Prof. Vytautas Jonas Sirvydis: „Širdies chirurgija pasiglemžė mane ir nepaleido“

Evelina Machova
2018-03-05
„Ši Profesija mane pasiglemžė. Nors periodas, kai kūrėme širdies chirurgiją, buvo gana tamsus, profesija man, turbūt ir daugeliui mano kolegų tapo gyvenimo šviesuliu. Buvo sunku, bet kartu tai leido mums gyventi įdomiai“, – sako vienas garsiausių Lietuvos kardiochirurgų profesorius emeritas Vytautas Jonas Sirvydis (82 m.), konkurse „Metų vadovas“ apdovanotas už gyvenimo nuopelnus.
Prof. Vytautas Jonas Sirvydis: „Širdies chirurgija pasiglemžė mane ir nepaleido“
vienas garsiausių Lietuvos kardiochirurgų profesorius emeritas Vytautas Jonas Sirvydis.

- Vienas jūsų kolega yra minėjęs, kad būna dviejų rūšių gydytojai: vieni jais gimsta, kiti - tampa. Kaip manote, koks gydytojas geresnis ir kuriems priskirtumėte save?
- Manau, kad niekas į šį klausimą negali atsakyti. Kiekvieno žmogaus kelias yra individualus. Dažniausiai geri gydytojai būna tie, kurie to nori, daug dirba ir stengiasi. Mano nuomone, tai yra svarbiausia. Sugebėjimai, žinoma, turi reikšmės, pavyzdžiui, chirurgijai reikalingi tam tikri gabumai. Bet, kita vertus, jei žmogus labai stengiasi, gali pasiekti puikių rezultatų. Susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės mane priartino prie medicinos.
Jaunystėje, būdamas gal dešimtokas, susirgau tais laikais dažna liga – džiova. Tai štai, šis susidūrimas su medicina mane sudomino, pradėjau skaityti knygas ir taip atsidarau VU Medicinos fakultete.


- Studijavote labai įdomiu metu, kuomet buvo pradedamos pirmosios širdies operacijos, bet kartu tai buvo ir labai sudėtingas laikotarpis, kai vyravo daug draudimų, o informacija, net ir medicininė, apie naujoves nebuvo lengvai prieinama. 
- Kaip ten sakoma... kiekvienam žmogui yra savas laikotarpis, ir nieko čia nepadarysi. Kokiu gimei laikotarpiu, tada ir turi gyventi. Sutinku, kad iš dalies laikai buvo sunkūs, bet, kita vertus, mano kartos, bent jau širdies chirurgams, jis buvo labai įdomus. Lietuvoje tuomet kaip tik buvo kuriama širdies chirurgija, tiesa, Vakarų šalyse ji jau buvo toli pažengusi.
 
Pas mus karai, po to pokario suirutė trukdė progresui. Mano kartos žmonėms, kolegoms, kurie papuolė pas profesorių Algimantą Marcinkevičių, kuomet ir prasidėjo širdies chirurgijos profesija, ji tapo gyvenimo šviesuliu. Gal ir niūrokoje aplinkoje, bet tapo gyvenimo tikslu, kuris pasiglemžė ir nepaleido. Širdies chirurgijos kūrimas labai sujungė visus mus to siekiančius. Vienas žmogus čia mažai galėjo, o bendros pastangos davė rezultatus. Nėra didesnio džiaugsmo, kaip siekti bendro tikslo ir jaustis bendraminčių būryje.

- Savo laiku į mediciną, tiksliau, širdies chirurgiją įdiegėte nemažai naujovių. Ar šiandien yra tokių technologijų, kurių jums neteko išbandyti, bet labai norėtumėte tai padaryti?

- O, nuo mano laikų daug kas pasikeitė. Gyvenimas nė vienoje profesijoje nestovi vietoje. Mano laikų širdies chirurgija ir šiandienė visiškai kitokia. Medicinoje nuo mano laikų atsirado naujų specialybių ir technologijų. Nepaisant to, kad mes nemažai padarėme, viskas keičiasi, diegiamos naujovės. Žinoma, tradicinės operacijos atliekamos ir jos svarbios, bet dabar vis daugiau daroma mažai invazyvių operacijų, per mažus pjūvius ar zondavimo keliu, kartu dirba ir kardiologai.
 
Ligoniai lengviau pakelia tokias operacijas. Taigi daug kas keičiasi, be to, kartu su biologijos mokslu ateina ir didelės naujovės. Pavyzdžiui, kamieninių ląstelių pritaikymas, galbūt ateityje mums nebereikės organų donorų, o reikiamus organus išauginsime iš ligonio kamieninių ląstelių. Visų naujovių, kokios dabar skverbiasi į mediciną, nė neišvardinsi. Tai, ką dariau aš, ir ką daro dabartiniai širdies chirurgai, turbūt net jei ir atgaučiau jėgas bei sveikatą, aš jų darbo nebepadaryčiau.
Ateitis priklauso jauniems, jų sugebėjimams ir energijai. Linkiu jiems didžiausios sėkmės.

- Žvelgdamas į dabartinę sveikatos apsaugos sistemą dėl ko labiausiai džiaugiatės ir kas liūdina jūsų širdį?
- Džiaugiuosi progresu, matau, kad ir chirurgijoje, ir apskritai medicinoje jis yra didžiulis. Bet yra ir trūkumų, tiesa, jie labiau susiję su politika. Jų išsamiai komentuoti negaliu. Yra nemažai trūkumų valdžios sprendimuose, dėl to kartais ne visi žmonės gali gauti reikiamą pagalbą laiku. Modernias technologijas Lietuvoje sunkiau diegti dėl pinigų trūkumo ir politikos. Mūsų šalis nėra tokia turtinga kaip kitos Vakarų šalys, į kurių tarpą mes įsirašėme. Bet aš nesmerkiu Lietuvos medicinos, manau, kad ji yra padariusi didžiulį progresą, net didesnį nei kai kurios Rytų kaimynės. Nesakyčiau, kad viskas blogai, jei dar politikai būtų realesni, gal ir daugiau galėtume padaryti.
Apskritai Lietuva žengia pažangos keliu, kartu ir medicina. Džiaukimės laisve ir būkime Lietuvos patriotai.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris