Kaip perkūnas iš giedro dangaus nuskambėjo žinia apie pajėgiausio Lietuvos tenisininko Ričardo Berankio ligą – bronchų astmą. Apie sveikatos problemas sportininkas pats viešai prabilo žiniasklaidai po serijos apmaudžių nesėkmių olimpinėse Rio de Žaneiro žaidynėse, Vimbldono ir atvirajame JAV čempionate.
Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis, Anglijos futbolo žvaigždė Deividas Bekhemas, amerikietė daugkartinė olimpinė lengvosios atletikos čempionė Jackie Joyner-Kersee, garsus JAV maratonininkas Alberto Salazaras – tai tik keletas garsių pasaulio sportininkų, kuriems buvo diagnozuota bronchų astma.
Anot R.Berankio, po birželio pabaigoje vykusių Vimbildono pirmenybių atlikus tyrimus Vokietijoje, jam buvo diagnozuota bronchų astma, pradėtas ligos gydymas.
Lietuvos medikai teigia, kad ši diagnozė tikrai nėra nuosprendis sportininko karjerai, nors neabejotinai turi įtakos jo gyvenimui ir sportavimui. Įvairių tyrimų duomenimis, apie 20 proc. elitinių pasaulio sportininkų serga bronchų astma ir, kaip rodo ne vienas garsus pavyzdys, ši liga nesutrukdė jiems siekti olimpinių aukštumų bei džiaugtis medaliais.
Elitinių sportininkų liga
Anglijos futbolo žvaigždė Deividas Bekhemas, amerikietė daugkartinė olimpinė lengvosios atletikos čempionė Jackie Joyner-Kersee, JAV olimpinės plaukimo čempionės Debbie Meyer ir Any Van Dyken, garsus JAV maratonininkas Alberto Salazaras – tai tik keletas garsių pasaulio sportininkų, kuriems buvo diagnozuota bronchų astma.
„Maždaug prieš kelis dešimtmečius buvo pastebėta, kad tarp elitiniais vadinamų sportininkų pasitaiko gerokai daugiau sergančių bronchų astma. Tačiau iki šiol lieka neatsakyta, ar jie buvo linkę sirgti ir sportavimas sukėlė ligą, ar pats sportas tą ligą lėmė. Sakyčiau, greičiau vis dėlto sportas sukelia šią ligą, bet nėra jos priežastis, - sako Vilniaus universiteto ligoninės
Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro direktorius prof. Edvardas Danila.
Jis pasakoja, kad pirmiausia Skandinavijoje buvo pastebėta, jog slidininkus kur kas dažniau kankina priepuoliniai kosuliai ir dusulys. Medikai pradėję tuo domėtis pastebėjo, kad panašių simptomų pasitaiko ir profesionaliems plaukikams, ilgų distancijų bėgikams. Tuomet bronchų astma ir buvo pradėta sieti su sportu bei jį lydinčia įtampa bei krūviais.
„Fiziologiškai žmogus kvėpuoti turi pro nosį ir tą daryti ramiai, maždaug 16 kartų per minutę. Tai yra svarbu, nes kvėpuojant nosimi, oras yra sušildomas, sudrėkinamas ir apvalomas nuo dalies taršos dalelių, kurios nusėda ant nosies gleivinės plaukelių, todėl patekęs į bronchus nedirgina kvėpavimo takų. Sportuodamas žmogus priverstas dažniau ir giliau kvėpuoti burna, iš kurios nespėjęs sušilti ir sudrėkti oras be jokių barjerų tarsi tiesiu vamzdeliu pasiekia bronchus, juos sudirgindamas ir sukeldamas uždegimą: prasideda kosulio ir dusulio priepuoliai“, - kaip ir kodėl ši liga susijusi su sportu aiškina prof. E.Danila.
Anot jo, elitinis sportas ir astma – labai susiję ir tam įtakos daugiausia turi per didelis fizinis krūvis, kuris reikalauja dažno, gilaus kvėpavimo burna. O taip kvėpuojant pažeidžiami visi fiziologiniai apsauginiai mechanizmai.
„Profesionalūs sportininkai žino, kad prieš aktyvų sportavimą būtinas tinkamas apšilimas. Toks pat „apšilimas“ būtinas ir kvėpavimo takams, kad jie pasirengtų būsimai įtampai ir tai sumažintų priepuolių tikimybę.
Tačiau, jei paprastiems žmonės sakome, kad jie turi vengti vienokių ar kitokių rizikos veiksnių, sportininkams tai netinka. Jie rezultatų siekia visomis jėgomis, netausodami savęs. Todėl ne visada sportininkams pavyksta suvaldyti šią ligą, kartais tenka apsispręsti, ar tęsti karjerą“, - sako medikas.
Lemia polinkis į astmą
„Šiandien labai daug kalbame apie paveldimumą ir žmogaus polinkį į astmą. Todėl pirmiausia žiūrime, ar šeimoje, giminėje nėra tokio polinkio. Tai – viena sąlygų, kurių nesant, alergenas ar bet kuris kitas provokuojantis veiksnys astmos nesukels, - sako
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos vadovas prof. Raimundas Sakalauskas.
- Viena vertus, astma yra tikrai rimta, dažniausiai neišgydoma liga, bet profesionali jos kontrolė žmogui leidžia gyventi visavertį gyvenimą. Nuo tada, kai maždaug prieš tris dešimtmečius buvo atrasti įkvepiamieji hormonai, astma tapo valdoma: ištuštėjo ligoninių pulmonologijos skyriai ir šiandien astma sergantys pacientai ligoninėje yra retenybė. Jų liga pakankamai efektyviai koreguojama vaistais ir daugeliu atveju žmogus gali jaustis absoliučiai sveikas.
Įkvepiamųjų hormonų dozės yra mažos, jie neveikia taip grėsmingai kaip geriamieji hormonai. Tačiau tai, kad gydytis reikia hormonais, žmones vis dar gąsdina. Bet baimės neretai būna išpūstos, nes įkvepiamieji hormonai yra saugūs. Susirgusiems tikrai nereikėtų bijoti tos ligos, nekurti mitų, o kreiptis į gydytojus ir sulaukti kvalifikuotos pagalbos“.
Žinoma, kas kita yra sunki ligos forma, kuria pasaulyje vidutiniškai serga maždaug 5 proc. astma sergančių žmonių.
Tarp kitko
Šiuo metu sergamumo astma situacija pasaulyje laikoma stabilia – astma serga maždaug 5 proc. žmonių populiacijos. Nors tikslių duomenų apie sergamumą astma Lietuvoje nėra, tačiau prof. R.Sakalausko teigimu, ligos statistika turėtų būti panaši.
Komentuoti: