Prof. S.Vaitkus „Stebuklas, kaip mūsų medicina dar gyvuoja“

Aigustė Tavoraitė
2016-12-01
„Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse pinigų narkozei skiriama tiek, kiek pas mus tenka sudėtingiausiai kaukolės pamato operacijai. Kaip chirurgas gali jaustis, kai taip nuvertinamas jo darbas?“, – sako LSMU Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos otorinolaringologijos prof. Saulius Vaitkus (51 m.).
Prof. S.Vaitkus „Stebuklas, kaip mūsų medicina dar gyvuoja“
„Visose medicinoje srityse trūksta pinigų arba racionalaus jų panaudojimo. Ką bepaimsi, viskas brangu, vien elektrodų kainos yra didžiulės, o paslaugų įkainiai išties yra nerealiai labai maži. Tad tampa neaišku, kieno sąskaita pacientai išties yra išoperuojami...“ - sako LSMU Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos otorinolaringologijos prof. Saulius Vaitkus.

Ką tik Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje atidaryta pirmoji integruota operacinė Baltijos šalyse. Iš esmės pagerėjo gydymo galimybes?
Įdiegtos aukšto lygio šiuolaikinės technologijos, leidžiančios kur kas saugiau ir efektyviau atlikti sudėtingas nosies, gerklų, ausų operacijas, sutrumpinti operavimo laiką. Praėjusį mėnesį turėjome keturias sudėtingas operacijas, kurias be tokios operacinės vargu ar būtume galėję atlikti.
 
Naujojoje operacinėje integruota endonazalinėms kaukolės pamato operacijoms reikalinga endoskopinė, mikroskopinė ir navigacinė įranga, jėgos instrumentai. Nauja aparatūra užtikrina geresnį priėjimą prie tam tikrų anatominių vietų, sumažėja žmogiškųjų klaidų tikimybė. Ir gydytojui mažiau žilų plaukų atsiranda.
 

Operaciją galime įrašyti, internetu transliuoti studentų auditorijoms, turėti ryšį su kitų ligoninių specialistais. Tai didžiulė paspirtis mokymosi procese. Studentai džiaugiasi, kad pagaliau mato ir girdi ne tai, kas yra pateikta knygose, o gali praktiškai stebėti, tuomet viskas daug aiškiau.

 
Nuo pat klinikos įkūrimo lyderiaujate ne tik Baltijos, bet ir Rytų Europos regione. Kaip pavyksta išlaikyti tokias pozicijas, kai vis kuriamos naujos technologijos, o mūsų valstybės finansinės galimybės gana menkos?
Džiugu, kad administracija šiai sričiai pakankamai skiria dėmesio. Per pastaruosius penkerius metus klinika buvo viena sparčiausiai besivystančių, operacijų skaičius nuolatos augo, operacinis aktyvumas siekia 97 proc. Didžioji dalis patologijų – nosies, sinusų ir ryklės uždegiminės ligos.

 
Iš onkologinių ligų daugiausiai diagnozuojame gerklų vėžių, tačiau apskritai tokie ligoniai – retesni. Čia sutelkta įvairių sričių specialistų komanda. Turėdami moderniausias technologijas galime įsisavinti naujausias įvairių uždegiminių ligų gydymo metodikas.
 
Aišku, atsiranda dar naujesnių technologijų – 3D vaizdas, naujos vaizdų archyvavimo, įrašymo galimybės. Jau pradėjome su tuo dirbti, kitų metų pavasarį kartu su kolegomis neurochirurgais turėtume išbandyti šią sistemą. Tačiau tolimesnis tokių technologijų pritaikymas atsiremia į valstybės turtingumo problemą.
 
Kaip jaučiatės, kai lėšų stoka apriboja profesines galimybes?
Visose medicinoje srityse trūksta pinigų arba racionalaus jų panaudojimo. Ką bepaimsi, viskas brangu, vien elektrodų kainos yra didžiulės, o paslaugų įkainiai išties yra nerealiai labai maži. Tad tampa neaišku, kieno sąskaita pacientai išties yra išoperuojami...
 
Dėl to kartais net pasijunti keistai, ypač kai tenka operuoti užsieniečius. Pavyzdžiui, kai kuriose Europos Sąjungos šalyse pinigų narkozei skiriama tiek, kiek pas mus tenka sudėtingiausiai kaukolės pamato operacijai. Kai taip nuvertinamas chirurgo darbas, jis negali normaliai jaustis. Kartais apskritai atrodo stebuklas, kaip medicina mūsų šalyje dar gyvuoja.
 
Kalbate apie aukščiausio lygio profesionalų kliniką, o kokia situacija regioninėse gydymo įstaigose?
Bendradarbiaujame su kitų didžiųjų miestų ligoninėmis, mūsų rezidentai regionuose labai laukiami. Aišku, ten darbo pobūdis kiek kitoks, neišeitų kalbėti apie aukščiausio lygio chirurgiją.
Tik dabar, ypač per pastarąjį penkmetį, ėmė keistis situacija. Prie to labai prisidėjo ir mūsų rezidentai, sugebėję paaiškinti ir įtikinti įstaigų vadovybes, kad norint dirbti tam tikru lygiu būtinos technologijos.
 

Anksčiau tiesiog negalėdavome susikalbėti su specialistais iš regionų, gyvenome tarsi skirtinguose laikotarpiuose. Požiūrį į diagnostiką ir gydymą ėmė keisti atsiradusi endoskopinė technika.
Tai – didžiulis žingsnis į priekį, tačiau aprūpinimas ja nepakankamas. Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas ir valstybiniu lygmeniu – visur, kur dirba otorinolaringologas, privalo būti endoskopinė aparatūra.
 
Atliekant tokias operacijas kelių milimetrų netikslus judesys gali kainuoti žmogaus gyvybę. Niekada nesigailėjote pasirinkęs tokią įtemptą profesiją?
Išties operuojama daugiausiai iššūkių sukelianti anatominė sritis: šalia – smegenys, stambiosios galvos kraujagyslės, regos nervai, akiduobės, burna. Praėjusio šimtmečio pradžioje paprasta sinusų chirurgiją nustota taikyti dėl daugybės komplikacijų – 30 procentų pacientų numirdavo dėl smegenų uždegimo, nukraujavimo ir kt. Nauja era prasidėjo tik apie 1950 metus, kai atsirado endoskopinė chirurgija ir kompiuterinė tomografija. Jaučiuosi patekęs į savo vietą, man malonu dirbti su žmonėmis, aukšto profesinio meistriškumo kolegomis.
 
Turėjau garbės mokytis pas vieną kaukolės pamato chirurgijos pradininkų profesorių Volfgangą Drafą, taip pat – pas nosies ir prienosinių ančių funkcinės endoskopinės chirurgijos Lietuvoje pradininką habil. dr. Joną Laimutį Martinkėną. Teko dalyvauti taikant pirmuosius Lietuvoje gydymo metodus.

 
Savo studentams rekomenduojate rinktis šią sritį?
Kai studentai renkasi specialybės kryptis, patariu jiems, jog nesvarbu, kiek konkreti sritis laikoma prestižine. Gali dirbti pačioje nepopuliariausioje medicinos srityje, tačiau jei joje būsi geriausias, tau bus įdomu ir gerai seksis. Aišku, to reikia norėti, siekti tokiu būti, neužsisėdėti.

 
Dosjė
1989 m. – baigtas Kauno Medicinos institutas.
2003 m. – apginta daktaro disertacija.
Nuo 1992 m. dirba Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje.
Nuo 2008 m. dirbo docento pareigose, 2016 m. – suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas. 
Nuo pat darbo pradžios aktyviai domisi rinologija ir onkologija, yra endonazalinės mikrochirurgijos pradininkas Lietuvoje. Skaito paskaitas, veda tutorinius užsiėmimus, seminarus ir praktikos darbus studentams, rezidentams, doktorantams, tobulinimosi kursų klausytojams, vadovauja studentų ir rezidentų baigiamiesiems darbams.
Nuo 2011 m. – LSMUL ANG ligų rezidentūros koordinatorius.



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris