Prof. Vytautas Jonas Sirvydis: „Išauginta širdis – kardiochirurgijos ateitis“

Deimantė Zailskaitė
2014-10-09
Iškilus širdies chirurgas Vytautas Jonas Sirvydis juokauja: „Man atrodo, kad aš niekad nebuvau chirurgas ir nieko neoperavau...“ Jau keleri metai, kaip profesorius pasitraukė iš aktyvios kardiochirurgijos – pacientų nebeoperuoja, tačiau akylai seka su širdies chirurgija susijusias naujoves.
Prof. Vytautas Jonas Sirvydis: „Išauginta širdis – kardiochirurgijos ateitis“
„Lietuvoje šiek tiek daugiau žmonių, kurie nelabai tiki tuo, ką jiems sako gydytojai arba kas rašoma šia tema spaudoje. Tai viena priežasčių, jog mūsų šalyje pasitaiko šiek tiek daugiau infarkto atvejų“, - sako profesorius Vytautas Jonas Sirvydis.

- Iš patyrusio širdies chirurgo lūpų norisi išgirsti, kada medicina bus pajėgi išauginti žmogaus širdį ir tokiu būdu išgelbėti tūkstančius gyvybių? 
- Mokslo laimėjimus prognozuoti labai sunku. Galiu pasakyti, kas dabar yra pasiekta šioje srityje: iš kamieninių ląstelių išauginta širdis jau plaka, pakabinta specialiame aparate, kuris jai teikia mitybą - kraujotaką. Žinoma, dar teks palaukti, kol bus galima ją implantuoti. Daugiausiai šioje srityje yra nuveikusi amerikiečių mokslininkų grupė, vadovaujama Doris Taylor. Jų laboratorijoje jau išauginta žiurkės širdis, kuri dar neįsodinta į gyvūno organizmą. Matyt, dar teks palaukti, kuomet išauginta širdis varinės kraują gyvūno arba žmogaus organizme.
Manau, kad tai yra ne tik širdies chirurgijos, bet apskritai chirurgijos ir didžia dalimi medicinos ateitis. Jau yra implantuota iš to pačio ligonio ląstelių išauginta trachėja. Mažai trūksta, kad būtų išaugintos kraujagyslės. Kiekvienos srities specialistai kelia savo idėjas. O mokslininkai, pasišventę eksperimentams, bando jas įgyvendinti.
Daugiausia dirbama tyrinėjant kamieninių ląstelių savybes, sugebėjimą transformuotis.
 

- Šiuo atveju kaip pasireiškia Lietuvos mokslininkai?
- Kamieninių ląstelių tyrimai atliekami ir Lietuvoje. Vilniaus universiteto Biochemijos instituto laboratorijoje, vadovaujamoje V.Bukelskienės, tiriamos galimybės panaudoti kamienines ląsteles, siekiant sumažinti didelių miokardo infarktų pasekmes, siekiant randą pakeisti raumens skaidulomis. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto lazerių fizikos specialistais (A.Piskarskas, R.Gadonas, M.Malinauskas) tiriamos galimybės sukurti dirbtinę kraujagyslę ar širdies vožtuvą, kurių paviršiai, kontaktuojantys su krauju, būtų padengti ligonio endotelio ląstelėmis ir visai nebebūtų trombų atsiradimo rizikos. Biochemijos instituto laboratorijoje iš kamieninių ląstelių jau išaugintas širdies raumens gabaliukas, kuris susitraukinėja. Tai žingsnis biologinės širdies išauginimo link.
Kamienines ląsteles tyrinėjančios laboratorijos intensyviai dirba ir Kauno Sveikatos mokslų universitete bei Vilniaus Inovatyvios medicinos centre.
Nėra abejonės, kai iš ląstelių bus išauginta širdis, bus galima išauginti ir plaučius, ir kepenis, ir inkstus. Ir dar kol kas neaišku, kurį organą anksčiau pavyks tobulai sukurti.
Šiandien sunku prognozuoti ateitį, tačiau aišku, kad galimybių pratęsti žmogaus gyvenimą atsiranda vis naujų ir daugiau.
 
- Esate susimąstęs, kaip šie procesai paveiktų žmoniją? Galbūt žengtume žingsnį amžinybės link?
- Aš nemanau, kad vieno ar kito organo išauginimas žmonijai suteiktų amžinybę. (Šypsosi.) Vis tiek yra biologijos ritmai, dėsniai, kurių žmogus negali įveikti. Savaime suprantama, tokių dėsnių pažinimas gali teikti nemažai naudos. Visų pirma jauniems žmonėms, kurie anksti suserga ir tampa neįgalūs dėl širdies ligos. Tai, atsiradus širdies išauginimo galimybei, jie būtų pagydyti, taptų visiškai sveikais žmonėmis. Apskritai dėl to turėtų pailgėti žmogaus gyvenimo trukmė. Pagal prognozes žmogaus biologinis amžius yra daugiau nei šimtas metų, žinoma, jeigu nebūtų ligų.
 
- Kalbant apie mirčių priežastis, viršų ima sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis. Sakykite, kas mūsų širdžiai yra didžiausias peilis?
- Turbūt didžiausias blogumas yra tai, kad žmonės žino, kas širdžiai kenkia, bet vis tiek nesilaiko sveikos gyvensenos principų. Širdies ligos yra įvairios. Tarkime, beveik visose valstybėse, visose tautybėse įgimtų širdies ligų procentas išlieka panašus. Maždaug septyni aštuoni vaikai iš tūkstančio gimsta, turėdami širdies ydą, nepriklausomai nuo tautybės ar kitokių faktorių.
O kad ne taip greitai susiformuotų aterosklerozė, turbūt visi žmonės žino: reikia nerūkyti, būti fiziškai aktyviam, nevalgyti maisto, kuris turi daug cholesterolio, riebalų. Kol kas nėra kitokių profilaktikos priemonių. Atrodo, labai aiškūs dalykai, bet juos labai sunku žmonėms išaiškinti.

 
- Turbūt seniausiai pametėte skaičių, kiek esate atlikęs širdies operacijų?
- Niekada neskaičiavau, kiek esu atlikęs širdies operacijų. O dabar galvoju: kad būtų neblogai, jeigu būčiau skaičiavęs. Šiaip daugelis chirurgų skaičiuoja, ir tai yra labai pagirtina.
 
- Praėjo penkiasdešimt metų nuo Lietuvoje atliktos istorinės širdies operacijos, kuomet asistavote amžiną atilsį profesoriui Algimantui Marcinkevičiui. Sakykite, kokius darbus profesorius jums buvo patikėjęs?

- Kaip pasakyti, buvau operacijos dalyvis – reikėjo padėti chirurgams palaikyti kablius ar siūlus, atlikti kitus darbus, kurie priklausė asistentui – išpreparuoti arteriją, atverti, paskui užsiūti krūtinę.
Be jokios abejonės, tai nebuvo paprastas dalykas. Buvo didžiulė įtampa, po to užplūdo didžiulis džiaugsmas ir pasitenkinimas, kai viskas gerai pavyko.
Profesorius A.Marcinkevičius buvo ypač plačios erudicijos, interesų žmogus, mokantis suorganizuoti žmones ir palaikyti jų entuziazmą, kad darbas eitųsi sklandžiai. Jo dėka turėjome labai įdomų ir turiningą profesinį gyvenimą. Profesoriaus tikslas buvo tarnauti žmonėms. Nemaža dalis širdies ligonių – beviltiški, jauni ir greitai mirštantys, jeigu jiems nesuteikiama pagalba. Profesorius atliko didžiulį darbą, ir mes, jaunesni gydytojai, prie to prisidėjome.
 
- Jau pasitraukėte nuo aktyvios chirurgijos. Ar pasiilgstate operacinių?
- Kai žinai, kad jau neoperuoji ir neoperuosi, apie tai nebegalvoji. Tik vienas keistas jausmas apėmęs: atrodo, kad aš niekad nebuvau chirurgas ir nieko niekada neoperavau. Kai dirbu kitokius darbus, atrodo, taip gyvenau ir anksčiau. (Šypsosi.)
 
- Jūsų netrikdo, kad širdies organas, prie kurio tiek kartų esate prisilietęs, yra susietas su stipriais žmogaus išreiškiamais jausmais? 
- Džiaugiuosi, kad tenka dirbti su šiuo organu, apie kurį sakoma daug gražių dalykų: iš visos širdies aš tau linkiu, esi labai geros širdies žmogus ir taip toliau. Vis tiek žmogus viską jaučia krūtine, dėl to, jeigu jis susijaudina ar ką, širdis pradeda tankiau plakti. Dar vienas dalykas - kodėl širdies chirurgija vėlai prasidėjo, nes buvo laikoma, kad širdis yra sielos buveinė. Ir širdies nebuvo galima liesti. Net kai kurie žymūs chirurgai yra pasakę, kad jeigu koks nors chirurgas palies žmogaus širdį, tesulaukia jis kolegų pasmerkimo, nes širdis – toks organas, kurio chirurgas neturėtų liesti. Iš tikrųjų toks požiūris buvo dėl to, kad širdis palaiko žmogaus gyvybę ir turėjo praeiti daug laiko, kol chirurgai išmoko ją saugiai operuoti.
 
Dosjė trumpai 
Vytautas Jonas Sirvydis (gimė 1935 m. kovo 5 d. Ratkupio k., Jūžintų sen., Rokiškio r.) – širdies chirurgas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, akademikas, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius.
V.J.Sirvydis ilgą laiką buvo Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikos vadovas. Profesorius atlikinėdavo visų rūšių širdies operacijas, tarp jų – širdies persodinimo bei dirbtinės širdies implantavimo. Modifikavo ir sėkmingai atlikinėjo sudėtingą Ross operaciją. V.J.Sirvydis turi didelį vožtuvų protezavimo ir rekonstrukcinių operacijų, vainikinių arterijų, aortos ligų chirurginio gydymo patyrimą.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris