Pusė mokslinės literatūros yra... melas?

Gintarė Kaminskienė
2015-06-08
Populiariausio medicininio žurnalo „Lancet“ redaktorius dr. Ričardas Hortonas neseniai rėžė, kad daugelis publikuojamų mokslinių tyrimų yra geriausiu atveju nepatikimi. O galbūt net visiškas melas! L.S. klausia, ką apie tai mano Lietuvos biomedicinos srities mokslininkai?
Pusė mokslinės literatūros yra... melas?
„The Lancet“ pasaulyje laikomas vienu svarbiausių ir įtakingiausių medicinos žurnalų.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. dr. Dainius Haroldas Pauža: 
 
Mokslinių straipsnių publikavimas tapo verslu
 
- Mokslinių darbų publikavimo sistema tokia, kad kuo daugiau tavo straipsnių spausdina geresni žurnalai, tuo patogesnė tavo gerovė. Neproduktyvūs mokslininkai, kurie retai skelbia darbus, yra eliminuojami. Tuomet viskas priklauso nuo moralės.

Tarkime, mokslininkas, prašydamas finansavimo, įsipareigoja atlikti tam tikrą kiekį ir tam tikros kokybės mokslinių darbų. Kaip dažnai nutinka, dirbdamas gali imti ir suprasti, kad pati idėja neatitiko galutinio rezultato vizijos. Kas tuomet? Turi pripažinti, kad nieko nepadarei ir laukti, kol bus pritaikomos sankcijos? Ar stengtis kaip nors išlaviruoti, per daug neprimeluojant? Antrąjį kelią tyrėjas dažnai ir pasirenka. Neteigiu, kad mokslinė literatūra – visiškas melas ar tyrimų duomenys suklastoti, tačiau „pagražinimų“ pasitaiko.
Todėl visuomet reikėtų atsižvelgti į turinio esmę. Esama atvejų, kai darbas gali būti cituojamas kaip didžiausias nesusipratimas, tačiau nepaisant to tyrėjai bus vertinami dėl aukšto cituojamumo rodiklio. Todėl svarbu turėti nuovoką ir niekuomet nesiremti darbais, kuriais pats netiki ar abejoji.
Moksliniai žurnalai pradeda vaikytis reitingų, konkuruoja, o straipsnių publikavimas tapo verslu. Pats žinau, kad puikiausius darbus atmeta dėl to, kad ko nors nepacitavai, kuo nors suabejojai arba norėjai, ką nors kukliau pasakyti.
Lietuvos mokslo taryba ir daugelis kitų pažangių organizacijų yra pasirašiusios San Francisko deklaraciją, kurioje teigiama, kad vertinant kolegą, negalime žiūrėti į formalius rodiklius. privalome vertinti turinio esmę. Tai ir yra svarbiausia.


 
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Arnoldas Jurgutis: 
 
Informuoti pacientai tampa iššūkiu
 

- Tas pats „The Lancet“ yra suklydęs, kai paskelbė tyrimo duomenis apie tai, kad kombinuota tymų, parotito ir raudonukės vakcina yra susijusi su autizmu. Nors paaiškėjo, kad atliekant tyrimą buvo nepaisoma profesinės etikos ir jis išbrauktas iš publikacijų sąrašo, tai lėmė didelį rezonansą ir skiepijimų sumažėjimą pasaulyje.
Be abejonės, gali būti, kad ne visi moksliniai straipsniai gali atskleisti tiesą. Tačiau tam yra mokslinės duomenų bazės, kuriose specialistai yra susitelkę metaanalizėms. Tačiau tema aktuali ir iš pacientų pusės. Per dešimtmetį daug kas pasikeitė. Dabar į specialistų konsultacijas ateina kito informuotumo lygio pacientai ir tai tampa nemenku iššūkiu visai sveikatos priežiūros sistemai. Kadangi šioje dirbantys specialistai ne visuomet yra pasiruošę bendrauti su pacientu, kuris turi savą supratimą apie ligą, savas gydymo metodų interpretacijas. O kai toks pacientas susiduria su paternalistiniu modeliu konsultuojančiu gydytoju, dažnai įvyksta konfliktas.
Pavyzdžiui, esame darę gydytojų, slaugytojų tikslinių grupių apklausas, jie akcentavo iš vienos pusės informuotą pacientą, iš kitos – nepagrįstus reikalavimus. O tai lemia padažnėjusius konfliktus tarp gydytojo ir paciento. Tokius rezultatus aptarėme Šiaurės matmens partnerystės Pirminės sveikatos priežiūros ekspertų grupėje. Kalbėjome apie tai, kad reikia skirti daugiau dėmesio pacientų konsultacijai ir konsultavimo įgūdžiams.
Skirtingų duomenų bazių apstu, mes, mokslininkai, juk žinome, kur pateikiami patikimi, recenzuojami straipsniai su citavimo indeksais. Jų patikimumas mažiau diskutuotinas. Tačiau pacientai dažnai susiduria su menko moksliškumo straipsniais.
 

Vilniaus universiteto medicinos fakulteto mokslo ir doktorantūros reikalų prodekanė prof. dr. (HP) Janina Tutkuvienė: 
 
Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių
 
- Jau porą metų užsienio konferencijose tenka girdėti įvairių pranešimų, kur keliami klausimai ne tik dėl biomedicininių tyrimų, bet ir biomedicininių mokslinių straipsnių publikavimo etikos. Tai – rimta problema. Aukšto rango mokslininkai, skaitydami tuos pranešimus, pateikia tam tikras studijas, tik niekuomet neįvardija mokslinių žurnalų konkrečiai. Tačiau paaiškėję skaičiai ir mintys grėsmingos.
Pavyzdžiui, aukšto rango biomedicininiuose moksliniuose žurnaluose jau išspausdintų straipsnių autorystė, kiti įstaigos bei šalies identifikacijos ypatumai yra paslepiami, ir straipsniai dar kartą išsiunčiami redakcijoms ekspertams vertinti. Pasirodo, pusė tokių publikacijų atmetama. Arba taip pat atliktas eksperimentas, kai tos pačios publikacijos pateikiamos ekspertams su moteriškos, po to – su vyriškos lyties vardais ir pavardėmis. Paaiškėjo, kad publikacijų priėmimo spausdinimui sėkmė su vyriškais vardais ir pavardėmis buvo gerokai didesnė nei su moteriškais. Tad mokslinių publikacijų pridavimo žurnalams, recenzavimo ir priėmimo situaciją galimą apibrėžti posakiu: „Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių“.
Pernai vienoje tarptautinėje konferencijoje Lozanoje girdėjau pranešimą apie publikacijų etiką – buvo iškelta problema, kad daugelį biomedicininių žurnalų remia tam tikros įmonės, gaminančios tam tikras medžiagas, reagentus, aparatūrą. Tad net jei tyrimo idėja puiki, tačiau nėra naudojama tai, ką gamina remiančios įmonės, mokslinė publikacija dažniausiai yra atmetama kaip neatitinkanti žurnalo mokslinių tikslų arba sunkiai skinasi kelią.
O kalbant apie mažos šalies mokslininkus, pavyzdžiui, Lietuvos, mums sudėtinga „prasimušti“. Jei mūsų šalies mokslininkas prisidėjo prie pasaulinio tyrimo ir yra vienas iš 700 bendraautorių, jam žinoma bus lengviau ir savo sąraše jis jau turės publikaciją įtakingame žurnale. Kita vertus, pasitaiko, kad tokių mokslininkų indėlis dažnai būna tik techninės užduoties atlikimas, o ne idėjos konstravimas ar paties straipsnio rašymas. Tuomet pradedame galvoti, kas geriau: ar turėti publikaciją įtakingame moksliniame žurnale, kur esi vienas iš kelių šimtų autorių, ar ne tokiame įtakingame žurnale, tačiau idėja sugeneruota būna paties mokslininko? Šiandien negalėčiau atsakyti, kas yra vertingiau – matyt, reikia ir vieno, ir kito.
Kita vertus, teikiant paraiškas moksliniams projektams finansuoti mokslininkai yra vertinami pagal atspausdintas publikacijas aukšto rango žurnaluose – jei tokių publikacijų nėra, atsiduriame uždarame ydingame rate, negalime pretenduoti į finansinę paramą, būtiną moksliniams tyrimams, kurių pagrindu gali būti parašytos publikacijos aukšto citavimo indekso moksliniam žurnalui.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris