Profesorius Alvydas Laiškonis: „Gydytojo profesija man panaši į aktoriaus“

Eglė Kirliauskaitė
2015-06-01
Kantrybė, atsakomybės jausmas, atjauta žmonėms – būtent šias savybes Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius infektologas Alvydas Laiškonis įvardija kaip tiesiog gyvybiškai svarbias būsimam gydytojui. Nors nevengia pabaksnoti pirštu į esamas medikų ruošimo problemas, profesorius mielai dalijasi mintimis apie medicinos mokslo žavesį, gydytojo profesijos subtilybes ir netgi ją lygina su aktoriaus specialybe. 
Profesorius Alvydas Laiškonis: „Gydytojo profesija man panaši į aktoriaus“
„Privalai turėti didelę atjautą žmonėms: ir jauni, ir seni, ir gražūs, ir negražūs – visi žmonės tau turi būti lygūs. Dažnai reikia padirbėti ir sekliu – tiesiog mokėti atskirti tiesą nuo melo. Sergančio žmogaus mąstymas yra kitoks nei sveiko – jis tampa egocentriškas, visas pasaulis sukasi apie jį, tad reikia pasitelkti ir psichologines žinias“, - sako profesorius Alvydas Laiškonis.

- Kuo jums žavi medicina, jos mokslai?
Mane medicinoje labiausiai žavi tai, jog tu gali padėti žmonėms įvairiausiose, sunkiausiose situacijose. Patinka, jog tenka spręsti labai sudėtingus uždavinius, o, kadangi mokslas nestovi vietoje, reikia mokytis visą gyvenimą – mediko profesija tikrai labai įdomi. Į infekcines ligas gilintis pasirinkau todėl, jog tai man priminė dviejų „aktorių“ kovą: žmogaus ir mikroorganizmo grumtynes, kuriose turi dalyvauti ir suprasti tiek vieną, tiek kitą. Tai – kūrybinis darbas. Kiekvieno, pas gydytoją ateinančio paciento problemos – individualios, o tu jas turi išspręsti. Tai - didžiulė atsakomybė. 
Gydytojo specialybė man šiek tiek primena aktoriaus profesiją. Vienam ar kitam vaidmeniui besiruošiantis aktorius, perskaitęs scenarijų, įsigilinęs į vaidmenį, jau gyvena tuo personažu, tuo žmogumi. Jeigu jam pavyksta į šį žmogų „įeiti“, suprasti jį visą, tuomet vaidmuo bus tikrai vykęs. Aktorius bus patenkintas nuveiktu darbu. Taip pat ir gydytojas: jei jis sugeba suprasti žmogų, pritaikyti žinias, gebės pagydyti pacientą ir grąžinti jį į gyvenimą. 
 
- Kaip manote, koks turėtų būti medicinos studentas? Kokių savybių jam reikia?
- Turi būti nepaprastai kantrus: ateis sergantys žmonės, visų jų problemas turėsi išklausyti. Antras dalykas – atsakomybė: gydytojas bent tam tikrą laikotarpį yra atsakingas už savo pacientus. Privalai turėti labai didelę atjautą žmonėms: ir jauni, ir seni, ir gražūs, ir negražūs – visi žmonės tau turi būti lygūs. Dažnai reikia padirbėti ir sekliu – tiesiog mokėti atskirti tiesą nuo melo. Svarbu nepamiršti ir to, jog sergančio žmogaus mąstymas yra kitoks nei sveiko – jis tampa egocentriškas, visas pasaulis sukasi apie jį, tad reikia pasitelkti ir psichologines žinias. Sudėjus visus šiuos faktorius, galima pasiekti norimų rezultatų.
 
- Kokia jūsų nuomonė apie dabartinę medicinos mokslų sistemą? Kokias problemas įžvelgiate?
- Problema, apie kurią noriu kalbėti, egzistuoja jau nuo senų senovės. Miestai yra pergrūsti gydytojų, o rajonuose jų stinga, nes niekas nenori ten važiuoti. Visiškai pritarčiau siūlymui, kad studentai, kurie gauna valstybės paramą, turėtų tam tikrą laikotarpį už ją atidirbti. Padirbėti rajonuose labai sveika, nes čia yra daugiau galimybių visapusiškai susidurti su medicina, perimti gydytojų patirtį. Kitas dalykas, ko pasigendu, tai - praktikos. Kad suprastume visą medicininę virtuvę, studijų metais turėjome susipažinti ir su medicinos sesers praktika. Taip palengva judėjome į mediciną – į ligoninę, į polikliniką, į procedūrinį kabinetą. Dabar to nėra ir, atrodo, viskas sukraunama tik į rezidentūrą. Kompiuteris, šiuolaikinės technologijos labai nustūmė gydytoją nuo žmogaus. Įvairios kompiuterinės programos, klausimynai yra pritaikyti menamam žmogui, bet juk negalima to paties taikyti kūdikiui, penkiolikos metų paaugliui ir devyniasdešimtmečiui senjorui. Labai reikia artesnio bendravimo su žmogumi – to jokios programos nepakeis. Mūsų studentų paruošimas tikrai yra geras, dėl to niekas negali ginčytis. Reikėtų tiesiog palikti daugiau klinikinio mąstymo, ligonių aptarimo ir mažiau laiko skirti internetiniam mokymui. Internetas naudingas tuomet, kai studentas jau turi praktikos, turi žinių, bet išmokti, kaip atrodo, sakykime, bėrimas ar pūlinys reikia gyvai. 
 
- Ko galėtumėte palinkėti besiruošiantiesiems studijuoti mediciną?
- Reikia apsispręsti, ar turėsite sveikatos, noro ir galimybių būti gydytoju. Patarčiau įvertinti visas šios profesijos puses, apsvarstyti, ar tikrai tiek laiko galėsite atiduoti darbui, sergantiems žmonėms. Tad linkėčiau tvirto apsisprendimo, fizinės sveikatos, kantrybės, atsakomybės ir, be abejo, didelio žinių troškimo. 

Sėkmingi absolventai – apie aukštąsias mokyklas 
Sėkmingai pasirinktos studijos – reikšmingas indėlis į ateities karjerą. Nusprendėme pasidomėti, ką apie savo aukštąsias mokyklas kalba jų absolventai, tapę savo srities lyderiais. 
 
UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ vadovas, Lietuvos medicinos turizmo asociacijos vadovas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto absolventas Laimutis Paškevičius:
 
Didžiuojuosi savo Alma Mater 
 
- Vilniaus universitetas man davė netgi trigubą mokyklą. Baigiau medicinos studijas ir tapau visai neblogas gydytojas. Po to gyvenimas pakrypo taip, jog mokiausi sveikatos priežiūros vadybos, taip pat baigiau Vilniaus universiteto tarptautinę verslo mokyklą – tai tikrai davė labai daug. Didžiuojuosi savo Alma Mater, nes tai ir sukūrė mano darbinį gyvenimą. Suteikiamos žinios, mano galva, buvo tikrai geros, o kiekvienas jų pasiima tiek, kiek nori – niekas tau jų į galvą neprivalo sudėti. Norėčiau, jog šį universitetą baigtų ir mano vaikai. Dabar pats dėstau Vilniaus universitete sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, tai darau tik dėl noro žiniomis, patirtimi pasidalinti su jaunais žmonėmis. Labai džiaugiuosi santykiais su dėstytojais, buvome tarsi didelė šeima. Ir dabar, kai susitinkam, apsikabinam, pasibučiuojam, pasišnekam. Bent jau mūsų laikais Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas išsiskyrė tuo, jog su dėstytojais galėjome bendrauti ne kaip su mokytojais, bet kaip su kolegomis. Būtent dėl šios vidinės kultūros ir kitiems rekomenduočiau studijas šiame universitete. Pamenu, kai dar besimokant antrame kurse, koridoriuje sutikau dekaną Gintautą Česnį. Jis jau žinojo mano vardą, pasikvietė į kabinetą išgerti kavos, pasikalbėjome apie mokslus, mediciną – net nesuvokiau, kaip galima taip paprastai bendrauti su pačiu dekanu. Nuo to laiko užsimezgė mūsų draugystė, gražiai, kolegiškai bendraudavome iki pat jo mirties. Nemažai puikių dėstytojų prisiminsiu visą gyvenimą, atmintyje išliko netgi pavyzdžiai, kuriais remdamiesi, jie aiškino tam tikrus mokslo dalykus. Galiu drąsiai teigti, jog dėstytojai suteikė ne tik žinių, bet ir vertybinį pamatą, suformavo ne tik kompetenciją, bet ir asmenybę – už tai esu labai dėkingas. Studentui, besimokančiam medicinos, svarbu tiek empatija, meilė žmogui, tiek noras įgyti kuo daugiau žinių, tiek suvokimas, jog, norint tapti geru gydytoju, teks aukoti savo laisvalaikį ir jau nuo pat pradžių pradėti praktikuotis medicinos įstaigose. Aš net prieš studijas dvejus metus odontologiniame kabinete dirbau sanitaru, vėliau tą patį dariau ligoninėje, taip pat dirbau slaugytoju – svarbu visą laiką neatitrūkti nuo realios praktikos. O didžiausias įmanomas malonumas ir atlygis gydytojui – nuoširdi paciento padėka už išgelbėtą gyvybę. Kas gali būti svarbiau?
 
Dantų technikas, LR Odontologų rūmų vicepirmininkas, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto absolventas Petras Ralys:
 
Į Kauno kolegiją yra ko sugrįžti
 
- Labai gražiai, su nostalgija prisimenu studijų metus ir ne tik todėl, kad buvau jaunas ir puikus. Man labai pasisekė su tikrai nuostabiais dėstytojais. Dabar taip pat tenka apsilankyti Kauno kolegijos Medicinos fakultete ir, atrodo, jog ir dabar šioje srityje viskas labai neprastai. Žinių prasme, pagrindus gavau jau prieš 40-imt metų, o tobulinimosi prasme, reikia ten eiti dabar, ir tai yra vieta, kur tų žinių tikrai galima gauti. Kaip ir viskas medicina taip pat kinta, visgi neabejoju, jog Kauno kolegija turi puikią bazę, o dėstytojai pateikia visas naujoves – esu tuo labai patenkintas. Su šia mokymo įstaiga bendraujame, bendradarbiaujame iki šiol: priimame praktikai studentus, kartais būnu paprašytas sudalyvauti viename ar kitame renginyje, paskaityti paskaitą. Kaip galima nebendradarbiauti su lygiaverčiais, netgi labai patyrusiais kolegomis? Galbūt iki maždaug 1995-ųjų buvo sudėtingiau, o nuo to laiko kaip pasileido bėgti, taip jie ir bėga priekyje – tas yra gražu bei sveikintina. Kai pažvelgiu atgal, turbūt vienintelis dalykas, nepatikęs studijų metais, buvo bereikalingos, ant politinės platformos statomos disciplinos – dabar, be abejo, viskas kitaip. Na, o labiausiai žavėjo, kaip minėjau, dėstytojai ir buvusios Kauno Prano Mažylio aukštesniosios medicinos mokyklos aura. Nostalgija likus širdyje, bet protu suvokiu, jog šiandien Kauno kolegija turi nepalyginamai geresnes sąlygas – visgi XXI-as amžius. Būsimiems studentams rekomenduočiau rinktis šią mokslo įstaiga dėl labai gero grįžtamojo ryšio. Žinote, kai perki kokį nors aparatą, praktika byloja, jog reikia rinktis ne tą, kuris labai pigus, o tą, kuris garantuoja aptarnavimą po to. Jaunas specialistas yra dar tik jaunas specialistas – jam dar devynis dešimtadalius reikia siekti. Jeigu nebus tos bazės, į kurią jis gali bet kada sugrįžti, negerai, tuomet reikėtų rinktis kažką kito. Dabar galiu drąsiai galiu sakyti, jog į Kauno kolegiją yra ko sugrįžti, ko čia pasisemti.

Klaipėdos priklausomybės ligų centro direktorius, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto absolventas Liudas Andrikis:
 
Gavau tikrai vertingą žinių bagažą

- Į Klaipėdos sveikatos mokslų fakultetą įstojau 1999-aisiais, kuomet tik kūrėsi Socialinio darbo katedra. Nors specialybė buvo nauja, gavau tikrai vertingą žinių bagažą. Patiko, jog į studijas buvo žvelgiama plačiai, dėstoma daug naudingų disciplinų, taip pat džiugino universiteto bendruomeniškumas. Kiek pykstu ant savęs, jog dėl jaunatviško nerūpestingumo, dar nežinojimo tikslios krypties, galėjau iš studijų pasiimti dar daugiau, įgyti dar gilesnių žinių, nes tai labai svarbu tolesniame gyvenime. Labai vertinu Klaipėdos universiteto suteiktas galimybes pasisemti žinių ir užsienio šalyse: po pirmojo kurso pagal mobilumo programą trims mėnesiams išvykau į Norvegiją, ketvirtame kurse pagal mainų programą „Erasmus“ mokiausi Olandijoje. Tai padiktavo ir mano baigiamojo darbo temą – lyginau Olandijos ir Lietuvos priklausomybių politikos modelį. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo kryptingas žingsnis mano tolesnės karjeros link. Po bakalauro studijų žinias gilinau viešojo administravimo studijose, dirbau valstybės tarnautoju, kol vieną rytą atsibudau ir pirmoji aplankiusi mintis buvo: „Šiandien susirasiu naują darbą“. Pamačiau, jog ieško priklausomybės ligų centro direktoriaus, nors buvo kiek nedrąsu, nusprendžiau dalyvauti konkurse ir galiausiai jį laimėjau. Jau ketverius metus vadovauju Klaipėdos priklausomybės ligų centrui ir toliau šauniai bendradarbiaujame su Klaipėdos universitetu – čia studentams suteikiame praktikos vietas. Pats žinau, kokia svarbi jaunam žmogui yra patirtis, praktika, tad stengiamės, kad jos netrūktų ir dabartiniams studentams. Manau, kad į Klaipėdos universitetą stojančiam jaunuoliui svarbu žinoti, ko nori, ir atkakliai siekti savo tikslo. Taip pat verta apmąstyti karjeros perspektyvas bei įgyti būtent tų žinių, kurios pravers ateityje. Kodėl kitiems rekomenduočiau stoti į šį universitetą? Nes tai yra Klaipėdos universitetas – miesto, turinčio savitą aurą, mentalitetą ir, galiausiai, jūrą bei jodu prisodrintą orą. Jei būna sunku, vėjuotą dieną nueini į pajūrį, pravėdini galvą ir iš karto tampa lengviau. 



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris