Prof. Z.Kučinskienė: „Mokslas suteikia galimybes save „paremontuoti“ ir gyventi ilgiau“

Evelina Machova
2016-04-07
Pasak prof. Zitos Aušrelės Kučinskienės (67 m.), sveikiausi ir produktyviausi kiekvieno mūsų metai - iki keturiasdešimties. Vėliau reikia valios norint išlikti sveikiems. 
Prof. Z.Kučinskienė: „Mokslas suteikia galimybes save „paremontuoti“ ir gyventi ilgiau“
„Ne visi išvažiuoja - yra dar entuziastų. Išvykti padirbėti svetur ir grįžti - labai gera praktika. Bet jaunųjų medikų emigracijos problema, mano galva, yra kitur. Turbūt niekas oficialiai nepasižiūrėjo, kiek iš tikrųjų mums reikia šių specialistų“, - sako profesorė Zita Aušrelė Kučinskienė.

Kabėdami apie ligų gydymą, dažnai akcentuojame medikų, slaugytojų darbą. O kiek gydymo sėkmės lemia laboratorinė diagnostika?
- Tikrai daug, bet tai priklauso ir nuo ligos. Pavyzdžiui, šeimos gydytojas apklausia, apžiūri pacientą, suformuoja numanomą diagnozę. Bet tam, kad ją galėtų patvirtinti, reikia tyrimų. Vieni jų – laboratoriniai, kurių rezultatai dažniausiai yra objektyvus diagnozės patvirtinimas.
 
Esu sakiusi, kad ši specialybė – tarsi šešėlinė medicina, gerąja prasme. Esame nematomi pacientams, bet atliekame labai svarbų darbą. Dvidešimt keturias valandas per parą dirbame su sudėtingomis technologijomis, kurios paremtos lazeriais, optinėmis sistemomis, robotais, o svarbiausia - šį darbą atlieka kompetentingi specialistai.
 
- Sakoma, kad šeimos gydytojai skiria per daug tyrimų. Pritartumėte tam?

- Nepasakyčiau, kad per daug. Kaip ir visose srityse, taip ir čia daugeliu atvejų yra ligų diagnostikos bei gydymo algoritmai. Žinoma, daug lemia skiriami finansai ir gydytojo profesionalumas. Jis privalo turėti hipotetinę viziją, kokius tyrimus skirti, o ne visus pagal sąrašą. Su studentais analizuojame gydytojų skiriamus tyrimus. Pati matau, kad jų skiriama gal net ir per mažai. Žinoma, viskas priklauso nuo ligos konteksto. Tačiau daugeliu atvejų stebėsenai, gydymo efektyvumui vertinti be jų neišsiversi.
 
- Užsiminėte, kad ši specialybė, gerąja prasme, yra šešėlyje. Kuo jus pačią ji sužavėjo? 
- Kai baigiau studijas, nebuvo rezidentūros - iš karto pradėjome dirbti. Dar studijuodama dirbau greitojoje pagalboje. Gerai, kad turėjau galimybę pajusti šio darbo skonį, tačiau visuomet traukė mokslas. Studijų laikais dalyvavau mokslinio studentų būrelio veikloje. Turėjome labai gerus vadovus. Įvairiuose leidiniuose buvo cituojami mūsų, studentų, kartu su vadovais atliekami darbai. Jautėmės labai vertinami.
 
Vėliau atsirado galimybės išvykti į stažuotes. Švedijoje susikoncentravau ties lipidų ir aterosklerozės sritimi. Dalį tyrimų, įrangos, tiesiogine šio žodžio prasme, parsivežiau į Lietuvą. Pradėjome dirbti modernioje medicinoje, tyrinėdami sritį, kurios dar tuomet klinikinėje praktikoje nebuvo. Ir ne tik Lietuvoje. Skaičiau paskaitas, į praktiką diegėme naujus tyrimų metodus. Tada tai buvo didžiulė naujovė, o šiandien - rutininis dalykas.
 
- Jei neklystu, ir šiandien jūsų mokslinė domėjimosi sritis yra aterosklerozės patogenezė. Ar per tuos metus vykdyti tyrimai turi realios naudos visuomenei?
- Aterosklerozė priskiriama su senėjimu susijusiai problemai. Tyrimai rodo, kad procesai prasideda jau nuo gimimo ir veda mus iki finišo. Viskas priklauso nuo to, ką mes atsinešame savo genuose, taip pat nuo aplinkos, gyvensenos. Vieni turi paveldimą patologiją, ji formuojasi vienu greičiu, kitiems gi atsiranda priklausomai nuo kitų ligų. Net ir onkologines ligas galima priskirti šiai problemai.
 
Kalbant apie naudą visuomenei, kiekvienas mūsų turbūt norime iki neišvengiamos pabaigos išgyventi sveikai, nebūti priklausomi nuo kitų pagalbos. Taigi, tyrinėdami lipidų ir aterosklerozės patogenezę, susipažįstame su tais veiksniais, kurie skatina ligos formavimąsi. Mokslas daugelį dalykų išaiškina ir, pakoregavus tuos veiksnius, pavyzdžiui, mitybą, fizinį aktyvumą, galime daugiau ar mažiau gyventi sveikai.
 

- Prieš kelerius metus viename straipsnyje teko skaityti, jog netolimoje ateityje žmonės galės gyventi šimtą dvidešimt metų. Manote tai - realu?
- Manau, kad taip. Geriau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kur galbūt medicinos paslaugos lengviau prieinamos, ilgaamžių žmonių yra daugiau. Ir dabartinė gyvenimo trukmė tikrai - ne riba. Sužinant dar daugiau apie vėžines ligas, modernius gydymo būdus, o ateityje net ir atsiradus genetinės medžiagos redagavimo galimybei, (lietuviai mokslininkai, beje, yra labai arti šių atradimų), manau, jog išgyvenamumas iki šimto dvidešimt ar net daugiau metų - visiškai realus. Juk ir dabar, tarkim, osteoporozė - žinome, kad liga susijusi ir su hormonų pokyčiais, senėjimo procesu,  ir šiandien jau galime ją atitolinti.
 
- Vykdote nemažai įvairiausių mokslinių tyrimų, kurie anksčiau ar vėliau bus naudojami praktikoje. Ar tokia nedidelė šalis kaip Lietuva turi galimybių plėtoti mokslą platesniu kontekstu? 
- Tyrimams nėra ribų, bet daugelis jų yra brangūs, reikalingos modernios technologijos, ir Lietuva daugeliu atvejų šias technologijas turi. Reikia tik idėjų. Tačiau tikslas - ne tik įvaldyti vieną ar kitą metodą, bet ir kam tai bus panaudota. Būtent kertinis mokslo akmuo yra idėja.
 

Lietuvoje mokslas vis dėlto nėra labai vertinamas, nors potencialo yra. Pažiūrėkite, kokie mokslininkų atlyginimai! Situacija liūdna. Taigi daugelis, norėdami išlaikyti šeimą, turi ieškoti, kaip papildomai užsidirbti. Pamenu seniau, kai buvo vykdomi bendri projektai su šveicarais ar švedais, reikėdavo nurodyti savo atlyginimą. Užsienio kolegos nesuprasdavo tų skaičių. Jeigu būtų buvę skiriami tie atlyginimai, kurie buvo numatomi projektų biudžetuose, daugelis mokslininkų nebūtų niekur išvažiavę. Bet ir šiandien situacija mažai pasikeitusi.
 
- Skamba taip, lyg patys išstumiame gabiausius jaunuosius medikus, mokslininkus dirbti svetur...
- Nesakau, kad tik verkiam ir kad tik gaunamas atlyginimas pinigine išraiška yra svarbus. Bet, be abejonės, jo irgi reikia. Žmonės dažnai pasiduoda norėdami tiesiog išgyventi. Ne visi išvažiuoja - yra dar entuziastų. Išvykti padirbėti svetur ir grįžti - labai gera praktika. Bet jaunųjų medikų emigracijos problema, mano galva, yra kitur. Turbūt niekas oficialiai nepasižiūrėjo, kiek iš tikrųjų mums reikia šių specialistų.
 
Kitas aspektas – nesibaigiančios reformos, Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų kaita. Jau aš ir pati nebežinau kelintam ministrui vadovaujant dirbu. (šypsosi) Anksčiau ministerija asocijavosi su profesionalumo viršūne, dabar - tik reformos, posėdžiai ir popieriai. Reformas pradeda vienas žmogus, jų nebaigia, ateina kitas, turėdamas kitokią viziją ir vėl viskas iš naujo. Kiek mes galime tas pačias problemas spręsti ir niekaip neišspręsti? Kartais blogas sprendimas geriau nei jokio. Tai nusibosta, dėl to žmonės ir ieško laimės svetur.


Dosjė
Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, profesorė, habilituota daktarė ,VU Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros vedėja, VUL Santariškių klinikų Laboratorinės medicinos centro direktorė.
Jos iniciatyva VUL Santariškių klinikose įsteigtas Laboratorinės medicinos centras, kuriame įdiegtas plačiausias laboratorinių tyrimų sąrašas, kurių dalis yra reti ar reikalauja sudėtingų technologijų. 2008 m. įgyvendintas pirmasis Lietuvoje procesų gerinimo projektas, apimantis automatinį preanalizinį mėginių paruošimą, informacijos srautų automatizavimą ir integruotas analizines sistemas.
2002–2012 m. dvi kadencijas iš eilės buvo renkama Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekane. Vadovauja Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslo tarybos moksliniams projektams. Profesorė paskelbė apie 400 mokslinių straipsnių, yra pirmojo Lietuvoje originalaus vadovėlio „Klinikinės biochemijos ir laboratorinės diagnostikos pagrindai“ (2008 m.), „Laboratorinių tyrimų žinyno“ (2001 m.), monografijos „Lipoproteinai“(1985 m.) autorė. Aktyviai užsiima moksline, ekspertine, visuomenine veikla.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris