Prof. Vidmantas Barauskas: „Tiksliai žinojau, kad norėsiu būti chirurgas“

Gintarė Kaminskienė
2015-09-25
Nuo pat Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos įkūrimo jai vadovauja prof. habil. dr. Vidmantas Barauskas. Nieko keista, kad beveik keturiasdešimties metų chirurgo patirtį turintis specialistas daugelį žingsnių šioje srityje šalyje žengė pirmasis. Tačiau su profesoriumi kalbame ne tik apie laimėjimus, bet ir apie nuolatinį gyvenimą sveikatos sistemos pertvarkų nuotaikomis bei tai, kodėl didesnis atlyginimas svetur neišviliojo.
Prof. Vidmantas Barauskas: „Tiksliai žinojau, kad norėsiu būti chirurgas“
„Šuo metu mūsų Vaikų chirurgijos klinikoje operuojame pacientus, turinčius įvairiausių patologijų. Atvejų, dėl kurių reiktų siųsti mažuosius operuoti į užsienį – beveik nebeliko,“ – sako Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos įkūrimo jai vadovauja prof. habil. dr. Vidmantas Barauskas.

- Vaikų chirurgijos klinikos vadovu esate jau ne vieną kadenciją, praktiškai nuo pat jos įkūrimo. Galima teigti, kad daugelį šalyje atliekamų operacijų atlikote pirmieji?
- Klinikose chirurgu dirbu trisdešimt septynerius metus. Tad praktiškai visa mano darbinė karjera yra susijusi su Klinikomis ir Laikinąja sostine. Iš tiesų, per visą šį laiką ieškojome galimybių užpildyti reikalingas vaikų chirurgijos nišas. Prieš dvidešimt metų pasikvietėme specialistų iš Geteborgo Vaikų chirurgijos klinikos. Jie mums padėjo atlikti pirmąsias Lietuvoje šlapimo pūslės rezervuaro operacijas šlapimo nelaikantiems pacientams, kuriems iki tol Lietuvoje pagalba nebūdavo suteikiama. Iki šiol šias operacijas sėkmingai atliekame. Vaikų chirurgijos klinikoje pirmieji ėmėme operuoti neaiškios lyties vaikus. Čia į pagalbą mums atėjo Kopenhagos vaikų chirurgai Operuojame naujagimių įgimtas patologijas. Tai aukštasis chirurgijos pilotažas: pavyzdžiui, atliekame tulžies takų atrezijos (neišsvysčiusių tulžies takų – aut. past.) operacijas. Pirmieji pradėjome taikyti ir minimaliai invazines operacijas. Jas darome jau šešiolika metų. Kai kuriais atvejais chirurgines intervencijas atliekame ir vaisiui. Žinoma, tobulumui ribų nėra...

- Užsiminėte apie neaiškios lyties vaikų operacijas. Kiek tokių naujagimių kasmet sulaukiate?
- Per metus Lietuvoje gimsta trys keturi tokie vaikai, dažniausiai - mergaitės. Kelis dešimtmečius niekas jais nesirūpino – galite įsivaizduoti, kiek turėjome tokių pacientų iš pradžių. Šiuo metu tokia problema sėkmingai sprendžiama visoje šalyje. Operacijos neaiškios lyties vaikams atliekamos ir sostinėje. Jei tokie vaikai netyčiomis nepatenka į mūsų akiratį ir suauga, tokias operacijas dabar gali atlikti ir kai kurie ginekologai. Kartu dirbame su endokrinologais, ginekologais. Problemą sprendžiame kompleksiškai, taip, kaip dirbama Vakaruose. Viską išsamiai ištiriame ir nustatome, kokios lyties kūdikis turėjo gimti.
 

- Reiškia, neišnaudotų nišų, kur vaikų chirurgai galėtų plėstis ir kur vaikams dar stinga pagalbos, nebeliko?
Šuo metu mūsų Vaikų chirurgijos klinikoje operuojame pacientus, turinčius įvairiausių patologijų. Atvejų, dėl kurių reiktų siųsti mažuosius operuoti į užsienį – beveik nebeliko. Tiesa, po mūsų atliekamos tulžies takų atrezijos operacijos, kitas etapas tokiems vaikams turėtų būti kepenų persodinimas. Tokia operacija šalyje nedaroma, tačiau jie yra siunčiami į Lenkiją, ten kepenys ir persodinamos. Tuomet mažieji pacientai pas mus grįžta, ir mes toliau stebime, kaip šie auga. Manyčiau, kad tokios operacijos atlikimo galimybė šalyje nėra būtina. Sutinku, kad tai reikalinga suaugusiųjų chirurgijoje. Vaikų atveju – atsižvelgiant į tokį nedidelį atvejų skaičių ir dideles sąnaudas - tai būtų paprasčiausiai nelogiška. Pasaulis gi bando kooperuotis. Be to, vaikams labai sudėtinga rasti donorus.
 
- Su kokiomis patologijomis dažniausiai tenka susidurti?
Kontingentas kasmet panašus. Tarkime, naujagimių apsigimimai – kaip ir pasaulyje –stemplės, žarnų atrezijos, įvairių pilvo sienos defektai. Aptinkamos ir onkologinės ligos. Dažniausios jų - inkstų, plaučių tarpuplaučių navikai. Jie nustatomi net metų vaikams. Tokių atvejų turime apie dvidešimt per metus.
 
- Profesoriau, teko girdėti, kad visuomet žinojote, jog norite būti chirurgas, bet kodėl apskritai rinkotės mediciną?
- Mokykloje visi mokslai man sekėsi gerai. Būčiau sėkmingai galėjęs pasukti ir į techninių mokslų sritį. Medicina man pasirodė gana konkreti ir patraukli, be to, tiksliai žinojau, kad norėsiu būti chirurgas. Niekada nesvarsčiau apie kitą specializaciją. Nors mano ketveriais metais vyresnė sesuo taip pat studijavo mediciną ir tapo pediatre, negaliu teigti, kad ji man padarė įtaką. Kai dar mokiausi devintoje dešimtoje klasėje, norėjau būti net žurnalistas – rašiau į vieną Mažeikių laikraštį. Svarsčiau ir apie teisininko specialybę. Turbūt tik kosmonautu būti netroškau (juokiasi). Kitaip tariant, svajojau apie konkrečią ir aiškią specialybę.
 
- Esate ir pedagogas. Kai kurių sričių gydytojai sako, kad juo tolyn, tuo labiau studentai nori lengvesnio darbo už didesnį atlyginimą. Kokia jūsų nuomonė apie šių dienų studentus?
- Manyčiau, kad jaunoji karta gabi. Sakau taip, matydamas, kas kasmet įstoja į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Žinoma, visko būna, kada studentai nenorėjo patingėti? Tačiau matau daug tikslingų būsimų specialistų. Ypač jų krypties pasirinkimas matomas, kai jie ateina į rezidentūrą. Kalbant apie didesnį atlyginimą, šiais laikais jei žmogus gali gauti didesnį atlyginimą, jis jo ir nori. Aš pats galbūt norėčiau didesnio, nei gaunu. Žinau, kad nemažai mano paties buvusių studentų emigravo ir gauna gerokai daugiau visiškai nepersidirbdami. O pas mus specialistas turi dirbti per kelis darbus, kad galėtų gyventi gerai.
 

- Kodėl tuomet pats nesusigundėte didesniu atlyginimu svečioje šalyje?
- Aš specialybe esu patenkintas. Žinoma, tik atgavus nepriklausomybę, man pačiam buvo galimybių išvykti dirbti į užsienį. Tačiau jau buvau skyriaus vedėjas, neblogai sekėsi. Todėl viską mesti nesinorėjo, galbūt buvau nedrąsus, neryžtingas (juokiasi). Manau, kad užsienyje niekas tavęs išskėstomis rankomis nelaukia. Bet kur nuvykęs esi svetimtautis. O čia – viskas įprasta, ta pati kultūrinė aplinka. Čia - tavo namai ir šeima.
 
Dosjė
Vaikų chirurgu Kauno klinikose dirba nuo 1981 m.
1986 m. paskirtas Vaikų chirurgijos skyriaus vedėju.

1992 m. suteikta aukščiausia vaikų chirurgo kategorija.
Nuo 1996 m. LSMU Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos vadovu išrinktas net keturias kadencijas.
1997 m. apgynė medicinos daktaro disertaciją „Krūtinės ląstos deformacijų chirurginio gydymo indikacijos ir metodai“
2000 m. suteiktas docento pedagoginis vardas
Nuo 2003 m. Lietuvos vaikų chirurgų draugijos pirmininkas ir EUPSA (European Association of Pediatric Surgery) bei WOFAPS (World Federation of Associations of Pediatric Surgeons) tarybos narys
2005 m. atliko habilitacijos procedūrą „Įgimtų vaikų anomalijų ir ligų chirurginio gydymo taktika ir rezultatai“
Nuo 2005 m. – UEMS (European Union of Medical Specialists) vaikų chirurgijos sekcijos vykdomojo komiteto narys, naujų ES šalių atstovas.
2007 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas.
2007 m. Barauskui suteiktas ir Europos vaikų chirurgo sertifikatas.
Nuo 2012 m. Rygos Stradinio universiteto Vaikų chirurgijos klinikos kviestinis profesorius.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris