Profesorė kolegų dažnai vadinama ankstyvosios vėžio profilaktikos pradininke. Pati prof. L.L.Griciūtė sako, kad vėžio prevencijos planas nėra brangus. „Reikia tiesiog dabar, šią akimirką, išmesti cigaretes ir pamiršti „teisę į paskutinį dūmą“. Atsisakyti traškučių, skrudintų bulvyčių. Pradėti sportuoti, o ne tik grožėtis dviračiu, trūnijančiu kampe... Rimtai susidomėti aplinka, kurioje gyvename. Juk galiausiai, šis gyvenimas yra mūsų. Vienintelis, brangiausias ir nepakartojamas. Todėl turime patys už jį kovoti, aršiai ir ryžtingai“, - sako eksperimentinės onkologijos kūrėja prof. L.L.Griciūtė.
Sirgti, kaip sako profesorė, - menkas malonumas, tačiau vėžio bijoti nereikia. Iš to jokios naudos, svarbiau bandyti jo išvengti. Juk nė vienas navikas nesusiformuoja staiga, o atsiradimo priežasčių yra daug.
„Svarbu, kad žmonės žinotų ir įsisąmonintų, jog galima vėžio išvengti, tik reikia šiek tiek pastangų. Aišku, kai kurie navikai susiformuoja ne dėl cheminių medžiagų poveikio, pavyzdžiui, gimdos kaklelio ar kepenų vėžys, nuo kurių plačiai rekomenduojami skiepai. Iš pradžių labai priešiškai juos vertinau.
Dabar manau, kad mes tik po kokių 20 metų galėsime pasakyti, skiepai padeda išvengti vėžio ar ne. Yra dalykų, kurie iš karto nepriimami, bet vėliau paaiškėja, kad jie naudingi. Bet būna ir atvirkščiai – visiems atrodo, kad tai – puiku, galiausiai paaiškėja priešingas dalykas. Taigi reikia laiko tam, kad pamatytume, kiek jie naudingi“, - teigia prof. L.L.Griciūtė.
Pasak mokslininkės, nors onkologijos srityje pasiekta nemažai laimėjimų ir net pusei susirgimų galima užkirsti kelią, dar reikia pakeisti žmonių požiūrį ir išmokti pasirūpinti savimi. „Jei rūkalius yra pakankamai kvailas manyti, kad rūkymas - tai viena jo žmogiškos laisvės išraiškų, galima jam priminti, kad pusė pasaulio vaikų kenčia nuo pasyvaus rūkymo, - sako prof. L.L.Griciūtė. - Kartais net ir tas, kuris tvarkingai gyvena, bandydamas vengti kancerogeninių veiksnių, gali susirgti vėžiu.“
„Šiandien, atskleidus genomą, įrodyta, kad visi žmonės skirtingi. Kiekvieno organizmo jautrumą sąlygoja genetiniai veiksniai. Kai buvo atrastas žmogaus genomas, visi manė, kad vėžys jau įveiktas, bet tai - dar tolima ateitis. Devynioliktame šimtmetyje ne kartą buvo sakoma, kad tam, kuris atras būdą, kaip įveikti vėžį, bus pastatytas auksinis paminklas. Bet vienas lauke - ne karys“, - įsitikinusi prof. L.L.Griciūtė
Dosjė:
1941 m. su tėvais ištremta gyveno Altajaus kr., Jakutijoje, vėliau Jaroslavlio srityje. Grįžusi į Lietuvą 1952 m. baigė Kauno medicinos institutą.
1966 m. tapo medicinos mokslų daktare.
1957–1974 m. vadovavo Onkologijos instituto Patologinės morfologijos laboratorijai.
1967–1968 m. tobulinosi Paryžiuje.
1974–1980 m. Tarptautinio vėžio tyrimo centro Lione Aplinkos kancerogenų skyriaus vedėja, nuo 1988 m. šio centro mokslinės tarybos narė.
1974 m. dalyvavo tarptautinėje ekspedicijoje Irane aplinkos kancerogenams tirti.
1980 m. grįžusi į Lietuvą iki 1982 m. dirbo Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos instituto direktoriaus pavaduotoja.
1982–1990 m. Onkologijos instituto direktorė.
Nuo 1989 m. profesorė. Jos pastangomis institute įkurta Vėžio profilaktikos laboratorija, vėliau pavadinta Onkologijos centro Aplinkos kancerogenų laboratorija, jai 1990–1993 m. vadovavo.
1993–1999 m. Onkologijos centro direktoriaus pavaduotoja.
Kolegos apie prof. Laimą Liudviką Griciūtę
Prof., habil. dr. Janina Didžiapetrienė:
- Pasak profesorės L.Griciūtės, mokslo keliu ji pasuko todėl, kad buvo įsitikinusi – mokslininko ieškojimai ir atradimai yra tie šaltiniai, iš kurių galima pasisemti išminties, pasiryžimo ir ištvermės, kuriant savąjį gyvenimo pastatą. Profesorė pasirinko eksperimentatorės kelią. Kiekvienas jos nueitas mokslinis etapas pagrįstas tarptautiniu patyrimu ir ilgamečio eksperimentinio darbo rezultatais.
Kancerogenezės ir navikų plėtra, modifikuojančių veiksnių tyrinėjimai yra svarbūs ne tik siekiant geriau suprasti kancerogenezės mechanizmus, bet ir numatyti kelius, kaip ją stabdyti. Gauti rezultatai atvėrė kelius antikancerogenezės ir vėžio chemoprofilaktikos plėtrai Lietuvoje.
Savo originalumu išsiskiria profesorės atlikti veiksnių, darančių įtaką piktybinių navikų histogenezei, tyrimai. Originalios išvados, gautos eksperimentuojant su gyvūnais, rodo teorinės onkologijos svarbą praktinei medicinai. Tai puikiai matome ir šiandien.
Profesorės L.L.Griciūtės ilgų metų darbas sveikos gyvensenos klausimais ir jų nuolatinis populiarinimas paskatino vėžio prevencijos atsiradimą Lietuvoje. Profesorės erudicija įvertinta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Taigi mūsų profesorė yra Lietuvos eksperimentinės onkologijos kūrėja ir puoselėtoja, vėžio prevencijos Lietuvoje iniciatorė, vėžio kontrolės Lietuvoje organizatorė. Žavi profesorės analitinis protas, retas intelektas, kuklumas ir tolerancija. Būti dideliu žmogumi savo darbais bei tikru žmogumi kasdienybėje ne kiekvienas sugeba.
Prof. Feliksas Jankevičius:
- Galima pagrįstai didžiuotis, kad prof. L.L.Griciūtė yra šiandien svarbaus tarptautinio bendradarbiavimo vėžio tyrimų srityje pradininkė. 1967 metais jai buvo paskirta Tarptautinio vėžio tyrimo centro stipendija ir ji vienerius metus stažavosi Radžio instituto Genetikos laboratorijoje Paryžiuje. Po to prabėgo šešeri įtempto darbo metai
Tarptautiniame vėžio tyrimo centre Lione. Čia ji vadovavo Aplinkos kancerogenų skyriui, glaudžiai bendradarbiavo su chemikais, rengiančiais bei tobulinančiais N-nitrozaminų analizės metodus. Glaudūs ryšiai ją siejo su epidemiologais, tyrinėjančiais vėžio atsiradimo priežastis. Šie darbai pratęsti ir Lietuvoje.
Profesorė išgarsino Lietuvos onkologijos mokslą tarptautiniu mastu, padėjo pagrindus daugeliui onkologijos mokslo krypčių. Jos šviesi inteligentiška, o drauge ir labai stipri asmenybė yra mums sektinas pavyzdys – mes visi vienu ar kitu atžvilgiu jaučiamės profesorės mokiniai.
Prof., habil. dr. Ričardas Rotomskis:
- Profesorė L.L.Griciūtė ilgus metus sėkmingai vadovavo bendrajai Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro, Biochemijos ir biofizikos katedros, Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos onkologijos centro mokslo programai „Lazerinė fotosensibilizacija navikų terapijoje“.
Už fotodinaminės navikų terapijos krypties darbų ciklą profesorei L.L.Griciūtei ir bendraautoriams 1993 metais buvo įteikta JAV mokslininko T.Maimano premija, 0 2003 metais – Lietuvos mokslo premija. Netrukus šis metodas buvo įdiegtas į onkologijos kliniką ir sėkmingai taikomas. Atvirai kalbant, šie bendri darbai nulėmė mano asmeninį apsisprendimą dirbti onkologijoje.
Komentuoti: