Rizikos veiksniai tie patys, bet sukelia skirtingas ligas

Evelina Machova
2019-03-14
Hipertenzija, diabetas, dislipidemija ir nutukimas – keturi rizikos veiksniai, turintys įtakos aterosklerozės, galvos smegenų, širdies koronarų ar periferinių kraujagyslių sutrikimams atsirasti. Jie gana dažnai veikia vienu metu. Vadinasi, vienu metu pažeidžia kelis skirtingus organus ir kur kas greičiau sukelia infarktą ar insultą. Kaip geriausiai situaciją suvaldyti? Šis ir daugelis kitų klausimų savaitgalį buvo aptariami Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje.
Rizikos veiksniai tie patys, bet sukelia skirtingas ligas

Pirmąjį pavasario savaitgalį sostinėje vyko tarptautinė konferencija „Prehipertenzija, hipertenzija, metabolinis sindromas, kardiovaskulinės ligos“. Jos metu skirtingų sričių specialistai gvildeno aktualiausias šiandienos problemas ir galimybes, kaip sumažinti sergamumą minėtomis ligomis bei atitolinti skaudžiausias jų pasekmes. Pasak gydytojų, konferencijos metu nemažai dėmesio skirta klausimui, kaip pagerinti kraujo spaudimo kontrolę, aptarti.
„Nors konferencijos tema - širdies ligos, bet kraujagyslių yra visame organizme. Todėl skirtingų sričių gydytojų - neurologų, nefrologų ar kardiologų - darbo laukas yra labai susijęs. Kaip su tuo susiję endokrinologai? Endokrininę sistemą sudaro hormonai, reguliuojantys kraujo spaudimą, kuris yra labai svarbus, kalbant apie širdies ligas. Taigi, nors sritys ir skirtingos, bet jos tarpusavyje glaudžiai susijusios. Žvelgiant dar smulkiau, konferencijos tema yra prehipertenzija, hipertenzija ir metabolinis sindromas, kuris stipriai įtakoja širdies ligas, tačiau pirmiausia su ja susiduria endokrinologai. Hipertenzija turi įtakos kitų ligų atsiradimui.
 
Skaičiuojama, kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje vyresnių nei penkiasdešimt metų amžiaus žmonių populiacijoje pusei yra diagnozuojama hipertenzija. Todėl kalbant apie šiuos rizikos veiksnius ir gerą ligų kontrolę itin svarbus multidisciplininės komandos darbas“, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas gydytojas kardiologas prof. dr. Ramūnas Unikas.
Pasak dalyvių, konferencijos tematika - labai plati. Joje pranešimus skaitė tiek užsienio, tiek ir Lietuvos specialistai. „Viena temų, kuriai buvo skiriama daug dėmesio, - kaip pagerinti kraujo spaudimo kontrolę gerinant vaistų vartojamumą. Problema ta, kad skyrus vaistus maždaug po metų pusė pacientų didelės dalies jų nebegeria. Todėl visos konferencijos metu skambėjo idėja, kad pacientams tektų vartoti kuo mažesnį kiekį tablečių. Vadinasi, reikia rinktis vaistus, kur vienoje tabletėje sugrupuotos kelios medžiagos. Tyrimai rodo, jog tokių vaistų vartojimas yra kur kas geresnis“, - sako prof. dr. R.Unikas.


Interviu

Apie konferenciją, pagrindinius jos akcentus, aktualiausius klausimus ir rizikos veiksnius kalbamės su Lietuvos kardiologų draugijos prezidentu prof. Rimvydu Šlapiku.

- Kuo ši konferencija išsiskiria iš kitų, kurios rengiamos Lietuvoje?
Konferencija yra gerai žinoma pasaulyje ir skirtingose šalyse vyksta jau šeštą kartą, ją inicijuoja profesorius iš Izraelio Reuven Zimlichman. Prieš tai konferencijos vyko Frankfurte, Varšuvoje, Venecijoje, o šiemet - pirmą kartą Lietuvoje. Mus teko didelė garbė būti jos šeimininkais. Tarptautinė konferencija „Prehipertenzija, hipertenzija, metabolizmo sutrikimai ir širdies ir kraujagyslių ligos“ išsiskiria tuo, kad yra multidisciplininė. Ji skirta įvairiems specialistams – endokrinologams, neurologams, nefrologams ir kardiologams. Hipertenzija, dislipidemija – lėtinės ligos, kurias gydyti tenka visą gyvenimą. Jei žmogų ištinka insultas ar infarktas, kol kas neturime būdų, kaip pakeisti pažeistus audinius, mums lieka tik vaistai ir širdies veiklai padedantys mechaniniai prietaisai. Širdies nepakankamumas, prieširdžių virpėjimas, inkstų disfunkcija, diabetas, smegenų kraujotakos sutrikimai yra tipinis vyresnio amžiaus kardiologų gydomo paciento ligų rinkinys. Be abejo, mūsų pacientai dėl naujų vaistų, intervencinių technologijų gyvena ilgiau, jų gyvenimo kokybė gerėja, tačiau jie visą gyvenimą serga hipertenzija, dislepidemija, inkstų disfunkcija ir širdies nepakankamumu. Todėl labai svarbu, kad toks pacientas būtų prižiūrimas multidisciplininės gydytojų komandos.
 
- Taigi žinia pacientams, kad sergant širdies ir kraujagyslių ligomis vien tik kardiologų nebepakanka, nes rizikos veiksniai įtaką daro ne vien širdžiai?
Iš tiesų, svarbiausi širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai – hipertenzija, dislipidemija, cukrinis diabetas - lemia ne tik širdies vainikinių arterijų, bet ir stambiųjų arterijų bei kaklo, smegenų, apatinių galūnių arterijų, kraujagyslių pažaidą, o hipertenzija labai greitai pažeidžia inkstus. Todėl turėdami vieno arterijų baseino, pavyzdžiui, širdies vainikinių arterijų susiaurėjimo simptomus (stabilią krūtinės anginą arba miokardo infarktą), galime tikėtis ir kitų arterijų baseinų besimptomės aterosklerozės, kuri vėliau gali lemti insulto, protarpinio šlubumo išsivystymą, aortos ligas. Aterosklerozė – sisteminė liga ir jai manifestavus įvairiose arterijose pacientą tenka gydyti ne tik kardiologui, bet ir kraujagyslių chirurgui, neurologui, nefrologui. Be abejo, tokiai ligų „puokštei“ gydyti reikia ir daug medikamentų, gali pasitaikyti sąveika tarp jų. Taigi tokio paciento gydymas yra nemažas iššūkis net tik specialistams, bet ir šeimos gydytojams. Todėl įvairių sričių specialistų kalbėjimas tokių konferencijų metu išskirtinai svarbus.
 
- Prieš kelerius metus kalbėdamas apie įvairius rizikos veiksnius įvardinote ir vieną gana neįprastą – emocijas. Kiek jos realiai turi įtakos ligų atsiradimui?
- Tai labiau papildomas rizikos veiksnys, kuris turi įtakos ligų išsivystymui. Sukilus emocijoms smegenyse per įvairius mechanizmus vyksta įvairių biologiškai aktyvių medžiagų išsiskyrimas, kurios veikia širdies kraujagyslių tonusą, žaloja endotelį, didina širdies susitraukimo dažnį ir kraujospūdį. Tai sudaro sąlygas ne tik aterosklerotinei arterijų pažaidai, bet ir gali sukelti kardiovaskulinį įvykį – infarktą ir insultą, jei arterijos jau yra pažeistos. Deja, problema, kad nėra idealaus vaisto, kuris sutvarkytų mūsų emocijas. Neigiamų emocijų priežastimi gali būti socialinė nelygybė, atskirtis. Šiuos rizikos veiksnius sunku apibrėžti ar išmatuoti, bet neabejotina, kad jie svarbūs.


- Atrodo daug kalbama apie rizikos veiksnius, prevenciją, tačiau širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių šalyje. Kodėl? 
- Pirma tai - lėtinės ligos, kurios formuojasi ilgą laiką, dešimtmečius. Vadinasi, priežasčių reikia ieškoti ne šiandien, o kur kas anksčiau. Žmogus neretai serga arterine hipertenzija ar dislipidemija, tačiau to nežino ir nesigydo. Kita vertus, kadangi šios dvi patologijos (ypač dislipidemija) yra mažai simptominės, net ir įvardinus jas pacientą sunku įtikinti vartoti vaistus, o ypač tai daryti reguliariai. Vaistus nuo kraujospūdžio ir dislipidemijos reikia vartoti ne formaliai, o siekiant labai konkrečių tikslų – kraujospūdžio sumažėjimo daugmai pacientų iki 120/80mmHg, o „blogojo“ cholesterolio – iki 1,8 mmol/l. Mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų lieka didelis, nes daugelį metų rizikos veiksniai nebuvo tinkamai koreguojami. Dabar įsibėgėjus pirminės profilaktikos programai, manau, turėtume pamatyti lūžio tašką, po kurio mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų pradės mažėti. Juk šiandien turime gerėjančią hipertenzijos, lipidų kontrolę, įsteigti širdies nepakankamumo kabinetai, veikia miokardo infarkto ir insulto klasteriai. Negali taip būti, kad tiek investuodami nesulauktume rezultatų. Lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos laikas ilgas ir rezultatus pamatome ne iš karto.

- Kokie yra vieni svarbiausių rizikos veiksnių, į kuriuos žmonės galbūt neatkreipia dėmesio?

- Sakoma, jog nuvykus į Afriką būtina pamatyti didįjį penketą (The Big Five) - penkis gyvūnus: liūtą, leopardą, raganosį, dramblį ir buivolą. Taip ir kalbant apie rizikos veiksnius galime išskirti savotišką didįjį penketą: hipertenziją, dislipidemiją, rūkymą, aukštą kraujo spaudimą ir cukrinį diabetą. Tokia paralelė su pavojingais gyvūnais yra pagrįsta, tačiau mūsų didysis penketas nusineša nepalyginant daugiau gyvybių negu minėti žvėrys.
 
- Atrodytų, logiška, kad rūkymas labiausiai kenkia plaučiams, o kaip jis veikia širdį?
- Suprantama, kad išgirdę apie rūkymą, iš karto pagalvojame apie plaučius, vėžį. Bet širdžiai ir kraujagyslėms rūkymas taip pat labai kenksmingas. Jis ardo kraujagyslių endotelį, kuris yra apsauginė priemonė, sauganti vidinius širdies kraujagyslių sluoksnius nuo cholesterolio invazijos. Žinoma, cigaretės keičiasi: anksčiau jos buvo labai stiprios, su daug dervų, taigi ir jų žalojantis poveikis stipresnis. Dabar yra ir lengvesnių cigarečių, tačiau vis tiek jos sukelia ligas. Tiesa, dabar daugelyje šalių ir medikų bendruomenėse diskutuojama apie įprastų cigarečių alternatyvas, pavyzdžiui, e.cigaretes, kaitinamojo tabako įrenginius. Iš vienos pusės atrodo, kad tai - geresnis, švaresnis produktas, tačiau visgi jis nėra nekenksmingas.
 
- Tad ką galime daryti, kad mažėtų sergančiųjų skaičius bei mirtingumas?
- Pirmiausia turime kontroliuoti rizikos veiksnius, investuoti į prevenciją. Šviesti žmones apie rūkymo žalą, siekti, kad jie nepradėtų rūkyti, nustatyti ir koreguoti padidėjusį kraujospūdį, mažinti cholesterolio koncentraciją, kol liga dar besimptomė. Vadinasi, turime stiprinti pirminę grandį. Aterosklerozė formuojasi dešimtmečius, vadinasi, „rizikingą“ pacientą surasti turime pakankamai laiko, gydyti dar prieš ligai pasireiškiant. Pirminė prevencija nėra dėkinga veikla. Simptomų nejaučiantį žmogų nelengva įtikinti keisti įprastą gyvenseną: atsisakyti skanaus ir sotaus maisto, malonių ir ilgų vakarų prie televizoriaus. Neteisingai gyvensenai yra alternatyvų – skanus ir sveikas maistas, įdomios veiklos, bet čia būtina keisti ir žmogaus požiūrį, socialinę aplinką. Tam reikia ir institucijų, ir lėšų, ir inovatyvaus požiūrio. Pirminė prevencija matoma statistikoje, žmonės ją sunkiai supranta ir tikisi, kad bėdos ištiks ne juos ir ne dabar. Įdomi iniciatyva – įvairios patologijos vaizdavimas ant cigarečių pakuočių. Tai, manau, veikia labiau negu skaičiai. Mes suprantame, jog pirmasis įvykis – insultas arba infarktas - padaro nepataisomą žalą: žmogus netenka dalies širdies ir smegenų audinio. Tai toks lūžio taškas, kai pacientui atsiranda neįgalumas ir jis tampa labai „brangus“ – paprastai tokie pacientai vartoja ne mažiau kaip 5 vaistus, dažnai reikalingi ir brangūs širdies veiklą palaikantys prietaisai. Beje, po įvykusio miokardo infarkto, insulto pacientų mirštamumas yra nepalyginamai didesnis. Akivaizdu, kaip svarbu yra šių kardiovaskulinių įvykių išvengti.
 

- Kalbant apie gerą ligos kontrolę ne mažiau svarbus yra ir vaistų prieinamumas. Tiesa, po paskutinių Kompensuojamųjų vaistų sąrašo pokyčių dalis pacientų išsako nemažai skundų. O kaip į šiuos pokyčius žiūrite jūs? Gal vis dėlto einama teisinga linkme?
- Sprendžiant šiuos klausimus dalyvauja net tik gydytojai, bet ir politikai, ekonomistai. Tokia realybė. Bet kaip gydytojas visada noriu, kad pacientas gautų tai, kas geriausia. Būsiu banalus, bet pasakysiu, jog sveikata yra brangiausias turtas, o brangus turtas vis dėlto kainuoja ne pigiausiai. Bet baigtinis kiekvienos šalies biudžeto dydis, deja, verčia ieškoti kompromisų, tai paliečia ir vaistų kompensacijos pokyčius. Skirti patį pigiausią vaistą, atimti iš paciento galimybę rinktis, mano supratimu, ne visais atvejais geriausias sprendimas. Pacientas, sergantis lėtine liga, vaistus vartoja visą gyvenimą. O, kaip rodo tyrimai, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių net ir nedidelis pasikeitimas sumažina vaisto vartojimo reguliarumą ir tai nėra gerai. Mano nuomone, vaistų politika turi būti liberalesnė.


Komentarai
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos klinikos vadovas prof. Marus Miglinas:


- Nors inkstai ir širdis - du atskiri organai, tačiau, kalbant apie širdies ligas ar jų atsiradimo riziką, būtent inkstų pažaida turi didelės rizikos širdies ligų atsiradimui. Net ir nedidelis inkstų veiklos sutrikimas didina ankstyvų komplikacijų riziką. Savo ruožtu dializuojamų pacientų mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų per metus siekia apie dvidešimt procentų. Kuo didesnis inkstų pažeidimas, tuo proporcingai didėja ir kardiovaskulinė rizika. Tai ir aukštas kraujo spaudimas, padidėja uždegiminiai žymenys, kraujagyslių klasifikacija ir daugybė kitų veiksnių. 
Inkstų ir širdies ligų rizikos veiksniai yra panašūs. Inkstai juk yra kraujagyslių raizginys, kur vyksta filtracija, kitaip sakant, kraujo valymas nuo šlakų, vandens balanso ir elektrolitų reguliavimas. O vieni svarbiausių rizikos veiksnių yra padidėjęs kraujo spaudimas ir gliukozės kiekis kraujyje, per didelis valgomosios druskos vartojimas, mažas fizinis aktyvumas bei rūkymas. Pastarasis daugiausiai žalos pridaro per kraujagyslių pažeidimus ir spazmus, inkstų kraujotakos sutrikimus. Plius dervos, toksinai, kurie sukelia onkologines inkstų ligas. Pavyzdžiui, didelė dalis sergančiųjų inkstų ar šlapimo vėžiu, pasirodo, buvo rūkaliai. Bet čia jau kita ligų grupė. 
Konferencijos metu buvo kalbama, kad hipertenzija prasideda labai anksti net paauglių amžiuje, buvo pranešimų, kad ir dar anksčiau. Moksliniai tyrimai rodo, kad ji gali net priklausyti nuo svorio gimus, išnešiotumo. Manoma, kad gimę per mažo svorio ir per anksti turi didesnę riziką. Tai rodo, kad norėdami sėkmingai valdyti širdies ir kraujagyslių ligas prevencija turime užsiimti nuo labai ankstyvo amžiaus.
 
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro Neurologinių funkcinių tyrimų kabineto vyr. gydytojas prof. Dalius Jatužis:

- Pastaruoju metu arterinė hipertenzija pripažįstama visų kraujagyslių ligų rizikos veiksniu. Tai yra ne tik miokardo infarktas, bet ir insultas, periferinių arterijų trombozė. Padidėjusio kraujo spaudimo mechanizmai gali būti įvairūs, įskaitant ir inkstinės, ir endokrininės kilmės kraujospūdžio padidėjimą. Todėl logiška, kad konferencijoje, skirtoje arterinei hipertenzijai, dalyvauja kardiologai, šeimos gydytojai, nefrologai, kurie dažnai susiduria su ypač atkakliomis ir sunkiai kontroliuojamomis inkstinės kilmės arterinėmis hipertenzijomis. Neurologai šia tema visų prima domisi, nes hipertenzija yra vienas svarbiausių insulto rizikos veiksnių. Hipertenzija, dislepidemija ir rūkymas, kaip rizikos veiksniai, yra labai reikšmingi galvos smegenų ligų atsiradimui. Prie jų dar galima būtų pridėti ir diabetą bei prieširdžių virpėjimą. Visi šie rizikos veiksniai persipina. Žmogus turi tuos pačius rizikos veiksnius, bet serga keliomis skirtingomis ligomis vienu metu. Tai įrodo prieš kelerius metus atliktos studijos, kad pacientai, sergantys diabetu, dažnai serga ir širdies ligomis, kaip ir pacientai, sergantys inkstų ligomis. Tiesa, dažnai tokiais atvejais nustačius vieno organo ligą, kitos būna besimtpomės, tačiau reikalaujančios tinkamo gydymo ir prevencijos.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris