Prof. V.J.Triponis: „Kraujagyslių chirurgija anuomet buvo romantiška sritis“

Gintarė Kaminskienė
2015-12-04
Kitą savaitę savo 77 metų gimimo dieną švęsiantis angiochirurgas prof., habil. dr. Vytautas Jonas Triponis apie pasirinktą specialybę kalba su įkvėpimu. „Idealizmas ir žinių troškimas turėtų būti neatsiejama gydytojo kasdienybės dalis“, – įsitikinęs jis.
Prof. V.J.Triponis: „Kraujagyslių chirurgija anuomet buvo romantiška sritis“
„Į angiochirurgo profesiją jaunimas nebežiūri su romantiniu polėkiu, kadangi tai nebėra taip nauja. O mums tai buvo tikra romantika...“ – sako prof. habil.dr. Vytautas Jonas Triponis.

- Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos – šių dienų žmonijos rykštė. Tiesa, esama ir nuomonės, kad to priežastis – vis labiau tobulėjanti diagnostika...
- Be abejonės, diagnostika yra vienas veiksnių, dėl kurių registruojama daugiau sergančiųjų. Pavyzdžiui, nuo septyniasdešimtųjų fiksuojame dažnesnius sergančiųjų cukriniu diabetu su kraujagyslinėmis komplikacijomis atvejus, kurie kai kuriais metais siekia net šešiolika procentų. Tačiau vienareikšmiškai pasakyti, ar iš tiesų sergančiųjų yra daugiau, sudėtinga. Reikia atsižvelgti į tai, kad mažiau žmonių dabar gyvena kaimiškose vietovėse. Miestuose paprasčiau pasiekiami šeimos gydytojai, kurie ir diagnozuoja, tarkime, cukrinį diabetą. Žinoma, sulaukiame ir pacientų, kurie nežino, jog serga. Informacijos sklaida šiais klausimais – prasta.
 
- Angiochirurgijos sritis, nuėjusi ilgą mokslinį ir profesinį kelią, šiandien atrodo gerokai pasikeitusi?
- Jei lyginčiau laikotarpį, kai pradėjau dirbti kraujagyslių chirurgu, prieš kiek daugiau nei penkiasdešimtmetį, pokyčiai - akivaizdūs. Didžiausią įspūdį padarė pirmasis mano darbo dešimtmetis. Dalyvavau daug atvirųjų operacijų. Šiandien jų yra mažiau, mat dalis atkuriamųjų kraujotakos operacijų atliekamos endovaskuliniu būdu. Pačios operacijos anuomet buvo didesnės apimties. Dėl šių priežasčių ypač sumažėjo vyresnio amžiaus žmonėms atsirandančių komplikacijų skaičius.

Be to, šiuolaikiniams kraujagyslių chirurgams ne tiek tenka užsiimti metodų paieškomis, todėl jaunimo paruošimas yra kur kas greitesnis.
 
- Kad jau užsiminėte apie jaunimą – motyvacijos jaunuoliams dirbti pakanka? Kalbama, kad jauni specialistai vaikosi didesnių atlyginimų...
- Jaunuoliai, kurie ateina į mano aplinką – stipriai motyvuoti. Pastaruoju metu atsitiktinių - tokių, kurie po kurio laiko meta darbą, – mažai. Motyvas dirbti, manyčiau, susiformuoja rezidentūros metais. Kita vertus, man, praėjusiam tokį kelią, suprantama, kad motyvacijos dalį sudaro ir finansinis paskatinimas. Tačiau kartais tai ir trukdo. Žmonės, norėdami daugiau užsidirbti, dirba ir valstybinėje ir privačioje įstaigoje. Tuomet jie priversti bėgti ir šen, ir ten. Prisiduria prie, be abejonės, mažo atlyginimo, bet kenčia kvalifikacijos augimas - jis lėtėja. Mat gydytojai neturi laiko gilintis į literatūrą. Bando žinių gauti įvairių konferencijų metu, tačiau norint gauti specifinės informacijos, leisiančios ištobulinti techniką, reikia išvykti į užsienį. Deja, čia esama kitų sunkumų.
 
- Apie kokius sunkumus kalbate, profesoriau?
Pavyzdžiui, vienas kolega nuvyko į aukšto lygio kursus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Savo lėšomis, žinoma. Tačiau pristačius dokumentus dėl kvalifikacijos atestavimo, jam minėtų kursų nepripažino. Viskas paprasta: jei pažymėjime nenurodyta, kad mokymus organizavo universitetas, mūsų šalyje jis nėra pripažįstamas. O užsienyje aukšto lygio kursai dažniausiai yra organizuojami tam tikrų draugijų arba komitetų. Prie ko gi tai atveda? Specialistai balus renka sėdėdami šeimos gydytojams skirtose konferencijose, iš kurių jiems pridėtinės vertės maža. Tai – tik formalumas.
 
- Kas lėmė jūsų profesijos pasirinkimą?
- Utenoje, besimokydamas mokykloje, sutikau vieną gydytoją, kurio bendravimas su žmonėmis man paliko gilų įspūdį. Tuomet ir pagalvojau, kad mediko specialybė gali būti patraukli. Pasirinkęs mediciną, tikrai nežinojau, kad pasuksiu į angiochirurgiją. Penktame kurse į rankas man pakliuvo kukli knygutė. Amerikiečių, tik išversta Maskvoje į rusų kalbą. Ta knygelė sužavėjo: man patiko aprašyta techninė darbo pusė. Pradėjome daugiausiai su profesoriumi Vytautu Jonu Sirvydžiu vivariume mokytis operuoti. Mums, jauniems, labai rūpėjo išmokti operuoti kraujagysles, tuomet jas transplantuoti ir taip toliau. Tuomet nebekilo klausimų, kad traukia tik ši sritis. Mus tuometiniai profesoriai skatino, sakė, kad esame jauni ir turime imtis naujovių. Negalime sėdėti vietoje.

 
- Pačiam šiandien nesudėtinga paskatinti studentus rinktis angiochirurgiją?
- Nesunku. Tik, žinoma, dabar jiems nėra galimybių taip plačiai eksperimentuoti. Mes į operacinę atėjome jau daug ką galėdami susiūti, turėjome tam tikrų įgūdžių. Dabar jaunimas tą informaciją įsisavina šiek tiek kitaip: įgūdžių, prižiūrimi vyresniojo chirurgo, įgyja jau operuodami ligonį. Žinoma, dėl to pastarasis nenukenčia. Viskas vyksta taip kaip ir pasaulyje. Tiesa, į angiochirurgo profesiją jaunimas nebežiūri su romantiniu polėkiu, kadangi tai nebėra taip nauja. O mums tai buvo tikra romantika...
 

Dosjė

Gimė 1938 12 09 Zarasuose
1962 – baigė Vilniaus universiteto medicinos fakultetą ir pradėjo dirbti vyresniuoju laborantu Hospitalinės chirurgijos katedroje.
1963 – susikūrus širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijai, vadovaujamai prof. A. Marcinkevičiaus, dirbo joje.
1966 – apsigynė kandidatinę disertaciją.
1968–1983 – dirbo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovu.
1982 – apgynė daktaro disertaciją.
1983 – įsikūrus Lietuvos kraujagyslių chirurgijos centrui, paskiriamas centro, vėliau Kraujagyslių klinikos vadovu.
Buvo pirmasis daugelio naujų operacijų atlikėjas ir propaguotojas.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris