Prof. Marius Miglinas: „Peritoninė dializė artimesnė žmogaus fiziologijai“

Aigustė Tavoraitė
2015-11-26
„Vienas iš dešimties suaugusiųjų gali turėti inkstų veiklos sutrikimų. O tai jau nemažai ir žymiai daugiau nei iki šiol manyta. Anksčiau laikyta, kad inkstų ligos yra labai retos. Tačiau jos klastingos – labai daug žmonių apie inkstų pakitimus nieko nežino“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos centro vadovas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, gydytojas nefrologas prof. Marius Miglinas (51 m.).
Prof. Marius Miglinas: „Peritoninė dializė artimesnė žmogaus fiziologijai“
„Labai svarbu, kad būtų sudarytos sąlygos taikyti individualizuotą gydymą: ne pacientas pagal prieinamą dializės būdą, bet tinkamas dializės būdas tinkamam pacientui. Deja, tai dabar dėl mažo šios paslaugos prieinamumo sunku pasiekti“, - sako prof. Marius Miglinas.

Santariškių klinikose prieš keletą mėnesių duris atvėrė vienas moderniausių Baltijos šalyse peritoninės dializės kabinetas. Kodėl šiam pakaitiniam inkstų gydymo būdui, o ne įprastinei dializei, dabar skiriama tiek dėmesio?  
- Peritoninės dializės būdas - labai patogus, kadangi procedūras galima atlikti namuose. Priešingai nei hemodializės atveju, išvengiama nuolatinio lankymosi gydymo įstaigoje. Tai leidžia pacientams laisviau dirbti, mokytis, planuoti laisvalaikį. Dar daugiau komforto pasiekiama taikant automatinį peritoninės dializės būdą, kai procedūros atliekamos naktį.
Taikant peritonine dializę pacientui reikia atvykti tik kartą per vieną ar porą mėnesių. O taikant hemodializę žmogus turi tris kartus per savaitę atvažiuoti į gydymo įstaigą, procedūra yra skausminga, trunka keturias valandas, dar valandą atima aparato prijungimas ir atjungimas, dar tiek pat laiko gali tekti sugaišti kelionėje, kartais ligonis sunkiai vaikšto, jį reikia lydėti. Be to, ir medicininio personalo reikia daugiau.
Duomenys rodo, kad taikant peritoninę dializę pacientų išgyvenamumas didesnis. Taip pat sulaukus inksto transplantacijos, jis geriau veikia. Dar vienas šio metodo privalumas – peritoninė dializė yra artimesnė žmogaus fiziologijai, inkstų veiklai, todėl nebūna tokių staigių skysčio tūrių organizme svyravimų. Taip ilgiau išlieka inkstai, pacientas laisviau gali gerti skysčius ir kt.
 
Ką tik Seime vėl bandyta judinti klausimą dėl šio personalizuoto gydymo būdo, kuris Lietuvoje pradėtas naudoti net prieš 20 metų, platesnio prieinamumo. Kaip jūs vertinate šią situaciją?

- Labai svarbu, kad būtų sudarytos sąlygos taikyti individualizuotą gydymą: ne pacientas pagal prieinamą dializės būdą, bet tinkamas dializės būdas tinkamam pacientui. Deja, tai dabar dėl mažo šios paslaugos prieinamumo sunku pasiekti.
Lietuvoje dializuojama apie 1550 pacientų. Maždaug 70-čiai iš jų taikoma peritoninė dializė, likusiesiems – hemodializė. Pavyzdžiui, kai kuriose išsivysčiusiose valstybėse net iki 80 procentų pacientų tikslingai siunčiami peritoninei dializei. Daugumoje Skandinavijos šalių, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje – 20 procentų – maždaug iš dešimties dializuojamų pacientų dviem yra atliekama peritoninė dializė.
Jeigu peritoninės dializės prieinamumo galimybės Lietuvoje padidėtų, reikėtų atrinkti visus potencialius kandidatus.
 
Kokiems pacientams šis metodas netinka?
- Reikia žiūrėti, ar nėra kontraindikacijų, ar žmogus galės pats atlikti šias procedūras namuose. Peritoninė dializė atliekama per pilvaplėvę, todėl ji mažiau tinkama sergantiesiems uždegiminėmis, onkologinėmis žarnų ligomis, turint žarnų konduitų. Taip pat – esant ekstremaliam nutukimui, divertikulitams, ascitams, pilvo aortos aneurizmoms.
Šio gydymo metodo taikymą apriboja ir fiziniai žmogaus trukdžiai – susilpnėjusi rega, rankų judrumas, pažintinių funkcijų, psichikos sutrikimas. Bet tokiu atveju gali padėti ir kitas žmogus, užsienio šalyse į namus ateina ir slaugytojos.
Beje, dalis pacientų nori įprastos hemodializės, kadangi prižiūrimi medikų jaučiasi ramiau, nereikia patiems nieko daryti. Išties labai gerai, kad yra galimi du gydymo būdai. Čia susiję ir medicininiai, ir socialiniai aspektai, žmogaus galimybė pasirinkti.
 
- Lietuvoje kas dešimtas suaugęs gali turėti inkstų veiklos sutrikimų. Ar tai jau daug?
- Tai nemažai. Anksčiau manyta, kad inkstų ligos - labai retos. Tačiau jos, ypač pradinės stadijos, yra klastingos, nerodančios jokių simptomų. Tad jei nėra atliekamas biocheminis kraujo tyrimas, šlapimo analizė, labai daug žmonių apie inkstų pažeidimus nieko nežino.
Laimei, šiuolaikinė nefrologija siūlo pakaitinį inkstų gydymą ir paciento gyvenimas tęsiasi net ir žuvus žmogaus inkstams. Be abejo, tai veikia gyvenimo kokybę, formuojasi kitos ligos.

 
Kas dabar labiausiai sunkina kovą su inkstų ligomis?
- Didžiausia problema – suvaldyti sparčiai plintančias civilizacijos ligas: cukrinį diabetą ir arterinę hipertenziją. Aukštas kraujo spaudimas palietė daugiau nei pusę Lietuvos žmonių, pasaulyje plinta 2 tipo cukrinio diabeto epidemija. Šios ligos atsiliepia ir inkstų sveikatai – atitinkamai daugėja hipertenzinės, kraujagyslinės nefropatijos, diabetinės inkstų ligos atvejų.
Mūsų šalyje situacija nėra paprasta – Lietuvos pacientai yra labai nesveiki, fiziškai nejudrūs, nutukę, turi blogus cholesterolio rodiklius. Svarbus neigiamas veiksnys – besaikis druskos vartojimas, valstybinės politikos jos mažinimo klausimu nebuvimas. Nėra kontroliuojamas druskos kiekis paruoštuose maisto produktuose, iš kurių gauname apie 80 proc. suvartojamos druskos.
Daugėja ir nesveikų saldžių produktų suvartojimas, ypač saldžių gėrimų. Jie turi fruktozės, kuri organizme verčiama į šlapimo rūgštį ir aktyvina hormonines sistemas bei kelia kraujospūdį. Inkstai irgi nuo to kenčia.
 

Kada žmogus turėtų susirūpinti savo inkstais?
- Jei daugiau nei kartą einama šlapintis naktį, pastebėjus putotą, raudoną, tamsios, kokakolos spalvos šlapimą. Tuomet reikėtų pasirodyti gydytojui. Į rizikos grupę patenka ir tie, kuriuos vargina padidėjęs kraujo spaudimas, sergantieji diabetu, jei šeimoje yra sirgusių inkstų liga. Dėl neaiškios priežasties atsirandanti mažakraujystė irgi gali būti inkstų ligos požymis, nes juose yra skatinančių kraujo gamybą medžiagų.
Žmonės tikrai neturėtų delsti, nes inkstų ligų diagnostika yra visiems prieinama ir pigi – atliekami kreatinino kraujyje, šlapimo tyrimai. Jeigu reikia – ir inkstų echoskopija. Laiku nustačius pirmuosius ligos ženklus, pacientui galima labai padėti. Derėtų tikrintis ir profilaktiškai, nes taip galima anksti pastebėti inkstų sutrikimus.
 
Dosjė
1987 m. baigė VU Medicinos fakultetą.
1999 m. apsigynė medicinos mokslų daktaro disertaciją („Nefrozinis sindromas: morfologiniai ir dismetaboliniai pokyčiai").
2007 m. gavo docento vardą.
2013 m. tapo VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikų profesoriumi.
Nuo 2004 m. – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos skyriaus vedėjas.
Nuo 2006 m. – Nefrologijos centro vadovas.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris