menininkei Neringai Križiūtei (29) tapo rimtos traumos priežastimi. Dėl čiurnos sąnario kremzlės pažeidimo jauna moteris negalėjo ilgai vaikščioti. Tačiau šiandien jau džiaugiasi sėkmingos pirmosios šalyje be pjūvių atliktos čiurnos sąnario operacijos rezultatais.
LSMU Kauno klinikų Sporto traumų ir atroskopijos sektoriaus vadovas ortopedas traumatologas prof. Rimtautas Gudas – prieš operaciją apžiūri kremzlės defektą. Nuotr. Karolinos Marcinkevičiūtės
Netikėta trauma
„Supausi didelėse supynėse, vadinamajame „laivelyje“. Viena koja kažkokiu būdu kryptelėjo ir supynės ją prispaudė. Ėmė labai skaudėti čiurną. Po traumos sutriko įprastinė mano veikla. Skausmas neleido nei ilgai vaikščioti, nei bėgioti. Negalėjau atlikti fizinių pratimų“,– kamavusius nepatogumus vardijo
Neringa Križiūtė (nuotr.).
Galiausiai jai buvo atliktas magnetinis rezonansas. „Profesorius Rimtautas Gudas pažiūrėjo tyrimo rezultatus ir jam iš esmės buvo aišku, ką reikia daryti. Aptarėme tai, kad man bandys daryti endoskopinę operaciją. Na, o jei nepavyks, per tą mažą skylutę membranos įkišti, bus daromas pjūvis“,– šalyje išskirtinės operacijos priešistorę pasakojo jauna moteris.
Išsklaidė baimę
Pacientė atskleidė, kad prieš operaciją iš tiesų labai jaudinosi. „Bet ne todėl, kad tokia operacija buvo atliekama šalyje pirmą kartą. Anksčiau buvau patyrusi kitą traumą – buvo trūkę rankos raiščiai. Man tuomet atlikta operacija atviru pjūviu. Kankino siaubingos komplikacijos, buvo pažeisti nervai. Todėl operacijos bijojau ir dabar. Vis dėlto, gydytojas nuramino, jog po tokios operacijos patirsiu mažiau nepatogumų. Operacijos pasekmės ne taip vargins, patirsiu mažiau skausmo“,– prisiminė pacientė.
Ir iš tiesų, po operacijos prabėgus vos savaitei jauna moteris džiaugiasi, kad praktiškai gali normaliai vaikščioti. „Neįtikėtina, kaip greitai atsigavau. Iš karto po operacijos koją galėjau priminti. Pirmą dieną su ramentais jau vaikščiojau. Beveik nebuvo jokio patinimo. Operaciją man atliko praėjusį trečiadienį, dabar vis dar esu atsargi, pasiremiu vienu ramentu, bet iš esmės galiu vaikščioti normaliai“, – šypsenos neslėpė N.Križiūtė. Ir pridūrė, kad yra be galo dėkinga profesoriui Rimtautui Gudui už puikiai atliktą darbą.
Interviu
Apie endoskopinę išmaniosios membranos įsodinimo į čiurnos sąnarį operaciją kalbamės su LSMU Kauno klinikų Sporto traumų ir atroskopijos sektoriaus vadovu – ortopedu traumatologu prof. Rimtautu Gudu.
- Jei būtų galima tiksliau paaiškinti, kas yra toji išmanioji membrana ir kokią funkciją ji atlieka?
- Nežinau, kas sugalvojo tokį pavadinimą. Iš tiesų, ta membrana labai paprasta. Tai yra trimatės struktūros, dažniausiai iš kolageno pagamintas audinys. Iš pastarojo sudaryta sveika žmogaus kremzlė. Įsodinus ir prifiksavus laboratorijoje sukurtą trečios kartos membraną defekto vietoje prie sveikos kremzlės, į ją patenka kaulų čiulpų kamieninės ląstelės. Galiausiai pradeda gamintis sveikos kremzlės ląstelės.
- Įvardykite esminius operacijos, atliekamos endoskopiniu būdu, ir įprastinės, kai daromas pjūvis, skirtumus.
- Taikant pjūvį, sąnarys atveriamas. Tad esminis skirtumas ir yra, kad neatveriant sąnario per dvi ar tris mažas skylutes įsodinama membrana. Žmogus labai gerai jaučiasi jau kitą dieną. Praktiškai nebūna jokių skausmų. Jei daromas pjūvis, reikia gydyti žaizdą, ribojami judesiai. Kol sugyja sąnario kapsulė, galimos problemos dėl randėjimo. Taip pat didesnis infekcijų pavojus. Ilgesnis laikas po operacijos praleidžiamas ligoninėje.
Be to, artroskopiškai matome dešimt kartų didesnį vaizdą. Todėl labai tiksliai galime „apsičiupinėti“, kas ten yra blogo. Pagrindinis endoskopinio metodo privalumas tas, kad specialiu aparatu galime išmatuoti kremzlės kietumą. Tuomet galime nuspręsti, kuri kremzlė pažeista, kuri sveika. Taip tiksliai nustatome, kur reikia įsodinti membraną. Kitaip tariant, endoskopinis metodas yra žmogui patogesnis, o gydytojams - tikslesnis. Net įsodinę membraną, galime patikrinti jos stabilumą, judindami sąnarį. Ją įsodinus atviruoju būdu apie tai galima tik spėti.
- Taigi, gijimas po endoskopinės operacijos greitesnis?
- Šiuo atveju kitą dieną po apžiūros pacientė išvyko namo. Ji jau gali remti koją, atlikti tam tikrus judesius. Tačiau iš esmės nesvarbu, ar operacija bus atlikta endoskopiškai ar atveriant sąnarį, visą gijimo laiką lemia persodintos kremzlės prigijimas. Ką jau gamta sutvėrė, taip ir bus.
- Kaip ruošiamasi endoskopinei sąnario operacijai? Yra būtinų tyrimų?
- Be stipraus magnetinio rezonanso nustatyti tokios operacijos reikalingumo praktiškai neįmanoma. Kartais tenka jį atlikti net su kontrastu. Reikia įvertinti kremzlės defekto plotą, vietą, gylį. Pagal tai galima nuspręsti, ar šita operacija pacientui tinkama.
- Kas vyksta operacijos metu?
- Artroskopinės operacijos metu įvertinama pažeista čiurnos sąnario kremzlė, pašalinamos negyvos kremzlės dalys, o į defekto vietą įsodinama sąnario kremzlės struktūrinė membrana. Ji prie sveikos kremzlės kraštų priklijuojama fibrino klijais bei specialiais siūlais, išlaikančiais membranos stabilumą, kai ji įauga į sveikąją kremzlę.
- Spėju, kad po tiek žiniasklaidos dėmesio sulaukusios operacijos į klinikas kreipėsi dar daugiau pacientų. Endoskopinis metodas visais atvejais gali būti taikomas?
- Žmonės po paviešinimo apie endoskopines membranos įsodinimo operacijas mus dabar tiesiog užplūdo. Tačiau pusė bus nusivylusių, nes ne visiems tokia operacija tinkama. Kai kuriems ją atlikti jau per vėlu. Žinoma, žmonės labai nusimena, nes viltis įsižiebė ir greitai užgeso. Tad reiktų suprasti, kad jei kaulas, kur yra kremzlės defektas, yra sklerotinis, pakitęs, tuomet įsodinta membrana nepadės. Jei pacientas serga reumatoidiniu artritu ar kita imunine liga, tokia operacija netinkama, nes organizmo antikūnai labai greitai tą membraną „suvalgo“. Atranka tokiai operacijai yra pakankamai sudėtinga. Ar taikytina tokia metodika, dažniausiai nusprendžiama konsiliumo būdu.
Tarp kitko
Atsižvelgiant į kremzlės pažeidimo plotą, membrana kainuoja nuo pustrečio iki keturių tūkstančių litų. Kol kas šios operacijos yra nuostolingos. Daugeliui pacientų išeitimi turėtų tapti šiuo metu kuriama lietuviška membrana.
Komentuoti: