Prof. Irena Butrimienė: „Paciento laiką šiandien atima „elektroninė dėžutė“

Aigustė Tavoraitė
2017-09-25
„Elektroninės sveikatos sistema tikrai nėra blogai, tačiau kol kas toli gražu kalbėti apie tai, kad ji trumpintų ir lengvintų darbą. Dažnai ji „kliūna“, dokumentų perdavimas į išorinę duomenų kaupimo sistemą „stringa“, pacientas gydytojo kabinete vargsta, stebėdamas gydytoją, pildantį krūvą dokumentų...“ – sako VUL Santaros klinikų Reumatologijos centro vadovė prof. dr. Irena Butrimienė.
Prof. Irena Butrimienė: „Paciento laiką šiandien atima „elektroninė dėžutė“
„Gaila, kad inovacijoms Lietuva yra be galo nelanksti. Taip, pinigų neužtenka, bet reikia racionaliau tvarkyti jau esamas lėšas. Kam skirti pacientui pigesnį vaistą, jeigu šis nepadeda tiek, kiek reikėtų, o ne šiek tiek brangesnį, bet užtat labai padedantį?“, - svarsto VUL Santaros klinikų Reumatologijos centro vadovė prof. dr. Irena Butrimienė.

Ką tik vykusioje Sveikatos apsaugos ministerijos metų veiklai aptarti skirtoje konferencijoje iškėlėte opią individualizuoto gydymo biologiniais preparatais problemą. Pacientai vis dar nežinioje – ar bus kompensuojami jiems tinkamiausi autoimuninių artritų gydyme revoliucinį perversmą padarę vaistai? 
Anksčiau pagrindinė problema buvo biologinių vaistų prieinamumas. Jie buvo skiriami tik patiems sunkiausiems pacientams. Nors dabar atsirado daugiau galimybių, tačiau centralizuotas vaistų pirkimo būdas neleidžia pacientui parinkti reikiamiausio preparato. Stengiantis įsigyti vaistų už kuo mažesnę kainą yra perkamas tik vienas preparatas, nors jų šiandien yra jau dešimtys. Įsivaizduokite, kaip galima visus gydyti vienu tuo pačiu preparatu?
 
Nuo kitų metų biologinius vaistus žadama perkelti į kompensuojamų vaistų sąrašą. Su ministerija sutarėme, kad visus naujus pacientus gydysime pigiausiu preparatu. Tačiau tiems, kuriems jis a priori netinka ar pradėjus jį vartoti nepadeda, sukelia nepageidaujamus reiškinius – bus sudaryta galimybė parinkti kitus, kad ir kiek brangesnius, vaistus.
 
Tačiau specialistai, įdėję daug jėgų ruošiant detalius konkrečių ligų gydymo aprašus, šiandien nerimauja dėl to, kaip bus pasiruošta, kad gydymo procesas vyktų sklandžiai.

Gydymo įstaigose turi būti įkurti reumatologijos dienos stacionarai, kad dėl susidarančių eilių ligoniams būtų nepertraukiamai išrašomi biologinės terapijos vaistai. Tačiau šiandien ministerija, ligonių kasos ir gydymo įstaigos vis dar nesuderina veiksmų.
 
Dar tik dabar pradedamas skaičiuoti, tvirtinti dienos stacionaro įkainis, nors jo aprašas specialistų buvo priduotas prieš pusantrų metų. Kyla daug abejonių, ar pavyks sinchronizuoti šį perkėlimą. Juk reikia viską pertvarkyti, surasti vietą dienos stacionarui, įrengti patalpas, restruktūrizuoti personalo darbą, sureguliuoti pacientų srautus. Kaip gali ruoštis tam, kas dar tik yra plane? O nauji metai netruks ateiti.
 
Į ministerijos sieną atsimušė ir anksčiau siūlyta ankstyvojo artrito programa. Dar daug sudėtingomis reumatinėmis ligomis sergančiųjų vis dar per vėlai pakliūna į jūsų rankas.
Įtarus autoimuninį artritą žmogus turėtų būti atsiunčiamas labai greitai – per tris mėnesius. Laiku diagnozavus ligą ir pradėjus gydymą jos progresavimas būtų sustabdytas. Nes iš pradžių liga turi labai didelį pagreitį – per pirmus metus reumatoidinis artritas pridaro tiek bėdos, kiek vėliau tik per dešimtmetį.
 
Galime pasidžiaugti, kad neseniai rezidentūrą baigę gydytojai stengiasi pacientus atsiųsti mums laiku, tačiau gydytojai, kurie medicinos studijas baigė prieš biologinių vaistų erą, vis dar nežino šiuolaikinės reumatologijos galimybių. Ministerija mums patiems sakė šią problemą spręsti vietoje. Tačiau tai didžiulis švietėjiškas darbas. Vien reumatologų darbo nepakaks, reikia ir atitinkamo valstybės požiūrio. Ne į darbingumo nustatymo komisiją reikėtų skubėti siųsti, o nukreipti laiku šiuolaikinei terapijai. Autoimuninės ligos dažniausiai užklumpa jaunus, darbingus žmones. Tam, kad vėliau netektų mokėti už nedarbingumą, neįgalumą, reikia laiku mobilizuoti pacientus. Tik laiku pradėjus gydymą galima užbėgti už akių paciento invalidizacijai.
 
Daugiau nei tris dešimtmečius ne tik dirbate gydytoja reumatologe, bet ir aktyviai dalyvaujate tarptautinėje mokslinėje veikloje. Kokius esminius pokyčius matote?
Moksliniai tyrinėjimai yra įgavę labai didelį pagreitį, kiekvienais metais vyksta reumatologų kongresai Europoje, Amerikoje. Atliekami didžiuliai kiekiai klinikinių tyrimų ieškant naujų vaistų autoimuniniams artritams gydyti. Atsiranda naujų retų, vadinamųjų našlaitėlinių, sisteminių jungiamojo audinio ligų diagnostikos ir gydymo būdų. Prieš 30–40 metų reumatologas, kaip ir jo pacientai, turėjo apsišarvuoti didžiule kantrybe, taikyti visokias paliatyvias, skausmo malšinimo, priemones, fizioterapiją.
 
Dabar dirbantieji reumatologijos srityje gali džiaugtis pajutę didžiulį kontrastą tarp ankstesnės situacijos, kai tokiam pacientui nieko negalėjo pasiūlyti, ir dabarties, kai kasmet į gydymo metodams kurti pasitelkiamos naujos molekulės. Tik gaila, kad inovacijoms Lietuva yra be galo nelanksti. Taip, pinigų neužtenka, bet reikia racionaliau tvarkyti jau esamas lėšas. Kam skirti pacientui pigesnį vaistą, jeigu šis nepadeda tiek, kiek reikėtų, o ne šiek tiek brangesnį, bet užtat labai padedantį?

 
- Vienas įspūdingiausias tokio sveikatos politikų „racionalumo“ pavyzdys – vis dar sunkiai įsivažiuojanti elektroninė sveikatos sistema. Pajutote kokią jos naudą?
Medicinos ir informatikos progresas turėtų lengvinti gydytojo darbą ir padėti greičiau ir kokybiškiau suteikti pagalbą pacientui. Jokiu būdu nesakau, kad e.sveikatos sistema blogai, tačiau per gydytojo ir paciento bendravimui skirtas 20 minučių apžiūrėti žmogų, ištirti jo pažeistus sąnarius, numatyti ištyrimo planą, užpildyti tiek elektroninių dokumentų, išrašyti e.receptus ir t.t. praktiškai neįmanoma.
 
Dažnai sistema „kliūna“, dokumentų perdavimas į išorinę duomenų kaupimo sistemą „stringa“, pacientas gydytojo kabinete vargsta, stebėdamas gydytoją pildantį tiek dokumentų. Skaudžiausia, kai dirbdamas mylimą darbą ir jausdamas didžiulę atsakomybę prieš pacientą, norėdamas jam skirti daugiau laiko tą turi daryti arba asmeninio laiko sąskaita, arba blogai pildyti dokumentus. Tad kol kas toli gražu kalbėti apie tai, kad e.sveikata trumpintų ir lengvintų darbą. Gydytojas didelę pacientui skirto laiko dalį atiduoda „elektroninei dėžutei“, o ne geram žodžiui, kuris reumatinės ligos ilgai varginamam pacientui yra gydantis.
 

Ar dirbant tokioje sistemoje kartais nenusvyra rankos?
Visgi įkvepia vienu širdies ritmu dirbantis kolektyvas. Taip pat – sąžiningi, išsilavinę, visapusiškai smalsūs rezidentai, studentai. Didžiuojuosi jaunaisiais reumatologais, kurie beveik kasmet įsilieja į mūsų gretas, pakeičia jau išeinančius žmones. Taip mūsų mokiniai keičia mūsų mokytojus, tad ir kartų kaita nėra tokia drastiška. Tai – labai atsakingas uždavinys, nors ir smagu, kai pats gali pasirinkti, kam paliksi išeidamas reumatologiją.

 
Dosjė
Gydytoja reumatologe dirba nuo 1984 m. (nuo 1995 m. – reumatologijos skyriaus vedėja). 1990 m. apgynė daktaro disertaciją „Sorbcinių metodų veikimo mechanizmo ir jų efektyvumo tyrimai gydant reumatinėmis ligomis sergančius ligonius“.
Nuo 2014 m. – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reumatologijos centro vadovė.
Stažavosi Pensilvanijos Universiteto Artrito-Imunologijos centre, Filadelfijoje, JAV; King’s ligoninėje, Londone, Anglijoje; Djakonhemet’s ligoninėje, Osle, Norvegijoje; Artrito Fondacijos ligoninėje, Heinoloje, Suomijoje. Tobulinosi reumatologijos kursuose Harvardo Universite, Brigham ir Moterų ligoninėje, Bostone, JAV. 
Daugiau nei 100 mokslinių, populiarių straipsnių bei mokymo priemonių autorė ir bendraautorė.
Nuo 1993 m. kasmetinės tarptautinės konferencijos „Vilniaus reumatologijos seminarai“ organizacinio komiteto pirmininkė.
Nuo 1995 m. dėsto reumatologijos kursą Vilniaus universitete, Medicinos fakultete, yra reumatologijos rezidentų vadovė, vadovauja doktorantams.
Yra EULAR klinikinių tyrimų komiteto narė, PSO ekspertė.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris