Prof. Elona Juozaitytė: „Deja, pacientės kartais ir žibalą geria“

Deimantė Zailskaitė
2015-10-02
„Onkologija – ypač sparčiai besivystanti sritis, kur be galo daug atradimų bei naujienų. Tai pacientams teikia vis daugiau vilčių gauti kuo geresnį gydymą“, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė (54 m.).
Prof. Elona Juozaitytė: „Deja, pacientės kartais ir žibalą geria“
„Jeigu moteris nėra gimdžiusi, maitinusi krūtimi, ji tikrai turi didesnę riziką sirgti krūties vėžiu. Tai nėra mitas. Tai - rizikos veiksnys. O, tarkime, krūtinės dydis nieko nelemia“, - sako Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė.

- Spalis minimas kaip kovos prieš krūtų vėžį mėnuo. Kokių džiuginančių pokyčių pastebite?
- Paskutiniu metu vis daugiau informacijos apie tai, jog ankstyvoji diagnostika visuomet yra susijusi su geresniais gydymo rezultatais. Iš tikrųjų, turime besikeičiančią situaciją. Pacienčių išgyvenamumo rodikliai susiję su dviem aspektais: ankstyvąja diagnostika ir naujomis gydymo galimybėmis, kurios taip pat „ateina“ į Lietuvą. Anksčiau pagrindiniai gydymo metodai buvo chirurgija, spindulinė terapija, chemoterapija, hormoninis gydymas. Dabar yra biologiniai vaistai, kurie ženkliai veikia kai kurių grupių pacienčių išgyvenamumą.
 
- Akcentuojama, kaip svarbu rūpintis širdimi, kitais vidaus organais. O kaip reikėtų rūpintis krūtimis?
- Moterys nuo penkiasdešimties iki šešiasdešimt devynerių metų yra kviečiamos kas dvejus metus aktyviai dalyvauti atrankinės mamografinės patikros programoje, tai yra profilaktiškai pasitikrinti krūtis. Mamografija – tai rentgenologinis tyrimo metodas, kuriuo galima anksti nustatyti vyresnio amžiaus moterims įvairius pakitimus, netgi taip vadinamą naviką in situ, kuomet jis dar nėra peraugęs bazalinės membranos.
Moterys, kurių pirmos eilės giminės, pavyzdžiui, sesuo, mama sirgo krūties vėžiu, yra kviečiamos atlikti genetinius tyrimus, kurie leidžia nustatyti didesnę riziką susirgti krūties vėžiu.

 
- Su kokiais mitais susiduriate: krūties vėžys priklauso nuo to, maitinsi krūtimi, ar ne? Galų gale, ar įtakos turi krūtinės dydis?
- Jeigu moteris nėra gimdžiusi, maitinusi krūtimi, ji tikrai turi didesnę riziką sirgti krūties vėžiu. Tai nėra mitas. Tai - rizikos veiksnys. O, tarkime, krūtinės dydis nieko nelemia. (Juokiasi.)
Mes su mitais labiau susiduriame, kuomet kalbame apie gydymą. Tuomet pacientės iš tikrųjų ieško daugybės alternatyvių priemonių. Kaskart tenka išgirsti įvairiausių liaudiškų metodų, kurie nėra pagrįsti moksliškai. Žmonės visko prigalvoja: kartais ir žibalą geria...
 
- Ar vyrai moteris lydi išsitirti dėl krūties vėžio?
- Atlydi, bet ne visada. Pastebiu tendencijas: kuomet žmonės inteligentiški ir išsilavinę, jie dažniausiai suvokia problemos rimtumą ir drauge atvyksta pas medikus. O, pavyzdžiui, rajonuose gyvenančios moterys dažniausiai atvyksta vienos. Kartais joms labai sunku suprasti ir tinkamai vykdyti gydytojo nurodymus. Gali būti taip, kad gydytojas ilgai aiškina apie šalutinį vaistų poveikį, spindulinę terapiją, o pacientė vis tiek ko nors nesupranta, nes yra pasimetusi. Ir jeigu žmogus atvyksta be palydovo, kuris blaiviai vertintų situaciją, kartais gydymo pradžia tikrai būna sunkoka. O kuomet šeima susitelkia ir atlydi pacientę, jie užsirašo, ką gydytojai rekomenduoja. Taip daug lengviau pradėti gydymą ir spręsti visas - ir gydymo, ir psichologines - problemas.
Kita vertus, jauni gydytojai irgi patiria tam tikrą psichologinį stresą, kai tenka susidurti su mirštančiais pacientais, su giminių ir aplinkinių neigiamomis reakcijomis.
Pastaruoju metu visuomenės nepasitikėjimas medikais yra labai išaugęs. Tai mus irgi labai žlugdo. Atrodo, kad viską padarei, bet pasitaiko, jog pacientas ir jo artimieji tavimi nepasitiki. Ko gero, tai - vienas sunkiausių momentų.
 
- Kodėl pati kadaise pasirinkote gydytojos onkologės kelią?
- Į mediciną pasukau neatsitiktinai, nes mano tėvelis buvo gydytojas. Taip likimas susiklostė, kad iš pradžių norėjau būtų neurologė. Galvojau važiuosiu į rajoną dirbti. Bet paskui atsitiktinai dėmesį patraukė buvusi mokytoja amžiną atilsį profesorė Violeta Ragaišienė, kuri mane labai sudomino spinduline terapija. Tuo metu tai buvo visiškai nepopuliari sritis. Nusprendžiau surizikuoti, nors visiems atrodė, kad tai nėra labai protingas sprendimas.
Kuo toliau, tuo šitoje srityje buvo įdomiau dirbti, nes onkologija ypač sparčiai plėtojama sritis, kur iš tikrųjų be galo daug atradimų, naujienų.

 
- Kokiomis naujovėmis domitės šiuo metu?
- Dabar, kadangi turime įsteigę onkologijos mokslų laboratoriją, kur darbuojasi ir genetikų, ir biologų komanda, tenka pasidomėti būtent fundamentiniais moksliniais tyrimais. Atliekami įvairūs moksliniai darbai, kurie publikuojami garsiuose užsienio mokslo leidiniuose.
Moksliniai tyrimai vykdomi keliomis kryptimis. Tai yra solidinių navikų prognozinių ir predikcinių veiksnių tyrimai, nuo ko priklauso žmonių pasveikimo ir išgyvenamumo prognozės.
Kai kurie dalykai nulemti genetiškai, ir tai galima bandyti išsiaiškinti. Pavyzdžiui, mes tyrinėjame krūties vėžio tam tikrus genų polimorfizmus, kurie susiję su padidinta metastazavimo rizika.
Iš tikrųjų, labai įdomu, kuomet onkologijoje irgi grimztame į fundamentinius mokslinius tyrimus. Ir tai, kad mus spausdina žymūs žurnalai, iš tikrųjų šiokia tokia pradžia. Mes turime matytis pasaulinėje erdvėje. Anksčiau buvo sunku tai padaryti.
 

Dosjė
1984 m. baigė Kauno medicinos institutą.
1985–1989 m. Kauno akademinių klinikų Radiologijos skyriaus gydytoja radiologe.
1989–1992 m. Kauno medicinos akademijos (dabar LSMU) Radiologijos katedros asistente, o nuo 1992 m. Radiologijos skyriaus vedėja.
Nuo 1993 m. Kauno medicinos universiteto Radiologijos klinikos docentė.
1998 m. – Ispanijoje ir Lenkijoje, 1999 m. – Anglijoje) klinikinės radiobiologijos, klinikinių tyrimų metodologijos, brachiterapijos, spindulinės terapijos optimizavimo srityse.
1997 metais įkūrus Onkologijos kliniką, tapo šios klinikos vadove.
2005 m. suteiktas profesorės vardas.
2011 m. prie Onkologijos klinikos prijungta Hematologijos klinika. Tais pačiais metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakultete įkurtas Onkologijos institutas.
Vadovauja LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikai.
Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė konsultantė onkologijai-radioterapijai, Lietuvos spindulinės terapijos sąjungos edukacinio komiteto pirmininkė.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris