Profesorius Raimundas Sakalauskas: „Jeigu būsime be bakterijų, numirsime“

Deimantė Zailskaitė
2015-04-13
„Nereikėtų dramatizuoti peršalimų, nekalbant jau apie vaistų paiešką. Kaip sakome: sloga trunka savaitę, o gydoma septynias dienas“, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos vadovas prof. Raimundas Sakalauskas (66).
Profesorius Raimundas Sakalauskas: „Jeigu būsime be bakterijų, numirsime“
„Lietuvoje, aš manau, yra didžiulė nelaimė, kada televizijos kanalai minta iš farmacinių preparatų“, - sako Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos vadovas prof. Raimundas Sakalauskas.

- Plaučių uždegimai vis primena apie save: kaip žinia, Talino merui E.Savisaarui susidūrimas su juo turėjo itin skaudžių pasekmių – žaibiškas sepsis ir galūnės amputacija... 
Žmonės užmiršta, kad plaučių uždegimas iš esmės yra mirtina liga. Ir tai - jokia naujiena. Sunkiosios pneumonijos atvejais, ypač nepradėjus laiku ir tinkamai gydyti arba pasireiškus itin stipriai paciento imuninės sistemos reakcijai, netgi paskyrus adekvatų gydymą šiek tiek per vėlai, atrodytų, pakankamai jauno amžiaus pacientas gali žūti staiga. Tokių atvejų, deja, pasitaiko. Bet kadangi nemaža dalis pacientų, sergančių pneumonija, gali būti gydomi namie, žmonėms susidaro klaidingas įspūdis, jog pneumonija nėra grėsminga liga.
 
- Ar normalu, kad vos papūtus vėjeliui, dažnas peršąla? Kodėl taip yra – žmonių imunitetai silpsta ar mus stipriau puola virusai?
- Visais laikais pneumonijos formavimąsi skatina virusai, kurie įsiskverbia į kvėpavimo takus ir pažeidžia jų epitelį bei atlaisvina kelią bakterinei infekcijai. Jos susiformavimas, be abejo, visuomet priklauso nuo žmogaus atsparumo ligoms. O kaip žmonės gerina, palaiko gamtos duotą atsparumą? Jeigu nėra antigeninės stimuliacijos, formuojasi alerginės ligos. Todėl vaikai nuo mažens turi augti su kačiukais ir šuniukais, tada ir susiformuoja stiprus imunitetas. Net Amerikoje ar Anglijoje matysite, kaip vaikams leidžiama šliaužioti ant žemės ir viską čiupinėti. Manau, kad didelė populiacijos dalis negyvena natūralaus gamtinio gyvenimo. Televizorius, sėdėjimas uždarytose patalpose, rūkymas silpnina imunitetą.
 

- Taigi meškos paslaugą padaro perdėtas švarumas, sterilumas?
- Prieš kokius penkiolika dvidešimt metų Amerikoje buvo populiarus, kaip jūs sakote, sterilumas. Visur išpurkšta antibiotikais, antiseptikais, vaikai saugomi nuo visokių bakterijų. Ir dabar mūsų reklamos skelbia tokių nesąmonių: naudokite dezinfektantą namuose – jis užmuša šimtą procentų bakterijų. Tai yra absurdų absurdas!
Jeigu būsime be bakterijų, numirsime. Bakterijos - normali bet kurio organizmo egzistavimo sąlyga. Jos, būdamos mūsų aplinkoje, stimuliuoja mūsų imunitetą ir palaiko mūsų atsparumą ligoms.
Vadinamoji sterilumo liga Vakaruose jau seniai yra praėjusi. O Lietuvoje, aš manau, yra didžiulė nelaimė, kada televizijos kanalai minta iš farmacinių preparatų.
Pažiūrėkite, kas rodoma reklamose: jeigu pirksite tokioje vaistinėje tokį vaistą, jums duosime dvi porcijas arba dvigubai daugiau. Tai rodo, kad žmonės pradeda žiūrėti į vaistus kaip į eilinę prekę, kurios gausesnis vartojimas skatina gerovę. Tai neišvengiamai turi pasekmių populiacijai.
Kalbėdamas su pacientais, prisiklausau tokių dalykų, jog kartais nežinai, nei ką pasakyti.
 
- Kaip vertinate tai, jog užklupus elementariam peršalimui žmogus griebiasi krūvos medikamentų?
- Paprastam peršalimui vaistų nereikia. Kalbant apie simptominius vaistus, kurie žmogui peršalus palengvina jį erzinančius simptomus, jų vartojimas turi prasmę. Tačiau šiuo atveju neturėtų būti kalbos apie antibiotikus arba kitus stipriai veikiančius vaistus.
 
- Kokie yra šių dienų pulmonologijos iššūkiai?
- Iššūkių pulmonologijoje yra pakankamai daug. Pagrindiniai du politiniai iššūkiai, susiję su rūkymo sukeltomis ligomis – tai lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir plaučių vėžys. Problemų kyla ir dėl sunkių plaučių infekcijų, kadangi naujų antibiotikų kūrimas praktiškai kaip ir sustojo. Tačiau ir tai neišsprendžia visų problemų, nes bakterijos įgyja atsparumą ir prieš juos.
Vadinamoji miego medicina taip pat yra didžiulė pulmonologijos šaka. Dabar Europos taryba netgi priiminėja strateginius nutarimus dėl masinio vairuotojų tikrinimo, kadangi užmigimas prie vairo yra avarijų ir mirtinų eismo įvykių priežastis.
 

- Nebūna taip, kad gydytojas tik išeina iš palatos, o pacientas jau dumia rūkyti?
- Būna, negali šito paneigti, bet rečiau. Juolab kad turime ir įstatymo paramą, is draudžiančią rūkyti gydymo įstaigose.
Bet kartais galbūt nereikia būti itin radikaliam. Reikia rasti protingą pusiausvyrą: pacientą skatinti mesti rūkyti, bet ne bausti sveikatos sąskaita.
Kartais skaitau pasisakymus, kad štai pacientas rūkė, gėrė, o dabar jam sveikatos pagalbą reikia teikti. Tačiau medicinos pagalba teikiama visuomenės solidarumo principu. Pagaliau bent dalis tų pacientų, kurie rūko ir geria, pakankamai sumokėjo pinigų valstybės biudžetui, kad ir negeriančiam, ir nerūkančiam liko. Nors svarstoma, jog turintys žalingų įpročių turėtų mokėti didesnius įnašus sveikatos draudimui. Tik kaip tada bus su persivalgančiaisiais, kurie neabejotinai serga labiau už normaliai besimaitinančius asmenis?
 
- Ar pulmonologai nesijaučia šiek tiek nustumti į šoną? Atrodo, viskas širdžiai, o jūs, plaučiai, palaukite, pakentėkite...

- Taip jau yra, kad žmogaus mirties baimė simboliškai susijusi su širdimi. Netgi grožinėje literatūroje skamba pasakymai: sustojo širdis. Širdies liga psichologiškai atrodo grėsmingiausias dalykas. Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį, kad kai kuriose Vakarų šalyse, ypač ilgėjant žmonių amžiui, taip pat koreguojant rizikos veiksnius – hipertenziją, rūkymą, cholesterolio kiekį kraujyje – širdies ligų paplitimas mažėja. O auga būtent mirtingumas nuo plaučių vėžio ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos. Taigi prioritetai iš dalies dinamiškai kinta. Atkreipti dėmesį į plaučių vėžio ir ypač lėtines obstrukcines plaučių ligų problemas tikrai laikas ir Lietuvoje.
 
Dosjė
Gimė 1949 sausio 13 d. Kaune.
1966-1972 m. – studijos Kauno medicinos institute..
1976 m. – Kauno medicinos instituto (vėliau –
Kauno medicinos universiteto) asistentas vidaus ligų skyriuje.
1985 m. – specializacija Sankt Peterburgo Medicinos akademijoje „Pulmonologija“.
1987 m. – medicinos mokslų daktaras.
1992 m. – specializacija Švedijoje, Bodeno Pulmonologinėje klinikoje
Nuo 1997 m. – Kauno medicinos universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinikos vadovas).
2005 – profesorius


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris