Prof. Vytautas Basys: kuo gydytojas skiriasi nuo felčerio?

Evelina Machova
2016-03-31
„Tai, kad vyksta reformos, - normalu. Negi jums kartas nuo karto nekyla noras bute perstumdyti baldus? Reformos - nieko blogo. Klausimas tik, kokie jos prioritetai, kokie rezultatai pasiekti, koks kainos ir pasiekto efekto santykis“, - sako prof. habil. dr. Vytautas Basys (71 m.).
Prof. Vytautas Basys: kuo gydytojas skiriasi nuo felčerio?
„Ar šiandien šeimos gydytojas turi galimybę pasikalbėti su pacientu? Panašu, kad nelabai, nes dabartinės lėšos vizitui leidžia skirti tik penkiolika minučių, katu dar reikia pildyti ir dokumentus?“ – svarsto profesorius Vytautas Basys.

- Pacientai sako, kad dėl nesibaigiančių reformų sveikatos apsaugos prieinamumas tampa ribotas. Dar priduria, kad seniau buvo geriau. Ką manote jūs?
- Negali sakyti, kad sovietinių laikų sistema buvo bloga. Ji buvo visiems prieinama, o specialistai - tokie pat geri kaip ir dabar. Tačiau ji buvo labai brangi. Taigi čia prasideda skaičiavimai – naudos ir kainos santykis. Maždaug prieš penkiolika metų, kai dirbau Sveikatos apsaugos ministerijoje, ardėme ir kūrėme pirminės sveikatos priežiūros grandį, kurios centras – šeimos gydytojas. Ne su viskuo tuomet sutikau ir ne viskas, kaip parodė laikas, prigijo taip, kaip tikėjomės. Bet revoliucija visuomet turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Sukurtas šeimos gydytojo modelis - geras, bet šiandien susiduriame su tam tikra problema - neturime pakankamai kvalifikuotų, plataus profilio šeimos gydytojų.

- Koks gi turėtų būti tas šeimos gydytojas?
- Prieš daugiau nei du dešimtmečius buvau pakviestas į Austriją skaityti paskaitos apie sveikatos apsaugos sistemą. Susipažinau su Tirolio gydytojų asociacijos vadovu - maždaug trisdešimties su trupučių amžiaus gydytojas, aukštas, stiprus, mano įsitikinimu, – chirurgas. Bet pokalbio metu paaiškėjo, jog jis - šeimos gydytojas.

 
Turiu pripažinti, atrodė keistoka. Dirbo slaugos senelių namuose, kur vienas prižiūrėjo du šimtus senjorų. Pasidarė dar keisčiau. Tas šeimos gydytojas ne tik prižiūrėjo senolius, bet ir atlikdavo smulkias operacijas, daugelį kitų procedūrų. Žodžiu, tai buvo plataus profilio specialistas, užimtas visą dieną. Čia, galima sakyti, išryškėja mūsų problema: didelė dalis šeimos gydytojų vis dar yra skirstytojai ir neatlieka jiems numatyto vaidmens, tiksliau, nedirba visa apimtimi.
 
- Su šiuo teiginiu šeimos gydytojai vargu ar sutiktų. Daugelis turbūt atsakytų, kad per penkiolika konsultacijai skiriamų minučių kaži ar įmanoma suteikti plataus spektro paslaugas. 
- Čia yra antroji problema – darbo apimtis. Ar šiandien šeimos gydytojas turi galimybę pasikalbėti su pacientu? Panašu, kad nelabai, nes dabartinės lėšos vizitui leidžia skirti tik penkiolika minučių, kartu dar reikia pildyti ir dokumentus. Norint, kad pradėtas kurti šeimos gydytojų modelis įsitvirtintų, reikia skirti didesnes lėšas ir nuolat jas palaikyti, nesistengiant sumažinti.
 
- Prasitarėte, kad prieš daugiau nei dešimtmetį prisidėjote prie įvedamo 300 gimdymų per metus normatyvo, dėl kurio pastaruoju metu verda aršios kovos. Kodėl buvo pasirinktas būtent toks rodiklis.
Šiuo klausymu gydytojai perinatologai padarė fantastinį dalyką. Praėjus keleriems metams po nepriklausomybės atgavimo rengdavome vadinamąsias mirčių priežasčių nagrinėjimo komisijas. Tyrėme kiekvieną atvejį, kodėl mirė naujagimis, jei buvo teikiama kvalifikuota pagalba. Turiu pripažinti, jog tuomet ir neonatologai, ir akušeriai ginekologai rado sutarimą. Taigi, paaiškėjo, kad jei kasdien nepriimi ar nematai nė vieno gimstančio naujagimio, pasitaiko darbo klaidų.
 
Ir dažniausiai jos kartojasi sudėtingesniais atvejais. Kaip gali tinkamai reaguoti, jei sudėtingą gimdymą matai vos kartą ar net nė karto per metus? Tokiais atvejais dažnai padaromos klaidos. Tai įrodyta moksliškai. Todėl ir įvedėme tokius normatyvus - trys šimtai gimdymų per metus, kad kasdien susidurtum bent su vienu gimdymu. Sprendimas pasiteisino. Šiandien naujagimių mirtingumas nuo dviejų šimtų penkiasdešimties per metus sumažėjo iki minimumo. Ar kas bandys tai paneigti? Perinatalinio mirtingumo rodikliai rodo, kad sistema teisinga.

 
- Po kelių skaudžių atvejų, kai nuo meningokoko infekcijos mirė keli vaikai, sveikatos politikai teigia, jog vakcina nuo šios ligos turėtų būti kompensuojama valstybės. Tuomet esą išvengtume skaudžių atvejų. Kaip manote, ar tai gera mintis?
- Labai sudėtingas klausimas. Jei žiūri į atskirą atvejį - buvo sveikas vaikas ir per keliolika valandų jo neliko - žiauru. Vakcinos kaina yra tokia kaip ir visų kitų kartu sudėjus... Taigi, skaičiuojant naudos ir rizikos santykį, kyla daug klausimų. Šiandien nemažai vaikų neskiepijami net ir nemokamomis vakcinomis... Kiek sumažės skaudžių atvejų iš dabartinių aštuonių ar dešimties? Kas gali šiandien į tai atsakyti? Kol kas turbūt niekas nežino, ar tie aštuoni milijonai eurų, kurių reikia minėtai vakcinai kompensuoti, atneš norimą efektą.

- Pastaruoju metu medikai teigia vis dažniau susiduriantys su mamomis, kurios forumuose dalijasi patarimais, kaip gydyti vieną ar kitą ligą. Tokioms „žiniuonėms“ jau ir specialisto žodis nebėra svarbus...

- Negaliu skaityti mamų forumų. Jie mane tiesiog nervina, pradedu pykti. Bet žinote, mano dėstytoja profesorė Stefanija Gruodytė kartą paklausė: „Ar žinote, kuo skiriasi gydytojas nuo felčerio?“ Man, studentui, skirtumas tuomet nebuvo itin akivaizdus. O ji sako: „Gydytojas mato ligonį, nustato diagnozę, atsižvelgdamas į jo gyvenimą, ligos eigą skiria gydymą. Felčeris ateina pas siuvėją, sergantį vidurių šiltine. Nustato diagnozę, pasako ką valgyti. Siuvėjas klausia, ar lašinius galiu valgyti. Felčeris linksi, ir lašinius galima. Siuvėjas pasveiksta.
 
Po kelių savaičių felčeris nustato vidurių šiltinę batsiuviui. Sako gali valgyti viską, net ir lašinius. Bet nuo lašinių batsiuviui prakiūra žarnos ir jis miršta. Felčeris užsirašo: jei vidurių šiltine suserga siuvėjas, lašinius valgyti galima; jei batsiuvys - ne. Gyvenimą jis reguliuoja pagal profesiją, o ne pagal ligą. Tuo ir skiriasi gydytojas nuo felčerio. Taigi ir mamos, kokios jos geros bebūtų, yra tik felčerės. O gydytojai vis dėlto yra gydytojai.

 
Dosjė
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, V.Basys kartu su kolegomis suorganizavo tam metui modernią neonatologinę tarnybą. Iki šiol ši perinatologijos programa sėkmingai tęsiama, o jos rezultatai reikšmingi mūsų šalies perinatalinio ir kūdikių mirtingumo rodikliams.
Būdamas Vilniaus universiteto Neonatologijos klinikos vadovas 2004 m. iniciavo programą, kurios dėka Lietuvos neonatologijos centrai aprūpinami modernia aparatūra iš užsienio šalių.
Daug nuveikė 1995–1998 m., būdamas PHARE narkotikų kontrolės programos koordinatoriumi. 1999–2002 m. koordinavo PHARE sintetinių narkotikų prekursorių kontrolės programą. 2003–2004 m. vadovavo įdiegiant VVKT kokybės sistemą.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris